Fizinę negalią turinčių asmenų padėtis Šiauliuose nepavydėtina. Tuo metu Šiaulių teritorinės darbo biržos (TDB) atstovai tvirtina, jog darbo rinka mieste nėra visiškai nepalanki, tačiau negalią turintieji patys pageidauja nekvalifikuoto darbo dėl įgūdžių ir sveikatos. Jungtinių Tautų (JT) žmonių su negalia teisių komiteto narys prof. apžvelgdama fizinę negalią turinčių asmenų padėtį Šiauliuose, sako, kad pokyčių maža: naujai statomi objektai pritaikomi, bet senieji netvarkomi; yra sunkumų dėl įvažiavimų į kultūros centrą ir tualetų įrengimo. Tačiau didžiausia problema - darbo vietų pasiūla ir negalią turinčiųjų noras pasirinkti nekvalifikuotus darbus dėl ribotų įgūdžių bei sveikatos.
R. Petronienė, Neįgaliųjų draugijos pirmininkė, priduria, kad darbdaviams neretai užtenka popieriuje pamatyti darbingumo lygį, o realiai įvertinti fizines galimybes jie nekreipia dėmesio. Ji pabrėžia, kad mokyklose reikia kilnoti suolus, stumdyti stalus, kelti kibirus laiptais - tai sunkumai, su kuriais susiduria negalią turinčiųjų darbinės vietos. Pasak jos, darbdavių gudravimas įtraukti į darbus neįgaliuosius su tam tikromis lengvatomis veda prie vėlesnio darbuotojo pasitraukimo.
Šiaulių TDB atstovai teigia, kad darbo rinka nėra visiškai nepalanki, tačiau nemaža dalis žmonių pageidauja nekvalifikuotų darbų dėl prastos įgūdžių bazės ir sveikatos apribojimų. 2023-aisiais sausį Šiaulių skyriuje buvo įregistruoti 585 asmenys su iki 55 proc. darbingumo lygio; 117 iš jų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 51 iš jų norėjo nekvalifikuoto darbo. Praėjusiais metais Šiauliuose užimtumas suteiktas 608-iems asmenims. Be to, TDB gali suteikti paramą darbo vietai sukurti asmeniui, turinčiam iki 40 proc. darbingumo lygį, ir nuo 2015 metų vykdomas projektas „Pagalba neįgaliesiems“ finansuojamas ES ir valstybės biudžeto lėšomis.
JT teisių komiteto narys prof. Jonas Ruškus vertina situaciją: tikėtina, kad darbo vietos egzistuoja, tačiau jos nevisiškai atitinka konvencijos reikalavimus dėl tinkamų sąlygų pritaikymo. Jis pabrėžia, kad socialinės įmonės dažnai neatitinka konvencijos dėl ribotų galimybių universalizuotai integruoti į atvirą darbo rinką. Prof. Ruškus atkreipia dėmesį į tinkamų darbo vietų svarbą: būtina ne tik finansinė parama, bet ir tikslus pritaikymas bei įtraukiant darbuotojus į kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, viešojo maitinimo įstaigose, kur negalią turintys asmenys dažnai nėra aptarnaujami.
- Darbo paieškos etapai neįgaliesiems: būtina įvertinti apribojimus dėl negalios, pasirinkti pareigas, kurias galima atlikti, ir planuoti pokalbius su darbdaviu.
- Prieš pradedant darbą svarbu apsvarstyti, kada ir kaip atskleisti negalią darbdaviui, bei ar įtraukti informaciją į CV ar pokalbius.
- Pokalbio metu akcentuoti gebėjimus, o ne ribotumus; demonstruoti, kaip įveikiate iššūkius ir kokią pagalbą naudojate.
- Darbdaviams svarbu įdarbinti neįgaliuosius, nes valstybė subsidijuoja jų įdarbinimą; įmonės praturtėja įvairesne patirtimi ir gali pritraukti naujų klientų.
Šiaulių TDB pristato įvairias darbo pasiūlas neįgaliesiems: nuo valytojo darbo iki įdarbinimo į skirtingas įmones, kurios įdarbina žmones su ribotu darbingumu (0-55 proc., iki 40 proc. ir pan.). Paminėtini pavyzdžiai: valymo darbai prekybinių patalpų valymui, gamybos patalpos su plovimo mašina, buhalterija su ribotais atlyginimo ir atskaitomybių reikalavimais, bei įvairūs statybos, mechanikos ar durų montavimo darbai. Taip pat pateikiami pavyzdžiai, kaip socialinės įmonės gali būti pritaikytos neįgaliesiems, bet atsižvelgiant į ribotas galimybes jų dalyvavimas gali būti ribotas ar uždaro pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Šalia pastarųjų įvykių sąsajos su įdarbinimu, pateikiama ir praktinių patarimų darbdaviams bei ieškantiems darbo su negalia. Pavyzdžiai iliustruoja, kad darbo pasiūlymų įvairovė egzistuoja: valytojos, buhalteriai, metalo mechaninio cecho vadovų padėjėjai, pamainų vadovai, bei įvairios užduotys IT ir paslaugų sektoriuje gali būti prieinamos asmenims su negalia. Juose akcentuojama, kad darbo vietos turi būti pritaikytos judėjimo, regos ar klausos negalioms, taip pat psichikos sveikatos poreikiams tenkinti: ramios darbo vietos, lankstus grafikas, įrankiai, sąsajos su vaizdo įrašais su subtitrais, ekrano skaitytuvai ir pan. Taip pat nurodomos priemonės - rampos, reguliuojami stalai, pritaikyti tualetai, didelis kontrastas tekste, signalo priemonės klausančiam žmogui, bei geografinis platus darbdavių sąrašas užsienio rinkose.
Be to, pateikiamas praktinis pavyzdžių sąrašas įsidarbinimui iš užsienio: pavyzdžiui, įmonių dalys: UAB Retiva ieško pamainos vadovų Kauno LEZ; SEM partners siūlo baldinių surinkėjų darbą Norvegijoje su anglų kalbos įgūdžiais; papildomi darbiniai pasiūlymai iš UAB Rego Tech, UAB Meroveda, UAB Rego Tech ir kt. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kad įsidarbinimo galimybės neįgaliesiems platesnės nei vienoje srityje, o socialinės įmonės gali būti tik dalis visos sistemos.
Be praktikos ir įstatyminės bazės analizės, straipsnyje interviu su prof. J. Ruškumi pasiūlomos gairės dėl darbo vietų pritaikymo ir reguliavimo: valstybė turi įsipareigojimą Jungtinių Tautų konvencijai, o tinkamas sąlygų sudarymas darbo vietose yra būtinas žingsnis į socialinį įtraukimą. Nors pinigų skyrimas didelis, svarbu ir tai, kaip šios lėšos naudojamos realiai integracijai. Pažymi, kad socialinės įmonės dažnai egzistuoja, bet ne visada užtikrina visavertį negalią turinčių žmonių dalyvavimą atviroje rinkoje.
Nors iššūkių daug, vis dėlto socialinis ir ekonominis kontekstas rodo, kad Lietuvoje galimybės įtraukti negalią turinčius asmenis į įvairias darbo vietas vis dar augina pasitikėjimą jų gebėjimais. Tarp siūlomų darbų yra ir klientų paieška, gydomojo masažo salonai, socialinės globos namai, valymo paslaugos, buhalterija ir projektų įdarbinimas užsienyje, kurie atskleidžia platesnį spektrą galimybių.
Įtraukiojo proceso pabaigoje svarbu atskirti, kad nors negalia gali būti ilgalaikis sveikatos pablogėjimas, tai nereiškia, kad negalima dirbti ir būti naudingam visuomenėje. Dėl to, kai kuriais atvejais, socialinės įmonės tapatinamos su įdarbinimu, o tai gali būti siauro pobūdžio. Tačiau daugelyje sričių įmanoma užtikrinti lygiavertį darbą, kai darbo vieta pritaikoma pagal asmens gebėjimus, o darbdaviai gauna finansinę pagalbą už įdarbinimą žmonių su negalia.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje