Norvegijos socialinės apsaugos modelis yra socialdemokratinis valstybės gerovės modelis. Šiam modeliui yra būdinga, kai valstybė prisiima labai didelę atsakomybę už savo šalies piliečių materialinės gerovės užtikrinimą. Visiems šalies gyventojams yra suteikiamos vienodos teisės į socialines pašalpas ir išmokas. Toks modelis yra universalus ir skatina lygybę. Socialdemokratinio modelio valstybės, šiuo atveju Norvegija, pasižymi aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, siekiant, kad pašalpų gavėjams būtų sudarytos galimybės, kuo greičiau pradėti dirbti ir mokėti mokesčius. Lyginant su kitais modeliais šį modelį, išmokomos socialdemokratiniame modelyje yra gaunamos kur kas didesnės.
Institucinė struktūra ir finansavimas
Už socialinių išmokų skyrimą (išskyrus sveikatos apsaugą) atsakinga Darbo ir socialinių reikalavų tarnyba (NAV - Arbeids- og velferdsetaten). Už bendrą NAV veiklą ir daugumą socialinės apsaugos sričių atsakinga Darbo ir įtraukties ministerija (Arbeids- og inkluderingsdepartementet). Regioniniu lygiu veikia 15 NAV apskričių skyrių (NAV fylkeskontorer), kurių tikslas - mažinti nedarbingumą dėl ligos ir skatinti vyresnio amžiaus bei neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką. NAV Internasjonalt - Nacionalinė socialinio draudimo užsienyje tarnyba - tvarko bylas, susijusias su išmokomis ir apdraustaisiais, gyvenančiais užsienyje.
Sveikatos priežiūros išlaidas kompensuoja Sveikatos apsaugos direktoratas (Helsedirektoratet), veikiantis prie Sveikatos ir priežiūros paslaugų ministerijos (Helse- og omsorgsdepartementet). Sveikatos ekonomikos tarnyba (HELFO) sprendžia su sveikatos priežiūra susijusius klausimus. HELFO sudaro centrinė tarnyba ir šeši regioniniai padaliniai. Ambulatorinę (pirminio lygio) sveikatos priežiūrą organizuoja savivaldybės, o stacionarinį gydymą - valstybė per keturias regionines sveikatos priežiūros įmones.
Socialinė parama nėra socialinio draudimo dalis. Ją finansuoja savivaldybės, o koordinuoja Darbo ir įtraukties ministerija. Darbdaviai paprastai moka 14,1 % nuo darbuotojui išmokėto darbo užmokesčio. Dauguma išmokų apskaičiuojamos pagal bazinį dydį - grunnbeløp (G). Šis dydis kasmet nuo gegužės 1 d. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. bazinis dydis yra 130 160 NOK - tai 4,94 proc. daugiau nei 2024 m.
Sistema: narystė Folketrygden ir teisės į paslaugas
Visais Norvegijoje gyvenančiais ar dirbančiais samdomais darbuotojais socialiniu draudimu privalomai draudžiami visi Norvegijoje arba Norvegijos žemyninio šelfo stacionariuose ar judančiuose įrenginiuose gyvenantys ar dirbantys samdomi darbuotojai. Narystė Folketrygden sistemoje suteikia teisę į sveikatos priežiūros paslaugas bei kompensacijas dėl prarastų darbo pajamų ligos, nėštumo ar gimdymo metu.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Jeigu vienu metu dirbate daugiau nei vienoje šalyje, jūsų socialinio draudimo išmokas dengia šalis, kurioje gyvenate, jei joje taip pat dirbate daugiau kaip 25 proc. darbo valandų. Taip pat turėsite teisę gauti senatvės pensiją kiekvienoje ES valstybėje narėje, kurioje buvote apdraustas. ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės taikomos ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės išmokoms ir išmokoms šeimai, taip pat senatvės pensijoms ir išmokoms dėl nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, mirties ir maitintojo netekimo išmokoms.
Pensijos ir su jomis susijusios išmokos
Pagal Nacionalinę draudimo sistemą (alderspensjon), pensiją galima pradėti gauti nuo 62 metų, jei sukaupta pakankama pensijos balų suma. Nuo 62 metų galima pasirinkti visą pensiją arba jos dalį (20 %, 40 %, 50 %, 60 % arba 80 %). Norint gauti visą bazinę pensiją, reikia turėti ne trumpesnį nei 40 metų draudimo laikotarpį (nuo 16 iki 66 metų). Jei laikotarpis trumpesnis, pensija proporcingai mažinama. Visa papildomoji pensija skiriama tiems, kurie turi bent 40 metų pensijos balų kaupimo laikotarpį. Pensija kaupiama nuo 17 iki 75 metų.
Mažiausia pensija (minstepensjon) taikoma gimusiems iki 1953 m., turintiems nedidelę arba jokios papildomos pensijos. Norint gauti visą šią pensiją, reikia 40 metų draudimo laikotarpio. Garantinė pensija (garantipensjon) taikoma gimusiems 1963 m. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. metinė minstepensija vienišam asmeniui sudaro 279 933 NOK, o garantinė pensija - 242 418 NOK.
Mažesnei pensijai įtaką daro tai, jei asmuo dalį gyvenimo praleido užsienyje - pensija gali būti mažinama. Asmenims, gimusiems su negalia arba tapusiems neįgaliais iki 26 metų, taikomos palankesnės apskaičiavimo taisyklės. Atsižvelgiama į būsimus draudimo laikotarpius ir pensijų balus iki 66 metų.
Pensija kaupiama nuo 17 iki 75 metų. Prašymą rekomenduojama pateikti likus keturiems mėnesiams iki norimos pensijos pradžios NAV skyriuje pagal gyvenamąją vietą arba darbo vietą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Minimalaus lygio pensija ir papildomos išmokos
Minimalaus lygio pensija - tai garantuojama minimali senatvės pensijos išmoka iš nacionalinės draudimo sistemos. Nuo 2011 m. sausio 1 d. minimalaus lygio pensija pakeitė bazinės pensijos, skirtos seniems žmonėms, sąvoką. Tai taip pat taikoma tiems, kurie išėjo į pensiją iki 2011 m. Jei iki 67 metų Norvegijoje gyvenote tik trumpą laikotarpį, jūs galite gauti papildomas išmokas, kad būtų garantuotos bendros pajamos, lygios bazinei valstybinei pensijai.
Pensininkai, kuriems sukako 67 metai ir asmenys, gaunantys neįgalumo išmokas, išlaikantys sutuoktinį ir (arba) vaikus iki 18 metų, gali gauti išlaikymo priedą. Kas gali gauti išlaikymo priedą? Išlaikymo priedas yra pensijų priemokos. Jis suteikiamas žmonėms, gaunantiems pensiją, išlaikantiems sutuoktinį ir (arba) vaikus, ir gaunantiems tam tikro dydžio pajamas.
Ankstyvo išėjimo sistemos (AFP)
Privataus sektoriaus AFP išankstinio išėjimo į pensiją sistema yra pensijų sistema, kurioje asmenys dirba privačioje įmonėje pagal sutartį, kurioje numatyta AFP ankstyvoji senatvės pensija. AFP mokėjimas yra susitarimo dalis. Ši pensija papildo socialinio draudimo senatvės pensiją. Viešajame sektoriuje dirbančių sutartinė išankstinė senatvės pensija (AFP) yra ankstyva pensija, kurią galite gauti nuo 62 iki 67 m. amžiaus.
Sveikatos priežiūra ir susijusios kompensacijos
Narystė Folketrygden sistemoje suteikia teisę į sveikatos priežiūros paslaugas bei kompensacijas dėl prarastų darbo pajamų ligos, nėštumo ar gimdymo metu. Pacientai moka naudotojo mokestį („egenandel“) įprastoms paslaugoms (šeimos gydytojas, specialistai, laboratorija, vaistai, fizioterapija). Vaikai iki 16 metų yra atleisti nuo daugumos naudotojo mokesčių, įskaitant psichikos sveikatos paslaugas iki 18 m. amžiaus. Dantų gydymas iki 18 m.
Skolehelsetjenesten suteikia nemokamas mokyklos sveikatos, vakcinacijos, sveikatos konsultacijas bei slaugos paslaugas. Artimiesiems, kurie rūpinasi ligoniu, galimi trumpalaikiai atokvėpio priežiūros sprendimai ir finansinė parama (omsorgsstønad) iš savivaldybių. Gydymo, medikamentų, techninių priemonių bei transporto išlaidos kompensuojamos per HELFO, visiškai, be savų išlaidų dalies.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Ligų, reabilitacijos ir neįgalumo išmokos
Asmenys, gyvenantys Norvegijoje ir apdrausti Norvegijos nacionaliniu draudimu (Folketrygden), turi teisę į pinigines ligos išmokas, jei jų metinės pajamos yra ne mažesnės nei pusė bazinio dydžio (½ G), t. y. apie 65 080 NOK per metus (2025 m.). Darbdavys yra atsakingas už ligos išmokų mokėjimą pirmąsias 16 kalendorinių dienų nuo nedarbingumo pradžios. Šiuo laikotarpiu darbuotojui mokama 100 % jo atlyginimo. Po šio laikotarpio išmokų mokėjimą perima Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnyba (NAV).
Ligos išmokos siekia 100 % vidutinio darbo užmokesčio, tačiau tik iki 6 bazinių dydžių (6 G), tai yra iki maždaug 780 960 NOK per metus. Pajamos, viršijančios šią ribą, neįtraukiamos į išmokų skaičiavimą. Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turi teisę į ligos išmokas, jei jie yra apdrausti Folketrygden, dirbo ne mažiau kaip 4 savaites iki ligos pradžios ir jų pajamos viršija ½ G per metus. Tačiau jiems taikomas laukimo laikotarpis - 16 kalendorinių dienų be kompensacijos.
Savarankiškai dirbantys asmenys gali sudaryti savanorišką papildomą draudimo sutartį su NAV, kuri leidžia gauti išmokas jau nuo pirmos dienos arba padidina kompensacijos dydį iki 100 %. Tam tikroms profesijoms taikomos specialios išimtys. Pavyzdžiui, jūrininkai, registruoti žvejų registre (B forma), turi teisę į 100 % ligos išmokas jau nuo pirmosios ligos dienos, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie dirbo iki ligos pradžios. Vyresni nei 67 metų, bet jaunesni nei 70 metų asmenys taip pat gali gauti ligos išmokas, tačiau tik iki 60 kalendorinių dienų. Norint gauti ligos išmokas, būtina pateikti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą (sykmelding). Savarankiškai dirbantys asmenys, priešingai nei samdomi darbuotojai, negali naudotis savarankišku ligos deklaravimu (egenmelding).
Pašalpa mokama siekiant kompensuoti prarastas pajamas reabilitacijos laikotarpiu, kai baigiasi teisė į ligos išmokas. Ji skiriama intensyviai gydomiems arba profesinę reabilitaciją atliekantiems asmenims, taip pat laukimo laikotarpiu iki gydymo arba po jo. Skiriama papildomoms išlaidoms, susijusioms su ilgalaike liga, sužalojimu ar neįgalumu, padengti. Skiriama neformaliai priežiūrai ar slaugai. Įprasta suma - 16 152 NOK per metus.
Motinystės, tėvystės ir šeimos išmokos
Visi Norvegijoje gyvenantys tėvai turi teisę į motinystės arba tėvystės išmokas, jei per pastaruosius 10 mėnesių iki mokamų atostogų pradžios turėjo apdraustas pajamas mažiausiai 6 mėnesius. Pajamos turi būti bent 0,5 G (grunnbeløp), t. y. 65 080 NOK per metus (2025 m.). Visos Norvegijoje gyvenančios nėščiosios turi teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas nėštumo ir gimdymo metu. Už šias paslaugas papildomai mokėti nereikia.
Jeigu motina pradeda dirbti ar studijuoti, tėvas gali perimti likusį išmokų laikotarpį, jeigu jis asmeniškai rūpinasi vaiku. Jei motina dėl sveikatos negali rūpintis vaiku, tėvas taip pat gali gauti išmokas, nepriklausomai nuo motinos situacijos. Jeigu dėl pavojingų darbo sąlygų nėščioji privalo nutraukti darbą ir darbdavys negali pasiūlyti saugesnių sąlygų, ji turi teisę į išmoką nėštumo metu. Jei motina neturi teisės į tėvystės išmoką (foreldrepenger), ji gali gauti vienkartinę išmoką motinystei. Ši išmoka 2025 m. sudaro 92 648 NOK.
Tėvai, įvaikinę vaiką iki 15 metų, turi teisę į tokias pačias tėvystės išmokas kaip ir biologiniai tėvai - 49 savaitės (100 %) arba 59 savaitės (80 %). Tėvams leidžiama derinti dalinį darbo grafiką su dalinėmis išmokomis. Prašymai teikiami NAV skyriui pagal gyvenamąją ar darbo vietą. Prašymą dėl foreldrepenger galima pateikti nuo 22 nėštumo savaitės. Terminas - ne vėliau kaip per 3 mėnesius po mėnesio, už kurį norima gauti išmoką.
Vaiko pašalpa ir papildomos priemonės šeimoms
Teisę į šeimos išmokas turi asmenys, gyvenantys ir (arba) dirbantys Norvegijoje, kurie yra apdrausti pagal nacionalinę socialinio draudimo sistemą (folketrygden). Vaiko pašalpa mokama už visus vaikus iki 18 metų. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Išplėstinė vaiko pašalpa (utvidet barnetrygd) skiriama vienišiems tėvams ir siekia 2 516 NOK per mėnesį.
Mažamečių vaikų priedas (småbarnstillegg) gali būti skiriamas vienišiems tėvams, kurie augina vaikus iki trejų metų amžiaus. Išmokos dydis priklauso nuo to, kiek laiko vaikas praleidžia darželyje per savaitę. Jei vaikas jo nelanko visai, mokama visa suma - 7 500 NOK per mėnesį. Jeigu darželis lankomas ne daugiau kaip 8 valandas per savaitę, skiriama 6 000 NOK. Lankant nuo 9 iki 16 valandų, skiriama 4 500 NOK, nuo 17 iki 24 valandų - 3 000 NOK, o nuo 25 iki 32 valandų - 1 500 NOK. Jeigu darželis lankomas ilgiau nei 33 valandas per savaitę, išmoka neskiriama.
Ši kompensacija sudaro iki 64 procentų faktinių priežiūros išlaidų, neviršijant valstybės nustatytų maksimalių sumų. Teisė į šią išmoką taikoma, jeigu vienišo tėvo ar motinos metinės pajamos neviršija šešiskart bazinio dydžio (grunnbeløp), kuris 2025 m. sudaro apie 130 160 NOK. Paraiškos dėl šeimos išmokų teikiamos NAV skyriuje pagal gyvenamąją ar darbo vietą. Dauguma išmokų, pavyzdžiui, vaiko pašalpa, skiriamos automatiškai, kai vaikas gimsta Norvegijoje.
Išmokos praradus maitintoją, našlių ir našlaičių išmokos
Pagal Norvegijos nacionalinės draudimo sistemos (folketrygden) nuostatas, nuo 2024 m. sausio 1 d. naujiems gavėjams nebetaikoma tradicinė našlių pensijos (gjenlevendepensjon) schema. Teisę į šią išmoką turi išgyvenęs sutuoktinis, sugyventinis arba registruotas partneris, jeigu jis yra jaunesnis nei 67 metų, su mirusiuoju buvo susituokęs arba kartu gyveno ne trumpiau kaip penkerius metus, arba kartu turėjo vaikų. Taip pat teisę į išmoką gali turėti išsiskyręs sutuoktinis, jei nuo skyrybų praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, o santuoka truko bent 25 metus. Jei pora turėjo vaikų, pakanka, kad santuoka būtų trukusi ne mažiau kaip 15 metų.
Ši išmoka skiriama laikotarpiui iki trejų metų. Ji gali būti pratęsta iki penkerių metų, jei gavėjas mokosi visą darbo dieną arba aktyviai ieško darbo. Viso dydžio pereinamoji išmoka sudaro 2,25 bazinio dydžio (G) per metus. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Jei gavėjo metinės pajamos viršija 0,5 G, tai yra 65 080 NOK, išmoka mažinama. Iš išmokos atimama 40 proc. tos sumos, kuri viršija 65 080 NOK. Viso dydžio išmoka mokama tik tuo atveju, jei asmuo buvo apdraustas 40 metų.
Našlaičių pašalpa mokama vaikams iki 20 metų amžiaus, jei mirusysis buvo apdraustas Norvegijos nacionaliniu draudimu ne trumpiau kaip penkerius metus arba gyveno Norvegijoje 20 metų ar ilgiau. Jei mirė vienas iš tėvų, pirmam vaikui mokama 1 G dydžio pašalpa, tai yra 130 160 NOK per metus. Jeigu mirė abu tėvai, pirmam vaikui skiriama pašalpa, lygi buvusios pensijos dydžiui, kurią būtų gavęs vienas iš tėvų. Antram vaikui mokama 1 G dydžio pašalpa, o kiekvienam kitam - po 0,25 G, tai yra 32 540 NOK. Laidojimo pašalpa - tai vienkartinė išmoka laidotuvių išlaidoms padengti. Didžiausia galima suma - 20 652 NOK. Prašymai dėl visų išmokų teikiami NAV skyriuje pagal gyvenamąją vietą. Juos galima pateikti elektroniniu būdu arba raštu.
Nedarbo draudimas ir socialinė pašalpa
Nedarbo išmokos (dagpenger) gali būti skiriamos, jei jūsų darbo laikas sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų, palyginti su ankstesniu darbo grafiku. Be to, jūsų pajamos per paskutinius 12 mėnesių turi sudaryti bent 1,5 bazinio dydžio (grunnbeløp), tai yra mažiausiai 195 240 Norvegijos kronų, skaičiuojant laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Norėdami gauti dagpenger, privalote būti registruotas NAV sistemoje kaip darbo ieškantis asmuo.
Taip pat turite būti darbingas bent 50 procentų ir pasirengęs priimti darbą bet kurioje Norvegijos vietoje. Dagpenger dydis apskaičiuojamas pagal didesnes pajamas iš dviejų laikotarpių - paskutinių 12 mėnesių arba vidurkį per paskutinius 36 mėnesius. Dagpenger mokamos penkias dienas per savaitę. Jeigu jūsų metinės pajamos siekia bent 2 bazinius dydžius, išmokos gali būti mokamos iki 104 savaičių. Papildoma išmoka gali būti skiriama, jei turite vaikų iki 18 metų amžiaus.
Norint gauti socialinę pašalpą, nebūtina būti Norvegijos piliečiu, tačiau privaloma gyventi Norvegijoje. Paramos dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (ar šeimos) pajamas ir turimą turtą. Jeigu turite darbo ar kitų pajamų, jų suma bus atimta iš apskaičiuotos socialinės pašalpos sumos. Taip pat gali būti reikalaujama parduoti turtą, kuris nėra būtinas kasdieniam gyvenimui.
Ilgalaikė priežiūra ir išmokos neformaliems prižiūrėtojams
Ilgalaikės priežiūros išmokos gali būti skiriamos kiekvienam Norvegijoje gyvenančiam asmeniui, jei nustatoma, kad jam reikalinga ilgalaikė priežiūra. Ilgalaikė sveikatos priežiūra teikiama pacientams, kuriems nereikalinga skubi medicinos pagalba, tačiau būtina nuolatinė sveikatos priežiūra. Socialinės ilgalaikės priežiūros paslaugos teikiamos asmenims, kuriems dėl ligos, negalios, amžiaus ar kitų aplinkybių reikalinga pastovi pagalba.
Išmoka už savanorišką priežiūrą - skiriama neformaliems prižiūrėtojams, kai priežiūra kelia ypač didelę naštą. Norėdami gauti ilgalaikę priežiūrą, turite pateikti paraišką savo gyvenamosios vietos savivaldybei.
Darbo vietos nelaimės ir profesinės ligos
Visi samdomi darbuotojai turi teisę į kompensacijas, jei dėl darbo metu patirtos nelaimės ar profesinės ligos neteko sveikatos ar pajamų. Darbdaviai privalo turėti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Darbdavys privalo nedelsiant pranešti NAV apie nelaimingą įvykį darbe. Jei atvejis sunkus - taip pat pranešti Darbo inspekcijai.
Ménerstatning išmokama tik tuo atveju, jei medicininis invalidumo lygis siekia ne mažiau kaip 15 procentų. Ši išmoka papildo NAV mokamą ménerstatning. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais nereikalaujama draudimo stažo, o 30 proc. Gydymo, medikamentų, techninių priemonių bei transporto išlaidos kompensuojamos per HELFO, visiškai, be savų išlaidų dalies.
Praktiniai aspektai: D numeris, mokesčių kortelė, NAV komunikacija
D numeris yra laikinas asmens kodas, kuris gali būti suteiktas asmenims iš užsienio. Jei dirbate ir gyvenate Norvegijoje mažiau nei 6 mėnesius, norėdami būti įregistruoti nacionaliniame registre, turite turėti D numerį. Norint gauti mokesčių išskaičiavimo kortelę, reikia nurodyti D numerį. Tik elektroniniai naudotojai gali elektroniniu būdu peržiūrėti mokesčių kortelės informaciją. Pranešimo apie mokesčius jums niekam nereikia pateikti.
Informacija apie NAV teikiamą pagalbą telefonu. Meniu anglų kalba, paspauskite 9. Jums nereikia laukti, kol baigsis visi balso pranešimai, prieš spaudžiant reikiamą mygtuką. Kodėl turite pateikti savo asmens kodą? Kai norite gauti bendrą informaciją ar pagalbą, jums nereikia pateikti savo asmens kodo. Tačiau, jei jums prireikia specifinės informacijos apie konkretų atvejį ar išmokas, mes privalome paklausti asmens kodo, kad užtikrintume, ar šnekame su konkrečiu asmeniu.
Tarptautiniai aspektai ir mobilumas
Persikėlę dirbti į kitą Europos šalį, neprarandate teisės gauti socialinio draudimo išmokas - nuo bedarbio pašalpos ir motinystės išmokų iki senatvės pensijos. Šalyse gali būti taikomos skirtingos socialinio draudimo išmokų taisyklės, tačiau pagal ES taisykles reikalaujama, kad valstybės narės suderintų savo sistemas taip, kad iš vienos šalies į kitą persikėlę dirbti asmenys galėtų toliau gauti savo šalyje jau uždirbtas išmokas.
Socialinės apsaugos institucijos, naudodamosi elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų (EESSI) sistema, dalijasi informacija visoje Europoje. Pasidomėkite Europos Komisijos šalių duomenų baze ir sužinokite, kokios socialinio draudimo išmokos mokamos šalyje, į kurią išvykstate dirbti. Naujausi ES duomenys rodo, kad 2021 m. apie 16 mln. ES ir (arba) ELPA šalių piliečių gyveno kitoje ES arba ELPA šalyje; apie 100 mln. turistų lankėsi kitoje valstybėje. Per tuos metus išmokėta beveik 6 mln. pensijų kitoje ES ir (arba) ELPA šalyje arba JK gyvenantiems asmenims; išmokos šeimai pervestos daugiau nei milijonui kitoje ES ir (arba) ELPA šalyje arba JK gyvenančių šeimos narių.
Pastabos apie paraiškų teikimą ir administracinę praktiką
Prašymai dėl visų išmokų teikiami NAV skyriuje pagal gyvenamąją vietą. Juos galima pateikti elektroniniu būdu arba raštu. Tik elektroniniai naudotojai gali elektroniniu būdu peržiūrėti mokesčių kortelės informaciją. Prašymą dėl foreldrepenger galima pateikti nuo 22 nėštumo savaitės. Terminas - ne vėliau kaip per 3 mėnesius po mėnesio, už kurį norima gauti išmoką.
Jeigu norite gauti bendrą informaciją ar pagalbą, jums nereikia pateikti savo asmens kodo. Tačiau, jei jums prireikia specifinės informacijos apie konkretų atvejį ar išmokas, NAV privalo paklausti asmens kodo, kad užtikrintų, ar šnekate su konkrečiu asmeniu.
| Išmoka / paslauga | Pagrindinės sąlygos | Pvz. dydis (2025 m.) |
|---|---|---|
| Bazinis dydis (G) | Nustatomas kasmet nuo gegužės 1 d. | 130 160 NOK |
| Minstepensjon (vienišas) | 40 metų draudimo laikotarpis | 279 933 NOK per metus |
| Garantipensjon | Taikoma tam tikroms gimimo kohortoms | 242 418 NOK per metus |
| Tėvystės vienkartinė išmoka | Neturint teisės į foreldrepenger | 92 648 NOK |
| Išplėstinė vaiko pašalpa | Vienišiems tėvams | 2 516 NOK per mėn. |
Analizuojant šią temą Norvegijoje išryškėja labai didelis dėmesys šeimos apsaugai. Norvegijai būdingas- socialdemokratinis valstybės gerovės modelis. Šiomis dienomis šeimoms yra skiriamos įvairios pašalpos ir paramos. Kiekvienoje šalyje tai vyksta skirtingai. Šiuo metu yra labai aktualu nagrinėti kitų šalių šeimos apsaugą ir sužinojus daugiau apie tai, galbūt sužinosime kaip būtu galima pagerinti Lietuvos šeimos apsaugą ir padidinti teikiamas pašalpas bei paramas.
tags: #socialine #apsauga #norvegijoje