Mūsų kasdieniai pasirinkimai dažnai atrodo kaip individualūs sprendimai, paremti asmeninėmis vertybėmis, įpročiais ar nuotaika. Tačiau tyrimai rodo, kad socialinė aplinka daro itin stiprią įtaką beveik visiems mūsų sprendimams - nuo to, ką valgome pusryčiams iki to, kaip leidžiame laisvalaikį ar formuojame savo nuomonę.
ĮvadasSocializacija yra nuolatinis procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, kad galėtų sėkmingai funkcionuoti joje. Socialinė aplinka - tai visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą. Ji apima šeimą, draugus, bendradarbius, mokyklą, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir platesnę visuomenę.
Socialinė aplinka nėra statiška. Ji kinta kartu su visuomenės normomis, ekonominiais pokyčiais ir kultūrinėmis tendencijomis. Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius rūkymas buvo laikomas socialiai priimtinu, o šiandien daugelyje šalių tai vertinama visai kitaip. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė.
Socializacijos samprata, kilmė ir esmė
Socializacija - tai žodis, dažnai vartojamas sociologijoje, psichologijoje ir kalbotyroje, apibūdinantis žmonių bendravimo, tarpusavio sąveikos ir socialinių normų įsisavinimo procesą. Tai procesas, kurio metu individas tampa visuomenės nariu, išmoksta elgesio taisyklių, vertybių ir normų, kurios yra priimtinos toje visuomenėje. Tai nuolatinis mokymosi ir prisitaikymo procesas, kuris prasideda nuo gimimo ir tęsiasi visą gyvenimą.
Lietuvių kalboje žodis socializacija susidaro iš žodžių šaknies social-, kilusios iš lotyniško žodžio socialis, reiškiančio „bendruomenės“, „su bendravimu susijęs“, ir priesagos -acija, kuri dažnai nurodo veiksmo, proceso ar būsenos pavadinimą. Žodžio socializacija kilmė siejama su lotynišku žodžiu socialis, kuris atsirado iš lotynų žodžio socius, reiškiančio „draugas“, „partneris“. Tai rodo, kad šio žodžio semantika nuo pat pradžių buvo susijusi su bendravimu ir tarpusavio sąveika.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socializacijos esmė ta, kad ji formuoja žmogų, kaip visuomenės, kuriai jis priklauso, narį. Žmogus virsta visuomenės nariu būdamas ne tik socializacijos objektu, bet ir subjektu. Kaip subjektas, žmogus stengiasi ne tik perimti socialines ir kultūrines vertybes, bet ir save realizuoti visuomenėje.
Socialinė aplinka: apibrėžimas, struktūra ir dinamika
Socialinė aplinka apibrėžiama kaip objektyvių veiksnių (gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių ir kitų sąlygų) visuma, veikianti asmenybės formavimąsi ir elgseną. Skiriama bendroji socialinė aplinka, arba socialinė makroaplinka, makrosociumas (visuomeninio darbo pasidalijimo pobūdis, su juo susijusi visuomenės socialinė struktūra, švietimo sistema ir kita) ir socialinė mikroaplinka, mikrosociumas (visuomenės ir individo jungiamoji grandis, per įgytą individualią patirtį artimiausia, santykinai stabili asmenybės aplinka, betarpiškai veikianti jo raidą, pavyzdžiui, darbo kolektyvas, šeima, mokykla).
Asmeniui vystantis jo socialinė aplinka plečiasi: pavyzdžiui, kūdikio socialinė aplinka - tik šeima, ikimokyklinio amžiaus vaiko - šeima ir vaikų darželis, mokyklinio amžiaus vaiko - šeima, bendraamžiai, mokyklos klasės draugai ir kita. Ekonominiai veiksniai taip pat priklauso socialinei aplinkai. Pajamų lygis, darbo sąlygos ar kainų politika lemia vartojimo sprendimus.
Be to, kultūrinės tradicijos, istoriniai įvykiai ir nacionalinės vertybės formuoja bendrą visuomenės požiūrį į daugelį reiškinių. Kultūra daro įtaką net tokiems kasdieniams pasirinkimams kaip drabužių stilius, valgymo įpročiai ar laisvalaikio formos.
Socializacijos tipai ir procesai
Socializacija gali būti skirstoma į kelis tipus, atsižvelgiant į jos pobūdį ir tikslus: Pirminė socializacija - vyksta ankstyvoje vaikystėje ir apima pagrindinių socialinių įgūdžių, kalbos ir vertybių įsisavinimą. Šeima yra pagrindinis pirminės socializacijos agentas. Antrinė socializacija - vyksta vėlesniais gyvenimo etapais ir apima mokymąsi specifinių vaidmenų ir elgesio modelių, susijusių su konkrečiomis socialinėmis grupėmis ar institucijomis (pvz., mokykla, darbas). Resocializacija - tai procesas, kurio metu individas perima naujas vertybes, elgesio normas ir įgūdžius, dažnai keičiant radikaliai savo ankstesnį gyvenimo būdą (pvz., reabilitacija po priklausomybės). Anticipacinė socializacija - apima mokymąsi elgesio modelių ir vertybių, susijusių su ateities vaidmenimis ar socialinėmis grupėmis, į kurias individas planuoja įsitraukti.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Socializacijos veiksniai ir mechanizmai
Žmogaus socializacija vyksta jam patekus į įvairias aplinkybes. Šias aplinkybes galima vadinti socializacijos veiksniais:Makro veiksniai: kosmosas, planetos, šalis, visuomenė, veikiantys visų planetos gyventojų socializaciją.Mezo veiksniai: skirstomi pagal tautinį požymį, gyvenamąją vietą ir jos tipą (miestas, gyvenvietė, kaimas).Mikro veiksniai: šeima, bendraamžiai, organizacijos, vykdančios socialinį ugdymą, veikia per socializacijos agentus, t.y. asmenis, su kuriais praeinamas visas gyvenimas.
Galima paminėti kelis socializacijos „mechanizmus“:Tradicinis: per šeimą ir artimiausią aplinką.Institucinis: per visuomenės institutus.Stilizuotas: per individualius išgyvenimus bei įsisąmoninimus. Tradicinis Socializacijos MechanizmasTai žmogiškų normų, būdingų jo šeimai ir artimiausiai aplinkai, įsisąmoninimas.
Šeima kaip pirminės socializacijos institutas
Šeima - pirmoji ir dažniausiai stipriausia socialinė grupė, kuriai priklausome nuo gimimo. Ji daro tiesioginę įtaką mūsų vertybėms, bendravimo įgūdžiams ir sprendimų priėmimui. Šeima yra santuoka arba kraujo ryšiais grįsta mažoji grupė, kurios narius sieja bendra buitis, bendra moralinė atsakomybė ir tarpusavio pagalba.
Šeima yra svarbiausias socializacijos institutas, nes joje žmogus ateina į šį pasaulį, vystosi, miršta. Nors šiuo metu tėvų - vaikų santykiai pasidarė kur kas emocionalesni, bet nuo to jie nesupaprastėjo, o atvirkščiai - tapo sudėtingesni: tėvų autoritetas ne visada vaidina pagrindinį vaidmenį. Pavyzdžiui, vaikai, kurie mato tėvus domintis kūno kultūra, dažniau ir patys užsiima fizine veikla.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Šeimos skiriasi tuo, koks yra socializacijos mechanizmų turinys. Yra šeimų, kuriose tėvai stengiasi ne tiek „formuoti“ vaiko asmenybę, kiek padėti jam individualiai vystytis, siekia emocinio artumo, supratimo. Kitose šeimose vaikas ruošiamas gyvenimui ugdant jo valią, mokant reikalingų ir naudingų dalykų. Kai kuriose šeimose dar siekiama visiškai kontroliuoti ne tik vaiko veiksmus, bet ir jo vidinį pasaulį, mintis, norus.
Šeimoje vyksta ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų socializacija. Nuo šeimos didele dalimi priklauso, kaip vyksta fizinis, emocinis ir socialinis žmogaus vystymasis visą gyvenimą:Fizinis ir emocinis žmogaus vystymasis. Kūdikystėje ir ankstyvoje jaunystėje ši funkcija yra esminė, jos negali pakeisti jokie kiti socializacijos institutai.Lyčių psichologijos formavimas pirmuosius tris metus.Socialinė-psichologinė pagalba žmogui, nuo kurios priklauso žmogaus savęs vertinimas, savigarba.
Bendraamžiai, subkultūros ir žargonas
Artima aplinka - draugai, kaimynai ar bendradarbiai - taip pat gali subtiliai keisti mūsų elgesį. Tyrimai rodo, kad žmonės dažniau priima sprendimus, atitinkančius aplinkinių elgesio modelius. Bendraamžių grupę sudaro nebūtinai to paties amžiaus žmonės: jų amžius gali skirtis keliais metais. Bendraamžių grupės reikšmė didėja nuo vaikystės iki jaunystės, vėliau ji mažėja, o senatvėje vėl tampa gana svarbi.
Paauglių grupės veiklą, jos stilių itin lemia subkultūra, kurioje ta grupė funkcionuoja. Subkultūra - tai vientisas autonominis darinys vyraujančios kultūros dalyje, apimantis transformuotą jos vertybių sistemą, o taip pat specifinių socialinių - psichologinių bruožų ir elgesio būdų visumą. Paauglių - jaunimo žargonas yra daugiasluoksnis reiškinys.
Muzikos ekspresyvumas, ryšys su judesiu, ritmu įgalina paauglius ir jaunuolius išreikšti savo emocijas, neaiškius išgyvenimus, kurių neįmanoma išsakyti žodžiais ir kas taip svarbu jų amžiuje, kai tokia plati, bet konkrečiai sunkiai suvokiama, intymioji sfera. Žavėjimasis vienu ar kitu muzikos stiliumi paprastai susijęs su priklausymu atitinkamai bendraamžių grupei, kurioje kartais reikia laikytis tam tikrų ritualų, atitinkamai rengtis, elgtis, net būti tam tikrų pažiūrų (pvz.:metalistai, reperiai, reiveriai, pankai).
Institucijos: mokykla, religija, valstybė
Mokykla: Svarbus socializacijos institutas, kuris perduoda žinias, įgūdžius ir vertybes, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Mokykla taip pat moko vaikus disciplinos, bendradarbiaavimo ir socialinės atsakomybės. Moksleivių pažintiniam aktyvumui ir ugdymo efektyvumui turi įtakos mokytojų ir moksleivių sąveika.
Tradicinis religijos vaidmuo įvairių visuomenių gyvenime svarbus. Religija atlieka šias funkcijas:Vertybinis orientavimas.Elgesio reguliavimas.Komunikacinė funkcija.Kompensacinė funkcija.Ugdomoji funkcija - tai žmogaus ugdymas religijos dvasia.
Valstybę reikėtų suprasti kaip politinę - ideologinę kategoriją. Vyriausybė nuosekliai veikia augančių naujų kartų socializaciją per specialias ugdymo institucijų sistemas. Ugdymas tampa viena svarbiausių valstybės funkcijų.
Skaitmeninė socialinė aplinka ir emocijos
Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė. Tai sukuria vadinamąjį „informacinį burbulą“, kuriame mūsų kasdieniai pasirinkimai tampa vis labiau nulemti riboto informacijos lauko. Virtualios bendruomenės pakeitė tai, kaip mes bendraujame, o dirbtinis intelektas ir rekomendacijų sistemos vis dažniau formuoja mūsų kasdienius pasirinkimus.
Emocijos - svarbus kasdienio gyvenimo variklis. Žmonės linkę priimti sprendimus ne tik racionaliai, bet ir remdamiesi jausmais. Socialinė aplinka stipriau veikia mūsų emocinį foną, nei dažnai manome. Taigi socialinė aplinka ne tik informuoja mūsų pasirinkimus, bet ir moduliuoja emocinę būseną, kuri yra jų pagrindas.
Vaikystės socializacija: statusas, vaidmenys, raidos etapai
Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu. Vaikystėje socialinis statusas ir vaidmuo yra svarbūs socializacijos elementai, padedantys vaikui suprasti savo vietą visuomenėje ir išmokti tinkamai elgtis įvairiose situacijose.
Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Globos institucijose augančių vaikų socializacija
Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima. Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių.
Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui. Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai.
| Amžiaus tarpsnis | Pagrindinė aplinka | Socializacijos akcentai |
|---|---|---|
| 1-3 m. | Globos namai | Dėmesys, meilė, emociškai artima aplinka |
| 3-7 m. | Globos namai, darželis | Bendravimas su bendraamžiais, saugumo jausmas |
| 7-12 m. | Mokykla, užklasinė veikla | Bendradarbiavimas, socialinių ratų plėtra |
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė.
Socializacijos centrai, pedagogų kompetencijos ir stigma
Socializacijos centro edukacinė sistema - tai kompleksinis veiksnys, lemiantis ugdytinių tolimesnį formalųjį mokymąsi. Šie veiksniai apima: Kompetencinius veiksnius: Tai ugdytinių gebėjimai, žinios ir įgūdžiai, kurie yra būtini sėkmingam mokymuisi ir tolimesnei karjerai. Socialinius-psichologinius veiksnius: Tai ugdytinių savivertė, motyvacija, socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų. Organizacinius veiksnius: Tai socializacijos centro aplinka, ugdymo metodai, pedagogų kompetencija ir bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis.
Vilniaus vaikų socializacijos centras, kaip ir kitos specialiosios mokyklos, susiduria su iššūkiais, susijusiais su socialine stigma ir visuomenės nuostatomis. Svarbu, kad pedagogai turėtų ne tik profesinių žinių, bet ir gebėtų suprasti ugdytinių poreikius, motyvuoti juos ir padėti įveikti sunkumus.
Praktinės iniciatyvos ir ugdymo modeliai
Straipsnyje norima atskleisti socialinių įgūdžių lavinimo V-X klasėse galimybę teatrine veikla integruoto ugdymo sąlygomis. Tuo tikslu buvo pastatytas eksperimentinis spektaklis pagal H. K. Anderseno pasaką „Coliukė“. Jo tikslas - sukurti bei pristatyti socialinių įgūdžių lavinimo modelį teatrinėje veikloje integruoto ugdymo sąlygomis, išaiškinti socialinių įgūdžių lavinimo poslinkius.
Po eksperimentinio spektaklio pastebėtos šios socialinių įgūdžių lavėjimo sritys: paaugliai tapo paslaugesni, jautresni aplinkiniams; stropesni mokykloje bei užsiėmimuose; lengviau reiškia nuomonę; geba valdyti savo emocijas, kalba be pakelto tono, sprendžia konfliktus be muštynių; neįžeidinėja, neužgaulioja vienas kito; tapo drausmingesni.
"Pokyčio daigai" yra tarptautinis projektas, kurio tikslas - padėti mažiau galimybių turinčiam jaunimui integruotis į visuomenę ir siekti savo tikslų. Vienas iš įdomiausių "Pokyčio daigų" projektų yra "Gyvoji biblioteka", kurio metu žmonės iš socialinės atskirties grupių tampa knygomis, o skaitymu virsta pokalbis su jais.
Sąmoningo pasirinkimo ugdymas ir socialinės įtakos valdymas
Nors socialinė aplinka turi didelę įtaką, kiekvienas žmogus gali išmokti ją valdyti ir priimti sąmoningesnius pasirinkimus. Tereikia skirti dėmesio tam, ką leidžiame į savo informacinį lauką ir kokiais žmonėmis apsupame save. Atsirinkite savo informacijos šaltinius. Branginkite pozityvius santykius. Lavinkite kritinį mąstymą. Skatinkite atvirą komunikaciją.
Jei pastebite, kad sprendimus priimate siekdami tik pritapti ar išvengti kritikos, tai gali reikšti, kad aplinka per stipriai veikia jus. Praktiškai ne. Žmogus - sociali būtybė, todėl tam tikra bendravimo ir aplinkos įtaka visada egzistuos.
Ateities tendencijos: globalizacija, technologijos ir kintanti socialinė aplinka
Ateityje socialinė aplinka taps dar dinamiškesnė dėl technologijų ir globalizacijos. Socialinė aplinka visada liks pagrindiniu veiksniu, formuojančiu mūsų elgesį.
Švietimas padeda suvokti socialinius procesus, mokytis analizuoti informaciją ir formuoti savarankišką nuomonę. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
tags: #socialine #aplinka #ir #socializacija