Sparčiai senstančios Lietuvos visuomenės raidos kontekste yra svarbu šalies mastu kurti sąlygas efektyviau panaudoti vyresnio amžiaus asmenų potencialą, kartu ir užimtumo srityje. Straipsnio tikslas - įvertinti dabartinės gyventojų užimtumo politikos institucinės infrastruktūros pajėgumą reaguoti į kompleksines vyresnio amžiaus asmenų užimtumo kliūtis ir nustatyti aktualias institucinio bendradarbiavimo plėtros kryptis šioje srityje.
Vyresnio amžiaus asmenų užimtumo tendencijos ir pagrindiniai pažeidžiamumą lemiantys veiksniai
2022 m. Lietuvoje 55-64 metų žmonių užimtumo lygis siekė 69,8 proc. ir buvo didesnis nei ES-27 vidurkis. Nepaisant aukšto vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo lygio, jų pažeidžiamumas darbo rinkoje ypač išryškėja krizės laikotarpiais. „Eurostat“ duomenimis, 55-64 metų amžiaus grupės nedarbo lygis 2019 m. buvo 6,9 proc., o per pandemiją 2020 m. padidėjo iki 9 proc.; iki 2022 m. nedarbo lygis grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį - 6,9 proc.
Sveikatos būklė ir subjektyvus jos vertinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių vyresnio amžiaus lietuviams pasitraukti iš darbo rinkos. „Eurostat“ duomenimis, gimimo momentui numatoma sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra mažesnė nei oficialus pensinis amžius. Sveiko gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo 65 metų amžiaus Lietuvoje 2010-2020 m. sumažėjo nuo 6,5 iki 5,9 metų.
Sergančių lėtine liga arba turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų dalis 65 m. ir vyresnių moterų grupėje 2018 sudarė 80 proc., vyrų - 70 proc. Šioje amžiaus grupėje daugėja polisergamumo atvejų: daugiau kaip 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių turi daugiau nei vieną lėtinę ligą. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga sunkesnių padarinių sukeliančiomis ligomis, jų ligos periodas trunka ilgiau; ilgesni ligos laikotarpiai lemia didesnį pasitraukimą iš darbo aplinkos ir ilgesnį nevykdymą darbo užduočių, dėl to ilgainiui sumažėja galimybių ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje.
Kalbant apie dalyvavimą darbo rinkoje vyresniame amžiuje, būtina atkreipti dėmesį į darbo sąlygas. Vyresni darbuotojai dažniau nei jaunesni kolegos susiduria su nepalankia materialine, fizine ir psichologine padėtimi darbo rinkoje: tarp vyresnio amžiaus darbuotojų yra daugiau uždirbančių menkesnius atlyginimus, jie dažniau susiduria su prastomis darbo sąlygomis ir neigiamu darbo vietos poveikiu sveikatai, dažniau jaučiasi diskriminuojami darbe, baiminasi, kad artimiausiu metu gali netekti darbo ir turės mažiau galimybių bei perspektyvų darbe.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Aukštesnės kvalifikacijos žmonės paprastai dažniau tebedirba sulaukę vyresnio amžiaus nei žemą kvalifikaciją turintys asmenys. Vyresnių darbuotojų pasitraukimą iš darbo rinkos lemia darbo rinkos poreikių neatitinkanti kvalifikacija / išsilavinimas, sveikata, nepalankios darbo sąlygos ir kiti užimtumo galimybes mažinantys veiksniai, kurie neretai pasireiškia vienu metu.
Institucinė užimtumo politikos infrastruktūra ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Visos šios priemonės paprastai įgyvendinamos pasitelkiant už užimtumo politikos įgyvendinimą atsakingas institucijas (dažniausiai viešąsias įdarbinimo tarnybas), tačiau pastaruoju metu vis dažniau užimtumo priemonėms įgyvendinti pasitelkiamos nevyriausybinio ir privataus sektoriaus suinteresuotos organizacijos. Europos valstybių užimtumo politika pasuko decentralizacijos kryptimi, stiprėjo partnerysčių vystymo aspektai, ypač buvo skatinamas vietos suinteresuotų veikėjų įtraukimas ir pažangioji viešųjų užimtumo tarnybų „demonopolizacija“.
Atsižvelgiant į gyventojų senėjimo keliamus iššūkius ir siekiant ilgiau išlaikyti vyresnio amžiaus gyventojus darbo rinkoje, viešųjų užimtumo įdarbinimo tarnybų atsakomybė išaugo, o poreikis bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis sustiprėjo. Taip pat sustiprėjo poreikis didinti bendradarbiaujančių institucijų ir organizacijų ratą, apimant ne tik darbo rinkos veikėjus, bet ir švietimo / mokymo, sveikatos ir socialinės politikos atstovus.
Labiausiai paplitęs tarpinstitucinės sąveikos būdas - hierarchija pagrįsta paslaugos pirkėjo ir paslaugos teikėjo sąveika. Tačiau viešosios užimtumo tarnybos naudoja ir kitus, labiau partneryste grindžiamus būdus. Dėl tokios partnerystės atsiranda galimybių teikti daugiau paslaugų didesniam klientų skaičiui, tenkinti įvairesnius klientų poreikius, pasiūlyti geresnes paslaugas tam tikroms klientų grupėms, veiksmingiau reaguoti į didėjantį nedarbą, išplėsti paslaugų pasiekiamumą atokesnėse vietose ir bendruomenėse bei optimizuoti veiksmingą vietos išteklių naudojimą.
Partnerystės gali būti formuojamos siekiant didesnio paslaugų teikimo lankstumo: nevyriausybiniai paslaugų teikėjai dažnai yra greitesni, todėl valstybės institucijos būna suinteresuotos bendradarbiauti su NVO, užsakant kintamus darbo rinkos poreikius atitinkančias paslaugas tuo pačiu neprisiimant ilgalaikių įsipareigojimų. Toks bendradarbiavimas paprastai leidžia pasiekti aukštesnių rezultatų mažesnėmis sąnaudomis.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Viešųjų užimtumo tarnybų sudaromos partnerystės prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo, adekvačios konkurencijos tarp atskirų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, o tai leidžia efektyviau naudoti valstybės išteklius, atsisakyti neveikiančių ar mažai rezultatyvių priemonių. Dinamiškai kintant tiek sąlygoms darbo rinkoje, tiek esamų ir potencialių darbo rinkos dalyvių poreikiams, viešosios užimtumo tarnybos priverstos plėsti bendradarbiavimo tinklus. Vyresnio amžiaus klientams toks bendradarbiavimas tampa ypač svarbus, siekiant veiklos ir informacijos koordinavimo tarp viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių. Toks bendradarbiavimas padeda taikliau identifikuoti kliūtis įsidarbinti (pvz., dėl sveikatos, būsto ar nepritaikytos aplinkos, išsilavinimo stokos ir kt.).
Užimtumo tarnybos priemonės ir teikiamų paslaugų pokyčiai
Analizuojamos šiuo metu nedirbantiems vyresnio amžiaus asmenims taikomos užimtumo priemonės, įgyvendinamos Užimtumo tarnybos. Užimtumo įstatymo pokyčiais siekiama užimtumą pakelti iki 80 proc. „Ilgalaikės priemonės, pokyčiai ir naujovės užimtumo sistemoje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, daugiau asmenų bus įtraukti į darbo rinką, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių įgyti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų ar sustiprinti turimas“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Įvedamas naujas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką. Tokiems asmenims bus suteiktas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas; šį statusą turintiems asmenims bus suteikta individuali kompleksinė pagalba sprendžiant problemas, kurios jiems trukdo įsidarbinti.
Jei darbo rinkai besirengiančio asmens kliūtys užimtumui sudėtingos (kompleksinės), siekiant jas išspręsti, bus formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas savivaldybėse, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda. Jei, pavyzdžiui, žmogui reikalinga priklausomybių gydymo pagalba ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje.
Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. Pirmus 9 mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas, atsižvelgiant į jo darbo užmokestį. Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turės būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą - devintą mėnesiais - 60 proc.; siūlomas darbo užmokestis taip pat negalės būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. Bedarbio statuso žmogus neteks, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo atsisakys siūlomo tinkamo darbo.
Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama ir kompleksinė pagalba ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurios padės sugrįžti į darbo rinką.
Pokyčiai Užimtumo tarnybos veiklos modelyje
Nors Užimtumo tarnybos struktūra nesikeis, planuojama keisti klientų aptarnavimo skyriuose dirbančiųjų profilius: daugės atvejo vadybininkų bei darbuotojų, dirbančių su darbdaviais. Taip pat bus iš esmės keičiamas klientams teikiamų paslaugų modelis - daugiau dėmesio skiriama tiems, kuriems reikalingas aktyvesnis bendravimas ir intensyvesnės konsultacijos. Tie darbo ieškantys žmonės, kurie turi didesnes galimybes darbo rinkoje, daugiau paslaugų gaus skaitmeniniais kanalais, o Užimtumo tarnybos darbuotojai intensyviau paslaugas teiks vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje klientams.
Plečiamos paslaugos ir išmokos: didinama ir plečiama parama judumui - kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 eurų) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių. Iš užsienio atvykusiems darbuotojams, taip pat ir iš emigracijos sugrįžtantiems lietuviams bei juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata - išmoka, padėsianti į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.
Kompleksinių paslaugų teikimo poreikis ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtros kryptys
Vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimą iš darbo rinkos lemia daugialypės priežastys, todėl jų sprendimas numato kompleksinį požiūrį. Kompleksinis vyresnio amžiaus gyventojų grupės kliūčių užimtumui pobūdis verčia ieškoti sprendimų už „tradicinėmis“ laikomų užimtumo politikos įgyvendinimo institucinių struktūrų. Vienas iš sprendimų yra institucinio bendradarbiavimo plėtra.
Holistinio požiūrio įtvirtinimas reikalauja: platesnio suinteresuotų šalių rato įtraukimo (darbo rinkos veikėjai, švietimas, sveikata, socialinė apsauga), atvejo vadybos komandų kūrimo kompleksiškai spręsti socialines, sveikatos ir mokymosi kliūtis, vietos lygmens partnerystės stiprinimo ir finansavimo mechanizmų pritaikymo bendroms paslaugoms teikti. Remiantis antrinių statistinių duomenų analize bei mokslinės literatūros išvadomis, identifikuojamos pagrindinės vyresnio amžiaus asmenų nedarbo ir ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos priežastys bei šių priežasčių kompleksinė prigimtis.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtra gali apimti: atvejo vadybą ir integruotą paslaugų paketą, kurį teikia UŽT kartu su savivaldybėmis ir NVO; sveikatos priežiūros institucijų įtraukimą į grįžimo į darbą planus; švietimo institucijų ir suaugusiųjų mokymo paslaugų pritaikymą vyresnio amžiaus asmenims; socialinių paslaugų teikimą (pvz., vaikų priežiūros, skolinimosi ar būsto pagalbos) bei darbuotojų judumo skatinimą.
Praktinė nauda iš plečiamo bendradarbiavimo: pagerėjęs kliūčių identifikavimas, efektyvesnis resursų panaudojimas, paslaugų spektrą aprėpiantys sprendimai, didesnė galimybė teikti pritaikytas mokymosi ir reabilitacijos programas, greitesnis reagavimas į vietos darbo rinkos poreikius ir galimybė pasiekti atokesnes bendruomenes.
Siūlymai priemonėms tobulinti
- Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą: formuoti vietos atvejo vadybos komandas, kurias sudaro Užimtumo tarnybos atstovai, savivaldybių socialinių ir sveikatos tarnybų bei nevyriausybinių organizacijų specialistai.
- Plėtoti kompleksines paslaugas, jungiančias sveikatos priežiūrą, socialinę paramą ir profesinį mokymą, siekiant spręsti vienu metu pasireiškiančias kliūtis.
- Didinti prieigą prie neformalaus suaugusiųjų švietimo ir pripažinimo mechanizmų, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų atnaujinti ar persikvalifikuoti.
- Skatinti darbdavių motyvaciją gerinti darbo sąlygas ir mažinti diskriminaciją pagal amžių, taip pat skatinti investicijas į darbo saugą ir sveikatą.
- Plėtoti mobilumo paramos priemones ir finansines paskatas, kad darbas atitiktų sveikatos būklę ir logistikos sąlygas.
- Užtikrinti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų lankstinės ir pritaikytos įvairioms vyresnio amžiaus žmonių grupėms (aukštos kvalifikacijos, žemos kvalifikacijos, ilgalaikiai bedarbiai).
- Diegti partnerystės su NVO ir privačiu sektoriumi mechanizmus - paslaugų pirkimo modelius, leidžiančius greitai reaguoti į vietos poreikius ir užtikrinti aukštą paslaugų kokybę už optimalias sąnaudas.
Užbaigimo pastabos
Pasitraukusiems iš darbo rinkos vyresniems darbuotojams grįžti į darbo rinką taip pat yra sudėtinga. Kompleksinės priežastys numato kompleksinį sprendimą, tačiau kol kas šalies vyresnio amžiaus gyventojų politikoje integralus požiūris į užimtumo galimybių stiprinimą nėra pakankamai išplėtotas, o atskirų priemonių taikymas priskirtas tam tikrų institucijų kompetencijai. Straipsnyje remiantis naujausia statistine ir analitine informacija identifikuojamos aktualios šalies vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo ir nedarbo tendencijos, išskiriami pagrindiniai jų pažeidžiamumą darbo rinkoje lemiantys veiksniai. Analizės pagrindu pateikti pasiūlymai ypatingą dėmesį skiria institucinio bendradarbiavimo plėtrai teikiant kompleksines integracijos paslaugas.
| Rodiklis / aspektas | Situacija Lietuvoje | Rekomendacija |
|---|---|---|
| 55-64 m. užimtumo lygis (2022) | 69,8 % (didesnis nei ES vidurkis) | Išlaikyti ir praplėsti mokymosi bei persikvalifikavimo galimybes |
| Sveiko gyvenimo trukmė | 2020 m.: 56,8 m. (mažiau nei pensinis amžius) | Integruoti sveikatos paslaugas į grįžimo į darbą planus |
| Pagrindinės kliūtys | Sveikata, kvalifikacija, darbo sąlygos, diskriminacija | Kompleksinės vietos paslaugos, atvejo vadyba |
| UŽT naujovės | Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, kompensacijos judumui | Įtvirtinti partnerystes savivaldybėse ir su NVO |
tags: #socialine #apsaugos #ir #darbo #ministerija #uzimtumo