Lietuvoje socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima kone visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas. Socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principu. Kuriant socialinio draudimo sistemą buvo siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo „aprūpinimo” negalintiems dirbti ir neturintiems pastovių pajamų gyventojams prie jų įmokomis įgyjamų teisių į išmokas, numatytas įstatymo.
Socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi fundamentaliais universalumo, solidarumo ir kitais principais. Socialinis draudimas yra privalomas kiekvienam nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, dirbančiam pagal darbo sutartį ar individualiai. Daliai piliečių draustis neprivaloma - tai besimokantis, studijuojantis jaunimas, laisvieji menininkai, bedarbiai, namų šeimininkės.
Motinystės ir vaiko priežiūros apsauga: išmokų rūšys ir jų raida
Pagal mokėjimo laiką socialinio draudimo išmokos gali būti suskirstytos į trumpalaikes ir ilgalaikes. Trumpalaikės išmokos yra mokamos ribotą laiką, paprastai mažiau negu vienerius metus. Prie jų priskiriamos tokios pašalpos: ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), nelaimingų atsitikimų darbe išmokos (nuo 2000 mm. sausio 1 d.).
Nuo 1991 iki 1995 metų motinoms, auginančioms vaikus iki 1,5 metų, buvo mokama 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio vaiko priežiūros pašalpa. 1994 metais vidutinis metinis šios pašalpos dydis buvo 47,49 Lt, arba 14,6 proc., vvidutinio apdraustojo darbo užmokesčio. Nuo 1995 metų pertvarkant tiek pensijų, tiek valstybinio socialinio draudimo pašalpų sistemas draudiminiu principu pasikeitė ir vaiko priežiūros pašalpos mokėjimo dydis ir skyrimo tvarka.
Sekant daugelio Europos šalių pavyzdžiu ir įgyvendinant vyrų ir moterų lygias galimybes, vaiko priežiūros pašalpa pradėta skirti vienam iš apdraustųjų vaiką auginančių tėvų. Taigi nuo 1995 metų vaiko priežiūros pašalpą įgijo teisę gauti ir vyrai. Taip buvo siekiama minimaliai sumažinti šeimos prarastas darbines pajamas, susietas su vaiko priežiūra, nes šeimai buvo suteikta teisė spręsti, kuris iš dirbančių tėvų prižiūrės vaiką iki jam sukaks vieneri metai. Nuo 1995 metų sutrumpėjo vaiko priežiūros pašalpos skyrimo laikotarpis iki 1 metų, bet padidėjo pačios pašalpos dydis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pradėta mokėti pašalpa sudarė 60 proc. vidutinio apdraustojo darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip minimali mėnesio alga (iki 2001 m. sausio 1 d.), arba 1/3 vidutinių draudžiamųjų pajamų (nuo 2001 m. sausio 1 d.). Nuo 2004 m. kovo 1 d. nuo 2003 m. vasario mėnesio įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatos, pagal kurias moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, oorganizacijos likvidavimo ar bankroto ir turinčiai reikalingą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, mokama motinystės pašalpa.
Taip pat nustatyta, kad vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, išleistam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų bei gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, motinystės (tėvystės) mokama pašalpa, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo. Motinystės išmoka mokama ir moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą.
Ligos pašalpa nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu
Ligos pašalpa yra mokama asmeniui, tapus laikinai nedarbingu dėl ligos, slaugančiam ligonį ar kitais įstatymo numatytais atvejais, siekiant kompensuoti jo prarastas darbo pajamas. Susirgus teisė į ligos pašalpą įgyjama nuo pirmosios darbo dienos be llaukimo periodo. Nuo 1995 metų už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, išskyrus slaugos atvejus, o už likusias - Valstybinio socialinio draudimo fondas iš savo biudžeto lėšų.
Nuo 2001 metų sausio 1 dienos, įsigaliojus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymui, ligos pašalpa už pirmas dvi dienas negali būti mažesnė nei 80 proc. ir didesnė nei 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpa sudaro 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Be to, 2001 m. sausio 1 d. buvo įvestas draudimosi stažo reikalavimas ligos ir motinystės pašalpoms gauti.
Kas turi teisę ir kokios sąlygos taikomos motinystės apsaugai
Nuo 1991 iki 1995 metų motinoms, auginančioms vaikus iki 1,5 metų, buvo mokama 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio vaiko priežiūros pašalpa. Nuo 1995 metų pertvarkant tiek pensijų, tiek valstybinio socialinio draudimo pašalpų sistemas draudiminiu principu pasikeitė ir vaiko priežiūros pašalpos mokėjimo dydis ir skyrimo tvarka. Nuo 2004 m. kovo 1 d. ... pagal kurias moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, oorganizacijos likvidavimo ar bankroto ir turinčiai reikalingą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, mokama motinystės pašalpa.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, išleistam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų bei gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, motinystės (tėvystės) mokama pašalpa, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo. Taigi nuo 1995 metų vaiko priežiūros pašalpą įgijo teisę gauti ir vyrai.
- Pradėta mokėti pašalpa sudarė 60 proc. vidutinio apdraustojo darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip minimali mėnesio alga (iki 2001 m. sausio 1 d.).
- Nuo 2001 m. sausio 1 d. - 1/3 vidutinių draudžiamųjų pajamų (vaiko priežiūros pašalpai taikytas naujas ryšys su draudžiamosiomis pajamomis).
- Nuo 2001 m. sausio 1 d. buvo įvestas draudimosi stažo reikalavimas ligos ir motinystės pašalpoms gauti.
„Sodros“ vaidmuo ir finansavimo principai
Trumpalaikėms pašalpoms finansuoti tinka einamojo finansavimo sistema. Jos esmė ta, kad išlaidos pašalpoms padengiamos iš tais pačiais metais gautų įmokų. Tik nenumatytiems atvejams gali būti laikomas nedidelis rezervas, skirtas kasmetiniams išlaidų pasikeitimams sušvelninti bei pastoviai įmokų normai palaikyti. Išlaidos trumpalaikėms pašalpoms priklauso nuo pašalpų gavėjų skaičiaus, pašalpų dydžio.
Pagrindinis ir lemiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų šaltinis yra draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jos sudaro apie 98 proc. visų pajamų. Darbdavio ir darbuotojo įmokos apskaičiuojamos kaip darbuotojui mokamo atlyginimo procentas.
| Komponentas | Aprašas |
|---|---|
| Finansavimo principas | Einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principas |
| Pajamų struktūra | Apie 98 proc. pajamų sudaro darbdavių ir apdraustųjų įmokos |
| Trumpalaikės išmokos | Ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) išmokos |
| Stažo reikalavimas | Nuo 2001-01-01 taikomas ligos ir motinystės pašalpoms |
Teisės apsauga netekus darbo nėštumo metu
Nuo 2004 m. kovo 1 d. ... pagal kurias moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, oorganizacijos likvidavimo ar bankroto ir turinčiai reikalingą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, mokama motinystės pašalpa. Taip pat nustatyta, kad vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, išleistam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų bei gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, motinystės (tėvystės) mokama pašalpa, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.
Motinystės išmoka mokama ir moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą. Nuo 2001 m. sausio 1 d. buvo įvestas draudimosi stažo reikalavimas ligos ir motinystės pašalpoms gauti.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Tėvystės ir dalijimosi vaiko priežiūra skatinimas
Sekant daugelio Europos šalių pavyzdžiu ir įgyvendinant vyrų ir moterų lygias galimybes, vaiko priežiūros pašalpa pradėta skirti vienam iš apdraustųjų vaiką auginančių tėvų. Taigi nuo 1995 metų vaiko priežiūros pašalpą įgijo teisę gauti ir vyrai. Taip buvo siekiama minimaliai sumažinti šeimos prarastas darbines pajamas, susietas su vaiko priežiūra.
- Šeimai buvo suteikta teisė spręsti, kuris iš dirbančių tėvų prižiūrės vaiką iki jam sukaks vieneri metai.
- Nuo 1995 metų sutrumpėjo vaiko priežiūros pašalpos skyrimo laikotarpis iki 1 metų, bet padidėjo pačios pašalpos dydis.
- Pradėta mokėti pašalpa sudarė 60 proc. vidutinio apdraustojo darbo užmokesčio.
Praktiniai žingsniai besilaukiančioms ir tėvams
Susirgus teisė į ligos pašalpą įgyjama nuo pirmosios darbo dienos be llaukimo periodo. Nuo 1995 metų už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, išskyrus slaugos atvejus, o už likusias - Valstybinio socialinio draudimo fondas iš savo biudžeto lėšų. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos ... ligos pašalpa už pirmas dvi dienas negali būti mažesnė nei 80 proc. ir didesnė nei 100 proc., nuo trečiosios dienos - 85 proc.
Nuo 2004 m. kovo 1 d. ... moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, oorganizacijos likvidavimo ar bankroto ir turinčiai reikalingą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, mokama motinystės pašalpa. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui ... motinystės (tėvystės) mokama pašalpa, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.
Tarptautinis judumas ir motinystės socialinė apsauga
Socialinį draudimą darbo užsienyje metu reguliuoja šalių susitarimai. Susitarimas dėl socialinio draudimo yra šalių susitarimas, nustatantis tarp tų šalių judančių asmenų teises į socialinę apsaugą ir susitarimą pasirašančių šalių atsakomybę dėl socialinio ddraudimo išmokų. Susitarimo tikslas yra užtikrinti nuolatinę socialinę apsaugą asmenims, vykstantiems iš vienos šalies į kitą, ir išvengti tokių situacijų, kurioms esant asmuo galėtų gauti dvigubas socialinio draudimo išmokas arba turėtų mokėti dvigubas socialinio draudimo įmokas.
Europos Sąjungoje (ES) asmenų, judančių tarp šalių narių, socialinę apsaugą reguliuoja reglamentas 1408/71. ES taisyklės yra viršvalstybiniai įstatymai, t.y. Kuri šalis mmokės socialinio draudimo išmokas darbo užsienyje metu, priklauso nuo to, ar ta kita šalis yra ES narė, susitarimą pasirašiusi šalis ar šalis, su kuria Lietuva nėra pasirašiusi susitarimo dėl socialinio draudimo. Paprastai užsienyje dirbančiam asmeniui yra taikomi toje užsienio šalyje galiojantys socialinio draudimo įstatymai.
Išsiųstasis darbuotojas yra tas, kurį Lietuvoje esantis darbdavys išsiunčia laikinai padirbėti (1-5 metus) į kitą šalį. Jei darbuotojas yra siunčiamas į ES ar susitarimą pasirašiusią šalį, pažymėjimo dėl draudimo Lietuvos socialiniu draudimu (pavyzdžiui, E 101) darbdavys turėtų kreiptis į Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą („Sodra“). Darbuotojai, trumpam išsiųsti į užsienį, dažnai vis dar yra apdrausti tėvynėje. Darbuotojas ir jį lydintys šeimos nariai gali likti apdrausti Lietuvos socialiniu draudimu 1-5 metus priklausomai nuo pasirašyto susitarimo su valstybe.
Istorinis kontekstas: kaip formavosi motinystės apsauga
Lietuvoje socialinis draudimas savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m. Valdyba buvo įsteigta prie Vidaus reikalų ministerijos. Ligonių kasos pradėtos steigti 1928 m. pabaigoje. Iki 1990 m. įnašai siekė nuo 2.4% iki 18% darbuotojo uždarbio, priklausomai, kokiai profesiniai sąjungai priklausė.
Nuo 1996 metų valstybės lėšomis pradėtos drausti motinos, auginančios vaikus nuo 1 iki 3 metų, ir būtinosios tarnybos kariai. Nuo 1991 metų Valstybinio socialinio draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas ir atskiras valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Nuo 1997 m. ... iki 1997 metų vidurio iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo finansuojama dalis sveikatos draudimo išlaidų.
Nuo 1995 metų valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėta drausti ir valstybės karinių struktūrų darbuotojus. Nuo 2000 metų valstybės lėšomis draudžiami ... vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą. Šiuo metu šie asmenys draudžiami tik valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti.
Susijusios vienkartinės išmokos šeimai
Mirus valstybinio socialinio draudimo pensiją gaunančiam asmeniui, jo artimiesiems buvo ir šiuo metu išmokama dviejų mėnesinių pensijų dydžio vienkartinė išmoka. Laidojimo pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto buvo mokama nuo 1991 iki 2000 metų pabaigos. Šioms pašalpoms kasmet vidutiniškai buvo skiriama 0,5-0,6 proc. valstybinio socialinio draudimo išlaidų.
Papildomos socialinės priemonės šeimoms, auginančioms vaikus
Šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir socialines paslaugas, emocinę pagalbą bei paramą per ugdymo įstaigas. Jau dabar sunkiau besiverčiančios šeimos gali kreiptis dėl 110 eurų si... Šilutės bei Pagėgių savivaldybių šeimos, auginančios mokyklinio amžiau... Parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas. Tokią socia...
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką valstybė garantuo... Socialinės paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigine... Nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės i&scar...
Duomenų santrauka: ką atsiminti apie motinystės apsaugą
| Tema | Pagrindinės nuostatos |
|---|---|
| Teisė į motinystės pašalpą | Reikalingas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas (nuo 2001-01-01) |
| Atleidimas nėštumo metu | Jei atleidimas dėl darbdavio likvidavimo/bankroto - mokama motinystės pašalpa |
| Vaiko priežiūros pašalpa | Nuo 1995 m. skiriama vienam iš tėvų; pradžioje - 60% VDU, ne mažiau MMA |
| Ligos pašalpa | 1-2 d. apmoka darbdavys (80-100%), nuo 3 d. - 85% per „Sodrą“ |
| Tėčių įtraukimas | Nuo 1995 m. teisė gauti vaiko priežiūros pašalpą suteikta ir vyrams |
Įmonės bei dirbantieji asmenys įmokas socialiniam draudimui dažnai vertina kaip jiems „uždėtą“ sunkią naštą, kadangi šios įmokos padidina darbo jėgos kainą, mažina dirbančiųjų pajamas. Tačiau trumpalaikės išmokos, įskaitant motinystės ir vaiko priežiūros išmokas, yra esminė socialinės rizikos sušvelninimo priemonė šeimoms.
Kur kreiptis ir ką pasirengti
- Kreipkitės į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą („Sodra“) dėl motinystės pašalpos skyrimo.
- Parengkite dokumentus, patvirtinančius draudžiamąsias pajamas ir draudimo stažą.
- Jei darbdavys likviduojamas ar bankrutuoja, pateikite atitinkamus atleidimo pagrindo dokumentus - motinystės (tėvystės) pašalpa bus mokama, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.
- Jei esate išsiųsti dirbti į kitą šalį, pasirūpinkite pažymėjimu dėl draudimo Lietuvos socialiniu draudimu (pvz., E 101) - tai padės išvengti dvigubų įmokų ir užtikrins nenutrūkstamą apsaugą.
tags: #socialine #apsauga #motinystes #atveju #referatas