Šiandieninėje visuomenėje socialinė atskirtis ir parama nepasiturinčioms šeimoms išlieka itin aktualia tema. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, egzistuoja įstatyminė bazė, reglamentuojanti socialiai remtinų šeimų statusą, jų teises ir valstybės teikiamą paramą. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius aspektus, susijusius su socialiai remtinų šeimų įstatymais, jų įgyvendinimu ir kylančiais iššūkiais.
Kiekvienas visuomenės narys priklauso kokiai nors šeimai. Šeima apibūdinama kaip mažiausia valstybės ir visuomenės ląstelė, turinti lemiamą reikšmę žmogaus gyvenime ir didele dalimi veikia socialinį bei visuomeninį gyvenimą. Kokia bus šeima, toks augs ir jaunasis visuomenės narys. Net ir vadinamosiose gerovės valstybėse yra žmonių grupės, kurios dėl įvairių aplinkybių turi ribotas galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime arba dėl savo gyvensenos ypatumų negali sudaryti sau ir savo šeimoms normalių gyvenimo sąlygų. Daugelis tokių šeimų gauna valstybės paramą ir vadinamos socialiai remtinomis šeimomis. Šių šeimų skaičius Lietuvoje kasmet didėja. Dauguma socialiai remtinų šeimų yra socialinės rizikos šeimos. Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.
Socialiniai skirtumai egzistuoja visose valstybėse. Tačiau atskirais atvejais šie skirtumai tampa labai dideli, žeidžia socialinio teisingumo jausmą bei liudija, jog valstybėje, kurią suskaldo į dvi, nėra gerai. Lietuva, kaip liudija Vilniaus universiteto Socialinės politikos studijų centro atliktas tyrimas, yra valstybė, kurioje socialinė nelygybė yra pasiekusi kritinę ribą. Šios šalies žmonių pajamos skiriasi daugiau nei 10 kartų. Viena iš priežasčių - dorovinių vertybių nuosmukis. Dauguma socialinių problemų glaudžiai susijusios su tuo, kad vis labiau nyksta visuomenės stuburas - šeima.
Teisinis Reglamentavimas ir Paramos Mechanizmai
Šeimos politikos teisiniai pagrindai apibrėžti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Santuokos ir šeimos kodekse, įvairiuose kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Šiais aktais remiantis, formuojamos šeimos politikos strategijos, kryptys ir veiksmų programos. Valstybės šeimos politika įgyvendinama per socialinę apsaugą. Daugelyje šalių veikia šeimos socialinės apsaugos mechanizmai. Štai keletas svarbiausių teisės aktų, reglamentuojančių šeimos teises ir paramą Lietuvoje:
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Šeimos teisė).
- Lietuvos Respublikos Konstitucija.
- Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas.
- Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.
- Europos Sąjungos Socialinė chartija.
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas.
- Įstatymas dėl darbuotojų - vyrų ir moterų - lygias galimybes ir vienodo požiūrio į juos ratifikavimo.
- Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija.
- Įstatymas dėl išmokų vaikams.
Lietuvoje šeimos gali gauti įvairias pašalpas ir lengvatas. Socialiai remtinoms šeimoms, kurioms mažas pajamas, yra teikiama valstybinė socialinė pašalpa, taikomos lengvatos. Šioms šeimoms įstatyme nurodoma, kad šeima gauna valstybės socialinę paramą, kai jos pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės skiriamas pajamas (t. y. 135 Lt vienam asmeniui). Tačiau parama nėra pakankama ir negali padėti šeimai išspręsti visų problemų.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Būsto Problema ir Savivaldybių Iniciatyvos
Viena iš opiausių problemų, su kuriomis susiduria socialiai remtinos šeimos, yra būsto prieinamumas. Savivaldybės, siekdamos pagerinti šią situaciją, įgyvendina įvairias programas, skirtas socialinio būsto fondui plėsti.
Pavyzdžiui, Kėdainių rajono savivaldybė praėjusiais metais įsigijo 40 socialinių būstų ir sutaupė 100 tūkst. eurų, sumažindama būsto laukiančiųjų eiles. Tačiau visi šie būstai nupirkti Kėdainių mieste, o koks likimas laukia kaimiškose vietovėse gyvenančių, tačiau nuosavo būsto neturinčių žmonių?
Kėdainių rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė tikino, kad socialiai remtini žmonės, šeimos tiesiog nenori gyventi kaime. Nors ten pragyvenimas ir pigesnis, tačiau esama nemažai argumentų, dėl ko norima apsistoti mieste. Vienas jų - mažiau buitinių rūpesčių.
Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja neslepia - socialiai remtinų žmonių, ypač šeimų su mažais vaikais, migracija iš kaimo į miestą turi ir kitų teigiamų aspektų. „Mums, socialiniams darbuotojams, kur kas lengviau šiuos žmones prižiūrėti, teikti jiems reikiamą pagalbą. Juk mieste ir vaikų darželiai, ir mokyklos šalia, tad nėra sunku užtikrinti, kad socialiai remtinose šeimose augantys vaikai šias įstaigas lankytų“, - kalbėjo J. Blinstrubaitė.
Šiuo metu Kėdainių rajone eilėje socialiniam būstui išsinuomoti yra 112 žmonių. Tarp pretenduojančių tapti socialinio būsto nuomininkais - nemažai jaunų šeimų, taip pat našlaičių, kuriems įstatymas leidžia į eilę būstui gauti stoti vos sulaukus 16 metų.
Taip pat skaitykite: Pažymos gavimo Lietuvoje gidas
Tačiau perkant butus iškelta sąlyga, kad jie negali būti Šėtos gatvėje esančiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat - bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose. Dabar praktika keičiasi, nenorint, kad tam tikros Kėdainių vietos, o tiksliau - atskiri daugiabučiai, virstų koncentruotos atskirties židiniais, savotiškais getais, socialinius būstus nuspręsta įsigyti po vieną įvairiuose namuose.
Kretingos savivaldybėje eilėje socialiniam būstui įsigyti stovi per 250 šeimų. Teisę į socialinį būstą turi tik mūsų rajono gyventojai, gaunantys ribotas pajamas ir ribotai turintys turto. Socialinis būstas yra Savivaldybės nuosavybė, o šeimos juose apsigyvena nuomininkų teisėmis. Savivaldybei taip pat priklauso tie butai, kurie liko neišpirkti per privatizaciją. Finansavimą socialiniam būstui skiria Vyriausybė: kasmet Kretingai tenka maždaug 0,5 mln. Lt.
Prie vandens bokšto socialiai remtinoms šeimoms ketinama pastatyti panašų daugiabutį. Rajono tarybos nario Virginijaus Brazausko nuomone, socialiai remtiniems žmonėms pastačius daugiabutį, pagerėtų ir jame gyvenančių šeimų kontrolė.
Savivaldybė su šeimomis, gavusiomis socialinį būstą, sudaro sutartį trejiems metams. Kas tiek laiko vykdoma ir jų kontrolė: tikrinamos šeimos pajamos, įgytas turtas. „Jeigu šeima praturtėjo ir nebepriskiriama socialiai remtinų šeimų kategorijai, būstą ji turėtų atlaisvinti. Atimti būstus, anot J.Lengvinienės, galima tik iš šeimų „naujokių“, kurios juose apsigyveno nuo 2003 m.
Nedarbas ir Jo Poveikis Šeimai
Sunkios ekonominės sąlygos šalyje nesudaro tinkamų sąlygų šeimai vystytis ir funkcionuoti. Gyvenimas privertė žmones nesituokti, emigruoti, norint užtikrinti pragyvenimą, atsisakyti "įprasto gyvenimo". Politinių permainų metu lietuviškos šeimos irimu buvo apkaltintas socializmas. Per pastaruosius 13 metų socialinėje srityje padaryta daug, tačiau nepakankamai. 1999 metais buvo priimtas Lietuvos respublikos Vyriausybės Ekonominės politikos memorandumas, kurio tikslas - išlaikyti makroekonominį stabilumą, mažinant einamosios sąskaitos deficitą ir užtikrinti stabilų ekonomikos augimą. Tačiau tai padėjo Lietuvos ekonomikos augimui, bet švietimui ir socialinei apsaugai sudavė mirtinus smūgius.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Šiandien kreipiamas dėmesys į šeimos ir darbo santykius, pirmiausiai išryškina deramo dėmesio stoką šiai problemai praeityje. Kurti teisingą socialinę politiką šeimų atžvilgiu yra nemažiau svarbu kaip kultūros klausimai, demografinė problema, nedarbas ar nuolatinis demokratizacijos proceso atnaujinimas; šeimai, kaip pagrindinei institucijai, yra patikėtas visos visuomenės likimas.
Statistikos duomenimis u~imtumo lygis Lietuvoje 2004 m. III ketv. buvo 61.8 %, nedarbo lygis siekė 10.6 %. Tai yra 171.7 tūkst. žmonių. Nedarbas žeidžia žmonių savigarbą, suardo jų gyvenimo rutiną ir daro juos priklausomus vien tik nuo bedarbio pašalpos. Viskas kartu dažnai labai apsunkina ir vaikų gyvenimo sąlygas. Tyrimų duomenys rodo visą eilę nedarbo pasekmių: visuomeninę "gėdą", socialinių kontaktų stoką, stresus šeimose, darbo įgūdžių praradimą, dvasinės ir fizinės būklės blogėjimą, tolimesnę bedarbystę ir kt.
Valstybės uždavinys užtikrinti darbą kiekvienam žmogui, nes kaip tik su darbu surištas asmens realizavimasis, o taip pat ir galimybė sukurti šeimą bei ją aprūpinti. Kitaip kyla pavojus šeimos stabilumui, o netikrumas darbo srityje ar visiškas nedarbas yra pagrindinė kliūtis planuoti ir realizuoti šeimos gyvenimą. Šeimos problemos apibūdinamos remiantis visuomenės (valstybės) ir šeimos abipusės sąveikos principu, sudėtingos šeimos sociokultūrinės problemos - tai ir visuomenės problemos. Sėkminga, normali šeimos gyvensena - tai ir visuomenės bei valstybės sėkminga veikla ir pa~anga.
Mokinių Mokymosi Sunkumai ir Socialinė Parama
Tyrimai rodo, jog skurdas yra pagrindinė ~emo vaikų intelekto prie~astis. Skurdo poveikis vaiko mokymuisi didesnis nei šeimos sandara ar tėvų išsilavinimas. Tai patvirtina P. Higgins ir D. Muller (1988) ir kt. tyrimai.
Dauguma socialinių problemų glaudžiai susijusios su tuo, kad vis labiau nyksta visuomenės stuburas - šeima. Šiandieninė šeima yra atsidūrusi sunkioje ekonominėje ir socialinėje situacijoje, kyla grėsmė šeimos stabilumui. Tokioms šeimoms valstybė teikia socialinę paramą, bet parama nėra pakankama ir negali padėti šeimai išspręsti visų problemų.
Seimas 2009 m. gruodžio 10 d. svarstė įvairius įstatymų projektus, susijusius su žemės reforma, parama ūkininkams ir socialine parama mokiniams. Svarstyti įstatymai dėl žemės atkūrimo, nuomos santykių reguliavimo ir nemokamo maitinimo mokiniams. Šie įstatymai siekia spręsti socialines ir ekonomines problemas, susijusias su žemės nuosavybe, ūkininkavimu ir vaikų gerove.
Seimas 2009 m. gruodžio 10 d. posėdyje priėmė įvairius sprendimus, susijusius su socialine parama ir žemės reforma. Pritarta įstatymams, kurie palengvina žemės grąžinimą savininkams, reguliuoja nuomos santykius ir užtikrina nemokamą maitinimą mokiniams. Šie sprendimai turėtų pagerinti socialinę ir ekonominę situaciją šalyje, ypač kaimo vietovėse ir tarp socialiai remtinų asmenų.
| Paramos rūšis | Aprašymas | Teisinis pagrindas |
|---|---|---|
| Socialinė pašalpa | Mokama šeimoms, kurių pajamos mažesnės už valstybės nustatytą ribą. | Socialinės paramos įstatymas |
| Būsto parama | Socialinio būsto nuoma arba parama būsto įsigijimui. | Savivaldybių programos |
| Maitinimo parama | Nemokamas maitinimas mokyklose. | Švietimo įstatymas |
| Lengvatos | Mokesčių lengvatos, kompensacijos už komunalines paslaugas. | Įvairūs įstatymai ir savivaldybių sprendimai |
Apibendrinant, socialiai remtinų šeimų įstatymai Lietuvoje yra svarbi socialinės politikos dalis, siekianti užtikrinti minimalias gyvenimo sąlygas ir galimybes nepasiturintiems asmenims. Tačiau, kaip rodo analizė, egzistuoja nemažai iššūkių, susijusių su šių įstatymų įgyvendinimu, paramos dydžiu ir jos paskirstymu. Būtina toliau tobulinti teisinę bazę, didinti finansavimą ir užtikrinti efektyvų paramos mechanizmų veikimą, siekiant sumažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti kiekvieno piliečio gerovę.