Socialinės atsakomybės ir tvarumo sąvokos per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo vienos plačiausiai aptariamų verslo, mokslo, visuomenės raidos kontekste. Dažnai vartojame šiuos žodžius kasdienybėje, bet ar tikrai suprantame, kas yra socialinė atsakomybė ir kuo ji skiriasi nuo tvarumo? Kaip tvarus verslas gali pasiekti savo tikslą: vartojimo skatinimą suderinti su išteklių tausojimu ateities kartoms?
Iš esmės socialinės atsakomybės idėją būtina traktuoti ne tik kaip moralinį imperatyvą, bet ir kaip konkrečių veiksmų instrumentą, naudojamą sprendžiant problemas. Socialinė atsakomybė inspiruoja tvarumo raišką konkrečiuose veiksmuose. Neretai sudėtinga tiksliai atskirti socialinę atsakomybę ir tvarumą, nes socialinė atsakomybė gali būti laikoma koncepcija, kurioje siekiama holistiškai derinti ekonominius, socialinius, tvarumo tikslus. Socialinės atsakomybės ir tvarumo idėja skatina derinti, atsakingai ir tvariai naudoti išteklius siekiant pelno.
Šiandieninėje aplinkoje veikiančios įmonės nuolat susiduria su tvarumo ir socialinės atsakomybės lūkesčiu, nes veiklos standartai ir visuomenės požiūris šias vertybes vis labiau aktualizuoja. Todėl realiame gyvenime susiduriama su esminiu klausimu: kaip suderinti verslo interesus ir ateities kartų gerovę? Ieškant atsakymų į šiuos klausimus rekomenduojama pradėti nuo situacijos analizės, kuria įvertinama socialinės atsakomybės būklė organizacijoje.
Įmonėje vykstantys procesai peržiūrimi ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais.
- Ekonominis aspektas apima įmonės požiūrį į suinteresuotų šalių pelningumo siekius ir indėlį plėtojant ekonominę gerovę visuomenėje: kiek ir kaip gautu pelnu yra dalijamasi su visuomene? Ar pelnas pasiektas skaidriai ir etiškai?
- Aplinkos apsaugos aspektas socialinės atsakomybės koncepcijoje apima gamtos ir gamtinių išteklių tausojimą ir atsakingą jų naudojimą: ar plėtra valdoma kryptingai? Ar atsakingai naudojami ištekliai ir tausojama gamta?
- Vienas sudėtingiausių klausimų yra socialinio aspekto analizė: ar įmonė rūpinasi darbuotojų gerove?
Daugelyje diskusijų, mokslininkų pasisakymų pažymima, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas prasideda nuo konkrečių sprendimų, keičiančių elgseną ir veiksmų pobūdį. Labai svarbu derinti socialinės atsakomybės ir tvarumo aspektus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Štai įmonėms aktualus jų ekonominės gerovės aspektas apima ne tik pelną, bet ir įkurtas darbo vietas, investicijas ir sukurtas institucines infrastruktūras. Teisinis socialinės atsakomybės aspektas aktualizuoja teisinę atsakomybę kaip laikymąsi įstatymų ir kitų teisės aktų, įtvirtintų šalyje, kurioje veikia įmonė.
Esminis socialinės atsakomybės ir tvarumo postulatas tiek organizacijos veikloje, tiek individualiu lygmeniu yra laisvas, sąmoningas sprendimas elgtis atsakingai. Organizacijos ne tik rengia ir viešina tvarumo plėtros ataskaitas, kuriose analizuoja veiksmus ir įvardija siekius gerinti aplinkosauginę ir ekonominę veiklas, bet ir priima konkrečius sprendimus, keičiančius organizacijos kasdienybę.
Socialinė atsakomybė Lietuvoje
Analizuojant esamą įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje, svarbu tampa tai, kad vis garsiau kalbama apie verslo etiką, vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Nuo klausimų: "ar reikia?", "kokia iš to nauda?" pereinama, perimant Vakars valstybių sėkmės patirtį, į kitą etapą, kur ieškoma atsakymo į klausimą "kaip?". Aktualu, kad vystosi naujas požiūris į tai, kokia turėtų būti XXI amžiaus sėkmingo verslo formulė. Vis dažniau įmonės, šalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei.
Toks verslo gestas nėra netikėtas, juk aplinka ir verslas glaudžiai susiję, verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas. Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra - tai būtinybė, kurią turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai. Šioje srityje, skiriama socialiai atsakingam verslui, verslo etikai (dar vartojami terminai "korporacinė socialinė atsakomybė", "socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė". Terminas, rekomenduojamas naudoti Lietuvos lingvistikos specialistų - "įmonių socialinė atsakomybė").
Darbą aktualizuoja tai, kad socialinė atsakomybė yra svarbi ne tam tikrai siaurai rinkos nišai, bet ir visoms įmonėms, visai visuomenei, kad nepriklausomai nuo įmonės kapitalo, dydžio, priklausomybės tam tikrai ūkio šakai ar veiklos pobūdžio, užsienio šalių praktikoje gausu pavyzdžių, kada įmonės veikia socialiai atsakingai. Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos procesų, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinį solidarumą ir sanglaudą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga. Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų. Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į atsakingų vartotojų reikalavimus.
Nekreipiant dėmesio į visus skirtumus, apribojimus socialiai atsakingo verslo idėjos Lietuvoje vis populiarėja, įgyja vis daugiau šalininkų. Šiojo sektorius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės (angl. CSR- Corporate Social Responsibility) plėtros darbo grupėje. Taip pat įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygas, kovos su korupcija, žmogaus teises, aplinkosaugos principus.
Socialinės atsakomybės principai kredito unijoje
Kredito unijos, kaip socialiai atsakingos organizacijos, laikosi šių principų:
- Teisingumo ir sąžiningumo principas. Atlikdami savo pareigas, bendraudami tarpusavyje ar su klientais, kredito unijos darbuotojai ir vadovai elgiasi objektyviai, sąžiningai, vengia situacijų, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas.
- Konfidencialumo ir klientų paslapčių išsaugojimo principas. Kredito unijos darbuotojai bei vadovai klientų patikėtą informaciją ar su kredito unijos veikla susijusią neviešą informaciją laiko paslaptyje, kuria ir puoselėja saugią bei atsakingai valdomą finansų įstaigą.
- Atsakomybės ir atskaitomybės principas. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Kilus klausimams, kredito unijos darbuotojai operatyviai ir lanksčiai juos išsprendžia.
- Kooperacijos principas. Kooperacija kredito unijos veikloje atspindi narių, darbuotojų ir vadovų tarpusavio pagalbą, pagarbą kito asmens poreikiams bei interesams, iniciatyvumą bei aktyvų dalyvavimą siūlant naujas idėjas ar tobulinant jau esamą kredito unijų sistemą.
- Interesų konfliktų vengimas. Kredito unija siekia užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų daryti įtaką nešališkam sprendimų priėmimui ar darbui.
Socialinės atsakomybės nauda verslui
Socialinė atsakomybė versle, dar vadinama įmonių socialine atsakomybe (ĮSA), reiškia etinius ir moralinius įsipareigojimus, kuriuos įmonės turi visuomenei, aplinkai ir suinteresuotosioms šalims. Ji apima įvairią praktiką, kuria siekiama daryti teigiamą poveikį pasauliui, o ne tik maksimizuoti pelną.
Socialiai atsakingos veiklos vykdymas gali pagerinti įmonės reputaciją ir prekės ženklo įvaizdį. Vartotojams vis labiau rūpi, kokį socialinį ir aplinkosauginį poveikį daro jų perkami produktai ir remiamos įmonės.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Darbuotojus vilioja įmonės, kurios teikia pirmenybę socialinei atsakomybei ir etiškam verslui. Ypač žinoma, kad tūkstantmečio ir Z kartos atstovai ieško darbdavių, kurie demonstruoja įsipareigojimą daryti teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai.
Socialiai atsakinga praktika gali padėti įmonėms sumažinti riziką ir sustiprinti ilgalaikį tvarumą. Prisidėjimas prie socialinio ir aplinkosauginio poveikio: Socialiai atsakingos įmonės turi galimybę daryti reikšmingą ir ilgalaikį poveikį visuomenei ir aplinkai. Pagrindiniai principai čia bus etiškas elgesys, pagarba žmogaus teisėms, aplinkosauga ir skaidrumas vykdant veiklą. Tai gali didinti verslo konkurencinį pranašumą rinkoje ir stiprinti prekės ženklo vertę. Tai skatina jų lojalumą įmonei, mažina personalo kaitą ir didina bendrą pasitenkinimą atliekamu darbu. Tokios veiklos gali apimti paramą vietos projektams, investicijas į atsinaujinančią energiją ar iniciatyvas mažinti atliekų kiekį. Įmonės, kurios aiškiai komunikuoja savo įsipareigojimus šiose srityse, gali formuoti stipresnį ir emociniu lygmeniu grįstą ryšį su savo klientais.
Komunikacijos iššūkiai - sėkmingai komunikuoti įmonės socialinės atsakomybės veiklas ir pasiekimus suinteresuotiesiems asmenims gali būti sudėtinga, ypač siekiant išvengti „žaliojo plovimo” (angl.
Apibendrinant, galima teigti, kad socialinė atsakomybė versle yra svarbus šiuolaikinio verslo aspektas, kuris apima ne tik pelno siekimą, bet ir rūpinimąsi visuomene, aplinka bei darbuotojais. Tai yra ilgalaikė investicija į įmonės reputaciją, tvarumą ir sėkmę.
tags: #socialine #atsakomybe #versle