Socialiai atsakingos asmenybės ugdymas - tai procesas, kurio metu individas įgyja vertybių, žinių ir įgūdžių, būtinų konstruktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime, prisiimant atsakomybę už savo veiksmus ir jų poveikį aplinkai bei kitiems žmonėms. Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje visuomenėje, kurioje gausu iššūkių ir galimybių, socialiai atsakingos asmenybės ugdymas tampa itin svarbiu uždaviniu.
Socialinės atsakomybės samprata ir raida
Organizacijų socialinės atsakomybės (SA) sąvoka pirmą kartą buvo pristatyta dar 1930 m., tačiau iki šiol ji neturi vieningo apibrėžimo ir yra daugelio autorių diskusijų objektas. Apibendrintai galima teigti, kad socialinė atsakomybė - tai organizacijos ekonominės verslo sėkmės užtikrinimas, įtraukiant į kompanijos veiklą socialinius ir aplinkosaugos klausimus. Socialiai atsakinga organizacija pirmiausiai rūpinasi savo darbuotojais ir užsiima tokių problemų, kaip investicijos į žmogiškąjį kapitalą, darbuotojų sveikatos, saugumo užtikrinimo ir pan., sprendimu.
Ji taip pat turi vykdyti aplinką tausojančią veiklą, dažniausiai susijusią su gamtinių išteklių panaudojimo gamybos procese valdymu. Taip organizuojama įmonės veikla gali užtikrinti įmonės konkurencinio pranašumo įgijimą. Kiekviena organizacija SA koncepcijos diegimą savo versle gali užtikrinti pasirinkdama vieną iš priemonių: savanoriškos geros praktikos idėją, sertifikuodama socialinės atsakomybės sistemą pagal SA 8000 standartą ar naryste tarptautiniame socialiai atsakingos veiklos tinkle.
Socialinės atsakomybės priemonės organizacijoms
Prie sisteminių SA priemonių yra priskirtinas SA 8000 modelis, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo standartas OHSAS 18001. Netiesiogiai prie jų galima priskirti ir aplinkosaugos vadybos (ISO 14001, EMAS) sistemas bei ekologinį produktų ženklinimą (Eco-labelling, FSC). Tačiau kai kuriuos SA aspektus taip pat įtakoja ir kokybės vadybos sistemos (ISO 9001, ISO 22000, ISO 27001) bei Europos kokybės vadybos fondo EFQM veiklos tobulumo modeliai.
Socialiai atsakingas investavimas (SAI) yra nauja socialinės atsakomybės veiklos sritis. Nuo 2002 metų pradėta skelbti įmonių ir investicinių fondų darniojo vystymosi indeksus (Standard & Poor’s Sustainability Indexes; Dow Jones Sustainable Group Index; Ethibel Sustainability Indices) bei teikti šių produktų sertifikatus, kurie atspindi ne tik finansinius, bet ir aplinkosaugos bei socialinės atsakomybės aspektus.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę
Socialinės atsakomybės ugdymas mokykloje: svarba ir tikslai
Sparčiai kylančios vaikų socialinės problemos patvirtina vaikų socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymo, jų asmeninių bendrųjų kompetencijų stiprinimo aktualumą. Vaikai, augantys didelio darbinio užimtumo šeimose, nuotolio šeimose ir šeimose, išgyvenančiose krizę, dažnai perima vertybes, kurios neatitinka visuomenės normų. Socialiai atsakingi žmonės linkę aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, rūpintis bendruomenės gerove ir spręsti socialines problemas.
Ugdant socialinę atsakomybę, skatinamas tolerancija, empatija ir pagarba kitų žmonių atžvilgiu, o tai padeda mažinti socialinę atskirtį ir kurti įtraukesnę visuomenę. Socialiai atsakingos asmenybės rūpinasi aplinkosauga, skatina tausojantį vartojimą ir prisideda prie darnaus vystymosi. Socialiai atsakingi verslininkai ir įmonės vadovai vadovaujasi etikos principais, rūpinasi darbuotojų gerove ir prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo.
Šeima, mokykla ir visuomeninės organizacijos: sąveika ugdant atsakingumą
Šeima yra pirminė socializacijos institucija, kurioje vaikai įgyja pagrindines vertybes, normas ir elgesio modelius. Tėvai turėtų būti pavyzdžiu savo vaikams, rodydami pagarbą kitiems žmonėms, rūpindamiesi aplinka ir dalyvaudami visuomenės gyvenime. Mokyklos ir kitos švietimo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį ugdant socialinę atsakomybę. Ugdymo programose turėtų būti integruotos temos, susijusios su žmogaus teisėmis, pilietiškumu, aplinkosauga ir etika. Taip pat svarbu skatinti mokinių savanorišką veiklą ir dalyvavimą bendruomenės projektuose.
Visuomeninės organizacijos, tokios kaip nevyriausybinės organizacijos (NVO), jaunimo organizacijos ir religinės bendruomenės, taip pat gali prisidėti prie socialinės atsakomybės ugdymo, organizuodamos įvairius projektus ir veiklas, skirtas socialinių problemų sprendimui ir pilietinio aktyvumo skatinimui. Žiniasklaida gali atlikti svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie socialines problemas, skatinant diskusijas ir formuojant nuomonę.
Savanoriška veikla kaip socialinės atsakomybės raiška
In the present article the concept of social responsibility, its opportunities for development of voluntary work are introduced. The expression of student‘s civil education in voluntary work is revealed through the encouragement of social responsibility in society, active participation in the solution of social problems. The results of quantitative research, that allow the opportunities for the development of social responsibility in voluntary work, are introduced in the article.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Studentų pilietinio ugdymo savanoriška veikla raiška atskleidžiama per socialinės atsakomybės visuomenėje skatinimą, aktyvų dalyvavimą sprendžiant visuomenines problemas. Studentų apklausos duomenys leidžia teigti, kad ugdant studentų socialinę atsakomybę svarbu atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos patrauklumą organizacijose, jaunimo motyvacijos savanoriškai veikti stiprinimą ir sąlygų socialiniam dalyvavimui, derinant akademinę ir visuomeninę veiklą, sudarymą universitete.
Savanoriškos veiklos ir jaunimo motyvacija
Jaunųjų savanorių motyvavimas tęstinei socioedukacinei veiklai su vaikais yra viena iš svarbiausių ugdymo perspektyvų. Dalyvavimas savanoriškoje veikloje: situacija ir perspektyvos Lietuvoje po 1990-ųjų parodė, kad savanoriška veikla gali stiprinti jaunimo socialinį aktyvumą priimant sprendimus. Savanorių mokymasis vykdant socioedukacinę veiklą nevyriausybinėse organizacijose rodo, kad NVO yra reikšminga jaunimo socialinio ugdymo platforma.
14-18 metų jaunųjų savanorių saviugdos galimybės nevyriausybinėse organizacijose atskleidžia, jog jauniems žmonėms svarbu suteikti tinkamas sąlygas, mentorystę ir tęstinumą veikloje. Savanorystė, kaip žmogiškasis išteklius, teikiant viešąsias socialines paslaugas savivaldybėje, parodo, kaip savanoriška veikla gali papildyti viešąjį sektorių.
Mokyklos praktika: projektai, programos ir veiklos
Pažagienių mokykloje - darželyje pirmąjį šių mokslo metų pusmetį vyko vaikų dienos centro užsiėmimai 1-2 klasės mokiniams. Programos, pripažintos tarptautiniu lygiu autorė, asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ direktorė Marija Mendelė-Leliugienė pristatė socialiai atsakingos asmenybės ugdymo programos principus, vykdė mokymus mokyklos - darželio pedagogėms, projekto vykdytojoms Agnei Preidytei ir Kristinai Miliškevičienei. Taip pat informavo tėvus apie jiems parengtą užsiėmimų ciklą ir skaitė paskaitą tėvams apie socialiai atsakingos asmenybės ugdymo principus.
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams. Ši programa yra programos „Zipio draugai“ tęsinys. Tai gyvenimo įgūdžių ugdymo programa.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinė pedagogika mokykloje
Socialinė pedagogika yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Ji orientuota į asmenų, ypač vaikų, socializacijos procesus ir jų tarpusavio sąveiką su aplinka. Taikant socialinę pedagogiką pradinėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas vaikų socializacijai, švietimo lygio gerinimui, individualių poreikių atpažinimui, mokyklos bendruomenei, tėvų įtraukimui ir bendrai prevencijai.
Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką. Socialinė pedagogika padeda integruoti socialinius ir kultūrinius aspektus į mokymo procesą. Tai gali apimti projekto darbą, grupinį mokymąsi ir kitus metodus, kurie skatina vaikų aktyvumą ir įsitraukimą.
Praktiniai metodai ir priemonės ugdymui
Projektinė veikla: skatinkite mokinius dirbti grupinėse projektinėse veiklose, kuriose kiekvienas narys turi aiškiai apibrėžtas užduotis. Klasės tvarkymas: leiskite mokiniams prisiimti atsakomybę už klasės tvarkymą. Savivaldos grupės: sukurkite mokinių savivaldos grupes, kurios sprendžia įvairias problemas, susijusias su mokykla (pvz., renginius, akcijas, projektus).
Atsakomybės už rezultatus skatinimas: paskirkite užduotis, kurių rezultatai bus matomi (pvz., pristatymai, projektai), ir aiškiai apibrėžkite, kaip jų pasiekimai bus vertinami. Refleksija po veiklų: po grupinių projektų ar įvykių skatinkite mokinius diskutuoti apie tai, kas pavyko, kas ne, ir kodėl. Mentorystė: skatinkite vyresnius mokinius tapti mentoriumi jaunesniems.
Laiko planavimas: mokykite mokinius planuoti savo laiką, numatyti užduotis, nustatyti prioritetus ir laikytis terminų. Darbų pasidalinimas: įtraukite mokinius į sprendimų priėmimą ir užduočių pasidalinimą klasėje. Teigiamų pavyzdžių analizė: analizuokite sėkmingų asmenybių ar istorinių figūrų atvejus, kurie parodė didelę atsakomybę. Atsakomybė už aplinką: įtraukite mokinius į aplinkosaugos projektus, tokius kaip mokyklos sodo kūrimas arba aplinkos tvarkymas.
Praktiniai užsiėmimai šeimai, vaikams ir mokytojams
Keletas praktinių užsiėmimų vaikams ir jų tėveliams, vaikams ir mokytojams, kurie Jus suburs, suartins: Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kurti paveikslus ar koliažus, vaizduojančius savo šeimą, pomėgius ir mėgstamiausias akimirkas. Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu rašyti pasakojimus apie tai, kaip jie įsivaizduoja savo svajonių dieną. Dirbtuvėse mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu kurti unikalų žaislą iš perdirbtų medžiagų (popieriaus, kartono, plastiko).
Suaugusieji ir vaikai gali pasakyti arba suvaidinti mėgstamas pasakas ar istorijas. Suaugusieji ir vaikai gali sukurti ir atlikti dainą, kuri reikštų jų šeimos vertybes ar tradicijas. Suaugusieji gali paruošti klausimus, į kuriuos vaikai atsakys, pavyzdžiui, „Kokia tavo mėgstamiausia spalva?“ arba „Koks tavo didžiausias svajonių?“. Suaugusieji ir vaikai gali žaisti įvairius žaidimus, kurie skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą.
Mokinių kompetencijų ugdymas ir švietimo sistemos iššūkiai
Mokykla dar dažnai suvokiama kaip vieta, kurioje mokiniai paprasčiausiai pasisemia tam tikrų dalykų žinių, o atėjus laikui jų lygį pasitikrina egzaminuose. Visgi švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo privalo būti gerokai platesnis, o mokiniai pamokose turėtų gauti ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis kitas sau bei visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija, emocinis intelektas.
Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas įsitikinęs, kad pilietiškumo, socialinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose yra itin svarbus, nes jos yra susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu. Agnė Motiejūnė pažymi, kad būtent tokios bendrosios kompetencijos kaip pilietiškumas, komunikaciniai ir socialiniai gebėjimai yra pagrindas, ant kurio statoma mokymosi visuma ir mokinių žinios, pasirinkimai bei galimybės.
Tuo metu mokinių socialumo ir pilietiškumo ugdymui trūksta įrankių. Nors šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra atnaujina bendrąsias ugdymo programas ir mokymo turinį, tačiau kol kas mokyklose pagrindinis dėmesys tenka būtent pažinimo ir iš dalies kūrybiškumo kompetencijų ugdymui. Tuo metu pilietiškumo, komunikavimo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos lieka nuošalyje.
Įvairovės literatūra ir empatijos ugdymas
„Mokyklų tobulinimo centro“ programos „Renkuosi mokyti!“ ir „Vaikų žemė“ kartu su švietimo ekspertais, padedami Aktyvių piliečių fondo, ėmėsi kurti skaitmeninės įvairovės literatūros biblioteką Lietuvos mokykloms. Įgyvendinant šį projektą bus sukurta internetinė biblioteka, kurioje bus talpinamos įvairių žanrų knygos vaikams ir paaugliams, be kitų temų paliečiančios įvairovės ir žmogaus teisių klausimus.
Įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. O būtent per tokias patirtis ir yra formuojamos vertybės ir nuostatos. Be to, naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka mokiniai ne tik ugdysis empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, bet mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą pagal parengtą metodiką ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją.
Emocinė ir socialinė kompetencija: žingsniai nuo vaikystės
Žmogaus mintis ir elgesį lemia emocijos, kylančios iš išgyvenimų ir prisiminimų, kurie suformuoja vidines nuostatas, įsitikinimus ir vertybes. Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save. Socialinės ir emocinės kompetencijos vystosi nuosekliai. Jau mažieji turi pažinti save, savo emocijas, stiprybes ir silpnybes, paskui turi išmokti emocijas suvaldyti, tapti savo gyvenimo tvarkytojais, organizatoriais, atsakingais ir pasitikinčiais savimi piliečiais.
Savimonė - gebėjimas atpažinti savo jausmus, mintis ir suprasti, kaip visa tai veikia elgesį. Savitvarda - gebėjimas reguliuoti savo emocijas, mintis ir elgesį skirtingose situacijose. Socialinis sąmoningumas - gebėjimas į situaciją pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos ir užjausti kitus. Tarpusavio santykiai - gebėjimas sukurti ir išlaikyti tinkamus santykius. Atsakingas sprendimų priėmimas - gebėjimas priimti sprendimus priklausomai nuo etinių standartų, saugumo ir socialinių normų ir realaus pasekmių įvertinimo.
Rekomendacijos mokykloms ir bendruomenėms
- Integruoti pilietiškumo, socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą į bendrąsias programas ir kasdienę mokyklos praktika.
- Sukurti ir palaikyti savanoriškos veiklos galimybes, užtikrinant mentorystę ir tęstinumą veiklose.
- Skatinti mokinių savivaldą, projektinę veiklą ir tarpdisciplininius projektus, siekiančius spręsti realias bendruomenės problemas.
- Tiekti mokytojams priemones (pvz., įvairovės literatūrą, mokymo medžiagas) socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui.
- Bendradarbiauti su NVO, savivaldybėmis ir verslu, įtraukiant socialiai atsakingas iniciatyvas į mokyklos gyvenimą.
- Vertinti mokinių pasiekimus ne tik per egzaminus, bet ir pagal socialinių kompetencijų plėtrą bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.
Pavyzdžių lentelė: veiklos formos ir ugdomos kompetencijos
| Veiklos forma | Ugdomos kompetencijos |
|---|---|
| Savanoriškos akcijos bendruomenėje | Empatija, atsakomybė, bendradarbiavimas |
| Projektinė mokinių veikla | Kritiškas mąstymas, planavimas, komandiniai įgūdžiai |
| Įvairovės literatūros skaitymas | Kultūrinis jautrumas, tolerancija, socialinis sąmoningumas |
| Mentorystė | Atsakomybė, lyderystė, komunikacija |
Socialinės atsakomybės ugdymas mokykloje ir visuomenėje reikalauja sistemingo požiūrio, įrankių ir praktinių veiklų, kurios skatintų empatiją, atsakomybę ir pilietiškumą. Kombinuojant švietimo institucijų, šeimos ir visuomeninių organizacijų pastangas, galima sukurti palankią terpę ugdyti socialiai atsakingus, empatiškus ir aktyvius piliečius.
tags: #socialine #atsakomybes #ugdymas