Remiant darbo ieškančių žmonių įdarbinimą darbdaviui sutartą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti. Įdarbinimo subsidijuojant priemonės metu darbdaviui negrąžintinai kompensuojama dalis įdarbinto asmens darbo užmokesčio, taip jiems padedant įsitvirtinti darbo rinkoje. Subsidijos dydis sudaro 50-75 proc. nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų. Jos mokamos nuo 6 iki 36 mėn. arba neterminuotai, priklausomai nuo to, kokiai tikslinei bedarbių grupei priklauso įdarbintasis.
Kam reikalingas įdarbinimas subsidijuojant ir kas laimi?
Įdarbinimo subsidijuojant priemonė padeda darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, užpildyti trūkstamas darbo vietas ir dar už tai gauti pinigus. Taip pat tai - ir pagalba darbuotojams, nes subsidijų paskatinti darbdaviai įdarbina socialiai pažeidžiamus, nekvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, kurių be šio paskatinimo galbūt net neįdarbintų. O taip yra prisidedama prie užimtumo didinimo, sunkiai darbą randančių asmenų integracijos į darbo rinką. Tad laimi abi pusės.
Kas gali dalyvauti ir kokie prioritetai?
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali dalyvauti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Ji nurodė, kad prioritetas yra skiriamas vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantiems asmenims, turintiems du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymių, numatytų Užimtumo įstatyme. Taip pat pirmumas yra teikiamas niekada priemonėse nedalyvavusiam ar ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotam gyventojui.
Remiamas įdarbinimas: kada siūlomas ir kokios sąlygos?
Kai nedirbantis gyventojas įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, įvertinamos jo įsidarbinimo galimybės, individuali situacija ir numatomi siektini užimtumo tikslai. Jeigu paslaugų teikimo metu nustatoma, kad asmuo patiria sunkumų įsidarbinti, kaip viena iš pagalbos priemonių, gali būti siūlomas remiamas įdarbinimas. Pasak V. Kamandulienės, darbuotojų atrankoje svarbiausia aplinkybė - klientui turi būti suteiktas bedarbio statusas ir ilgesnį laiką registruotas Užimtumo tarnyboje bei bent pagal vieną požymį yra darbo rinkoje papildomai remiamas.
Asmeniui, kuris įdarbinamas į subsidijuojamą darbo vietą, svarbu žinoti, jog jis turi dirbti įmonėje visą subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių, t. y. savo noru ar būti atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Tokiu atveju pusę metų negalės registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o Užimtumo tarnyba tokį klientą subsidijuojant gali įdarbinti tik po metų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Subsidijų dydžiai ir mokėjimo terminai
Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama: iki 6 mėn., iki 36 mėn. arba neterminuotai. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
| Subsidijuojami asmenys | Subsidijos dydis | Mokėjimo terminas |
|---|---|---|
| Asmenys su sunkia negalia | 75% | Neterminuotai |
| Jaunuoliai iki 29 metų | 50% | Iki 6 mėn. |
| Kiti remiami asmenys (nekvalifikuoti, ilgalaikiai, 45+ ir kt.) | 50-75% | 6-36 mėn. |
Už įdarbintą jaunuolį iki 29 metų Užimtumo tarnyba iki 6 mėn. laikotarpį moka 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui. Darbdaviai, įdarbinantys sunkiausią negalią turinčius žmones, pretenduoja į neterminuotą 75 proc. siekiančią subsidiją darbo užmokesčiui. 60 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai iki 36 mėn. įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis.
Apskaita ir mėnesiniai reikalavimai
Subsidijai kas mėnesį gauti darbdavys turi „Sodrai“ laiku deklaruoti įdarbintajam apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, o Užimtumo tarnybai pateikti įrodymus, kad darbo užmokestis yra išmokėtas. Įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siūlytus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, apskaičiuojama procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Subsidija darbo užmokesčiui nemokama įdarbinto asmens tikslinių atostogų, laikinojo nedarbingumo laikotarpiais ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio. Kompensuojamam įdarbinimui taikoma sąlyga: subsidijuojama suma apskaičiuojama nuo draudžiamųjų pajamų, o ne nuo darbdavio sumokėtų įmokų „Sodrai“.
Reikalavimai darbdaviams: kas gali kreiptis?
Kokie darbdaviai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl įdarbinimo subsidijuojant priemonės įgyvendinimo? Nustatyti reikalavimai: įmonėms nėra iškelta bankroto byla. Įmonės nėra likviduojamos. Įmonės nėra įsiskolinusios savo darbuotojams. Įmonės neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodra“. Neturi neįvykdytų sutartinių ar Užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai. Nėra bausti už nelegalų darbą. Neturi dviejų ar daugiau nuobaudų už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, darbo laiko apskaitos pažeidimus ar kitus pažeidimus, susijusius su darbuotojų darbu, sauga ir sveikata, o taip pat vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos tvarka. Be kita ko, darbdavys turi turėti bent vieną įdarbintą darbuotoją.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Subsidijavimo laikotarpiu priimtam darbuotojui pradėjus kitus darbo ar jiems prilygintus teisinius santykius, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas darbdaviui yra nutraukiamas.
VUI projektai ir darbo vietų steigimo subsidijos
VUI projektų tikslas - steigti naujas darbo vietas regionuose, kuriuose registruoto nedarbo lygis yra didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Lėšos šiems projektams skiriamos iš Europos Sąjungos fondų projekto „Kita stotelė - darbas“, šiame etape planuojama paskirstyti apie 2,5 mln. eurų. Prašoma subsidija privalo atitikti de minimis pagalbos sąlygas, o suteikiant subsidiją neturi būti viršyta nereikšmingos de minimis pagalbos teikimo riba. Lėšos skiriamos darbo vietoms steigti: vienai darbo vietai gali būti skirta iki 31 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių sumos.
Subsidijos gavėjai turi apmokėti 35 proc. kiekvienos darbo vietos steigimo išlaidų, išimtis taikoma tik planuojant įdarbinti žmones su negalia. Tokiu atveju darbdavio indėlis priklauso nuo įdarbintajam negalios: darbinant žmones su sunkia negalia, darbdavys turi prisidėti 20 proc. savo nuosavų lėšų. Jei ketinamas įdarbinti asmuo turi 30-40 proc. dalyvumo lygį, nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc.
Svarbu tai, kad subsidijuojamos darbo vietos negali būti kuriamos laikiniems ir sezoniniams darbams atlikti. Įsteigtą darbo vietą ar vietas, kurios buvo subsidijuotos, darbdaviai privalės išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų klientų įdarbinimo.
Statistika ir efektyvumas
Šiais metais iki sausio 30 d. subsidija darbo užmokesčiui skirta 739 darbdaviams už 980 įdarbintų asmenų. 2023 metais įdarbinimo subsidijomis pasinaudojo 13,7 tūkst. darbdavių, kurie įdarbino 16,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Ši įdarbinimo forma 2023 metais veiksmingiausia jaunimui iki 29 metų - beveik 72 proc. dirbo ir po 6 mėnesių, vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų įsidarbinimo efektyvumas siekė 69 proc., o mažiausias asmenų su negalia - 59,4 proc. Tokia pat įdarbinimo tendencija su šiek tiek mažesniu nuokrypiu išliko ir po 12 mėnesių, pasibaigus darbo vietos finansavimui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
V. Kamandulienės teigimu, šiuo laikotarpiu darbdaviams svarbiausia, kad žmogus būtų motyvuotas ir pareigingas, nes praktikos ir trūkstamų įgūdžių įgyja dirbdamas. Didžioji dalis taip įdarbintų asmenų lieka dirbti ir pasibaigus darbo vietos subsidijavimui.
Parama žmonėms su negalia
„Žmonės su negalia vis drąsiau ieško darbo, nes mato realias perspektyvas darbo rinkoje. Jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą žinodami, kad čia gaus individualią pagalbą, nuoseklų konsultavimą ir aiškiai struktūruotą kelią į įsidarbinimą. Didėja ir visuomenės sąmoningumas, aktyviau įsitraukia socialiniai partneriai“, - pastebi atstovė.
Asmenims su negalia Užimtumo tarnyba taip pat siūlo visą paslaugų paketą, padedantį integruotis į darbo rinką. Priskirtas specialistas jiems tiesiogiai padeda kontaktuoti su darbdaviais, suteikia palaikymą įsidarbinimo procese, o prireikus - psichologinę ar emocinę pagalbą. Atviras, nediskriminuojantis žvilgsnis į žmones su negalia darbdaviams gerokai praplečia galimų kandidatų ratą.
„Žmonės su negalia lieka dirbti, nes įsitraukia į darbo procesą, įgauna patirties, įrodo savo kompetencijas ir prisitaiko prie darbo aplinkos. Subsidijos yra labai reikalinga ir svarbi priemonė, padedanti darbdaviams peržengti vis dar egzistuojantį psichologinį ir objektyvų ekonominį slenkstį. Labai džiugu, kad valstybė tą supranta: paramos dydis kitąmet augs. Visgi darbuotoją darbo vietoje išlaiko ne subsidija, o jo sugebėjimai, darbo kokybė, motyvacija, ir žinoma, pozityvus priėmimas“, - sako specialistė.
Problemos ir iššūkiai
Vis dėlto, ne viskas klostosi sklandžiai. Konservatorė Paulė Kuzmickaitė atkreipė dėmesį, kad lėšos subsidijų pratęsimui kitų metų biudžete nėra numatytos. Susitikimuose girdime, kad žmonės liks be darbo“, - posėdyje pabrėžė kitas politikos atstovas. Kai klausta kodėl ne penki, kodėl ne visą laiką, buvo sakyta, kad per tą laiką mes parengsime tam tikrą pagalvę tiems žmonėms, parengsime kitas užimtumo didinimo priemones, kurios padės išlikti darbo rinkoje. Atėjus naujai Vyriausybei tos priemonės nebuvo parengtos.
S. pridūrė, kad kitų metų biudžete maždaug 950 naujų sutarčių ir subsidijų mokėjimui numatyta 25 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, reikės peržiūrėti visą įdarbinimo subsidijuojant mechanizmą.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Subsidijai gauti laiku deklaruokite draudžiamąsias pajamas „Sodrai“ ir pateikite Užimtumo tarnybai įrodymus, kad darbo užmokestis yra išmokėtas.
- Įsidarbinusį asmenį laikykite visą subsidijos mokėjimo laikotarpį - priemonė įpareigoja darbdavį išlaikyti įdarbintus darbuotojus dar 6 mėnesius.
- Jeigu darbuotojas nutraukia dalyvavimą be svarbių priežasčių, jis netenka bedarbio statuso pusei metų.
- Darbdaviai, per 6 mėnesius atleidę bent vieną Užimtumo tarnybos siųstą asmenį, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.
Jeigu kyla abejonių dėl konkrečios sutarties sąlygų ar mokėjimų dydžių, verta kreiptis tiesiogiai į Užimtumo tarnybą arba konsultuotis su buhalteriu dėl apskaitos priskyrimo ir dokumentų pateikimo. Įdarbinimo subsidijavimo praktika reikalauja tikslumo apskaitoje: subsidija apskaitoje pripažįstama kaip gautos pajamos, skirtos darbo užmokesčiui kompensuoti, tačiau būtina užtikrinti, kad yra dokumentai patvirtinantys darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojui.
Apibendrinant, remiamas įdarbinimas Lietuvoje yra svarbi priemonė integruojant papildomai remiamus darbo rinkoje asmenis. Ši priemonė veiksminga integruojant papildomai remiamus darbo rinkoje nekvalifikuotus žmones, ilgalaikius bedarbius, vyresnius kaip 45 metų, jaunimą iki 29 metų, asmenis su negalia, taip pat kitus asmenis, kuriems integraciją į darbo rinką riboja kitos aplinkybės.