Reabilitacija sergant reumatoidiniu artritu: svarbūs aspektai ir patarimai

Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė uždegiminė liga, kuri gali paveikti ne tik sąnarius. Su reumatoidiniu artritu susijęs uždegimas gali pažeisti ir kitas kūno dalis. Sergant reumatoidiniu artritu galima gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau tam būtinos ir paciento pastangos bei bendradarbiavimas su gydytoju. Gyvenant su šia liga žinoti, ką reikia daryti, yra taip pat svarbu, kaip ir žinoti, ko nedaryti.

Dažniausios klaidos sergant reumatoidiniu artritu

Tad pokalbio su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadove prof. Irena Butrimiene metu paaiškėjo dažniausiai sergančiųjų daromos klaidos, kurių būtina vengti:

• Jeigu tiko vienam, nereiškia, kad tiks ir jums: Pasak Reumatologijos centro vadovės, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų - pernelyg stipriai pasitikima kitų žmonių išbandytais gydymo būdais. Profesorė akcentuoja, kad tai ypač aktualu reumatoidinio artrito atveju, nes kiekvienas ligos atvejis yra individualus. Tad vaistininkas, nežinodamas paciento ligos istorijos, gali pasiūlyti medikamentą, kuris netgi gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
• Gydomasi maisto papildais, o ne vaistais: Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog žolelių preparatai ar maisto papildai nekenkia ir juos galima vartoti visiems ir dideliais kiekiais. Tuo tarpu gydytojo paskirtas vaistas - dažnai tik „daug kainuojanti chemija“. Be to, jų sąveika su vaistais nėra ištirta nuodugniai, todėl būtina juos vartojant konsultuotis su gydančiu gydytoju.
• Pagerėjus būklei savarankiškai nutraukiamas gydymas: Jausdamiesi geriau pacientai, nepasitarę su gydytoju, nustoja vartoti paskirtus vaistus manydami, kad liga jau atsitraukė. Toks elgesys gali padaryti daug žalos sergančiajam. Reumatologijos centro vadovė akcentuoja, kad jeigu gydytojas nurodo ateiti pas jį po trijų mėnesių, tai šiam laikui praėjus ir būtina pasirodyti gydytojui, o nė vėliau (galbūt, net anksčiau, jeigu atsirado nenumatytų reiškinių).
• Internete esanti informacija skirta susipažinti su liga, bet ne priimti sprendimą dėl gydymo: Anot profesorės, visi su ligos gydymu susiję veiksmai turi būti derinami su gydytoju: „Kilus klausimams geriau klausti specialisto, o ne ieškoti atsakymo internete. Pasikartosiu - kiekvienas reumatoidinio artrito atvejis individualus. Norėdami sau padėti, o ne pakenkti, sergantys ir jų artimieji turi bendradarbiauti su gydytoju, nes tokiu būdu pasiekiami geriausi rezultatai.“

Mankštos svarba sergant reumatoidiniu artritu

Svarbu suprasti, kad vaistai stebuklingų galių neturi. Pacientai pamiršta elementarias pastangas dėl savo gerovės, nes manoma, kad užtenka gerti paskirtus medikamentus ir liga bus suvaldyta. Mankštintis privalu, bet, aišku, nereikia persistengti. Reumatologų siūloma mankšta gerokai skiriasi nuo to, kas įsivaizduojama. Ji neapkrauna sąnarių papildomu svoriu, o atvirkščiai - yra lengva, dažniausiai atliekama gulint. Tokia mankšta skirta atskiriems sąnariams, atskiroms raumenų grupėms ir yra teisingai sukoordinuota.

Pratimai rankoms

1. Dilbis padėtas ant stalo, plaštaka už stalo delnu žemyn. Leiskite, kad plaštaka lengvai nukristų žemyn. O kita ranka lengvai padėkite atlikti judesį. Palaikykite apie 10 sek. ir atpalaiduokite.
2. Stovint ar sėdint dilbiai yra horizontalioje padėtyje prieš krūtinę, delnai suglausti, pirštai nukreipti aukštyn. Lengvai spauskite delnus apie 5 sek. ir atpalaiduokite.
3. Atsiremkite į sieną tiesiomis rankomis ir aukštyn nukreiptais pirštais. Lėtai slyskite rankomis žemyn, kol pajusite tempimą vidinėje rankų pusėje. Pabūkite tokioje padėtyje apie 10 sek. ir atpalaiduokite rankas.
4. Stovėdami (ar sėdėdami), plaštakos sunertos, rankos nuleistos žemyn, kelkite tiesias rankas aukštyn ir lėtai leiskite žemyn. Paskui sukite ratu į vieną pusę, ir į kitą.
5. Stovėdami ar sėdėdami ir laikydami plaštakas ant pečių kelkite alkūnes į priekį ir atgal. Paskui suveskite alkūnes į priekį (prieš krūtinę) ir atveskite atgal.
6. Stovėkite ar sėdėkite, rankos nuleistos prie šonų. Šiek tiek pasilenkite į priekį ir pasiūbuokite rankas pirmyn, atgal, ratu.

Pratimai kojoms

1. Gulėkite ant nugaros, kojos tiesios. Lėtai lenkite ir tieskite pėdas. Stenkitės nesulenkti kojų per kelių sąnarius.
2. Gulėkite ant nugaros. Lėtai sulenkite ir ištieskite koją pėdos nepakėlę nuo žemės.
3. Gulima ant nugaros, viena koja sulenkta, kita ištiesta ir padėta ant žemės. „Važiuokite dviračiu“ viena koja apie 10 kartų, paskui kita. Pratimą pradėkite nuo ištiestos kojos ir, sukdami ratą, stenkitės iki galo ištiesti koją per kelio sąnarį.
4. Gulėkite ant nugaros, rankos prie šonų. Lenkite pėdas į save, o kelius spauskite žemyn. Palaikykite apie 5-10 sek ir atpalaiduokite.
5. Gulėkite ant nugaros, viena koja sulenkta, kita ištiesta. Tiesią koją pakelkite apie 20 cm nuo žemės ir lėtai nuleiskite.
6. Gulėkite ant nugaros, kojos sulenktos, pėdos suglaustos. Lėtai atitraukite kelius į šalis, palaikykite apie 10 sek.
7. Gulėkite ant nugaros, rankos šiek tiek atvestos į šalis, delnai į viršų.

„Pratimus atlikite lėtai, ritmiškai. Darykite juos sistemingai, kiekvieną dieną. Palaipsniui didinkite judesių amplitudę. Pratimus, jų dažnumą keiskite pagal individualius poreikius. Jei pratimo metu skauda sąnarį, vėliau jis tinsta, mažinkite pratimo intensyvumą arba jo atsisakykite. Reikėtų nepamiršti svarbiausios taisyklės: atliekant judesius ar pratimus, jie neturi sukelti didesnio sąnarių skausmo nei esant ramybės būsenos“, - pataria kineziterapeutė G. Ušeckienė.

Gyvensenos patarimai sergant reumatoidiniu artritu

Pasak gydytojos reumatologės Valerijos Tamulaitienės, grįžus namo, labai svarbu tęsti medikamentinį gydymą, kad būtų pristabdytas ligos progresavimas. Svarbu būti judriems, pakankamai ilsėtis, atlikti tinkamus fizinius pratimus.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą

• „Sergant reumatoidiniu artritu reikia išmokti mylėti save. Rytais ir (ar) vakarais pasilepinkite šiltu dušu ar karštesne vonia. Tai atpalaiduos, sumažins sąnarių sustingimą, padidins jų paslankumą, be to, suteiks malonių emocijų visam kūnui“, - pataria V. Tamulaitienė.
• Naudinga bent kartą per savaitę lankytis saunoje ar garinėje pirtyje.
• Jei įmanoma, atostogaukite ir ilsėkitės šiltuose kraštuose. Pagulėkite ant karšto smėlio - tai puiki natūrali procedūra jūsų skaudamiems sąnariams.
• Raumenų skausmą mažinanti procedūra: į kuo karštesnį vandenį įpilkite 2 kg druskos ir pagulėkite tokioje vonioje 10-15 min.
• Naudinga valgyti šparagus, obuolius, slyvas, mėlynes, kuo daugiau žalių vaisių, daržovių ir kitų produktų, turinčių daug vitaminų A, B,C. Naudokite nakvišų aliejų.
• Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonės, išgeriantys per dieną daugiau nei 5 puodelius kavos, beveik du kartus dažniau suserga reumatoidiniu artritu nei nepiktnaudžiaujantys šiuo tonizuojamuoju gėrimu.
• Kuo mažiau jaudinkitės, venkite įtampos bei streso. Miegokite 8-10 val., pailsėkite dieną. Įpraskite namų ir darbo reikalus tvarkytis ramiai, nes stiprūs išgyvenimai provokuoja sąnarių skausmus.
• Sumažinti įtampą, atsipalaiduoti gali padėti joga, plaukiojimas, autogeninė treniruotė, meditacija, relaksacija.

Teisinga kūno padėtis

• Stovėjimas. Stovėkite taip, kad ausys, pečiai, klubai, keliai ir kulnai būtų vienoje linijoje. Stebėkite, kad kojos per kelių sąnarius nebūtų įtemptos. Pilvo raumenys turėtų būti įtempti, dubuo šiek tiek pasviręs pirmyn, pečiai atlošti atgal, smakras neutralioje padėtyje (neatkištas į priekį).
• Sėdėjimas. Sėdint nugara turėtų būti stabili ir atremta į kėdės atlošą. Ties juosmenine stuburo dalimi galima pasidėti pagalvėlę ar suvyniotą rankšluostį. Kojos per klubų, kelių ir čiurnų sąnarius turėtų būti sulenktos 90° kampu. Siekiant atpalaiduoti pečius, žastai turėtų būti priglausti prie šonų, rankos per alkūnių sąnarius sulenktos 90° kampu. Riešų sąnariai - tiesūs arba šiek tiek sulenkti. Jei dėl kelių ar klubų sąnarių skausmo atsistoti sunkiau, naudokite aukštesnę kėdę.
• Gulėjimas. Nedėkite pagalvėlių po keliais, kad išvengtumėte kelių sąnarių lenkiamųjų kontraktūrų.

NE: Rankomis nenešti skirtingo svorio.

Reumatoidinio artrito gydymas

Svarbiausias reumatoidinio artrito gydymo tikslas - sumažinti sąnarių skausmą ir patinimą. Ilgalaikis gydymo tikslas - sulėtinti arba sustabdyti sąnarių pažeidimus. Gydymo tikslas - nuolatinė RA remisija ar mažas ligos aktyvumas. Šis tikslas turi būti pasiektas per 6 mėnesius nuo RA gydymo pradžios, tačiau jei po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios nėra gydymo efekto, gydymas koreguojamas.

• NVNU (Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo).
• Steroidai. Kortikosteroidiniai vaistai, tokie kaip prednizonas, mažina uždegimą ir skausmą bei lėtina sąnarių pažeidimą. Šalutinis poveikis gali būti kaulų retėjimas, svorio padidėjimas ir diabetas.
• Įprasti LMARV (ligos eigą modifikuojantys antireumatiniai vaistai) . Šie vaistai gali sulėtinti reumatoidinio artrito progresavimą ir apsaugoti sąnarius bei kitus audinius nuo nuolatinės žalos.
• Biologinė terapija. Biologiniai LMARV paprastai yra veiksmingiausi, kai jie derinami su įprastu LMARV , pvz., metotreksatu.

Gydytojas gali nukreipti pas ergoterapeutą, kuris patars, kaip išlaikyti jūsų sąnarių lankstumą. Taip pat gali pasiūlyti naujų būdų, kaip atlikti kasdienes veiklas, kurios tausos jūsų sąnarius. Labai svarbu, ergoterapiją pradėti iki komplikacijų pradžios.

Jei vaistai nepadeda išvengti ar sulėtinti sąnarių pažeidimo, jūs ir jūsų gydytojas gali apsvarstyti galimybę atlikti operaciją pažeistiems sąnariams atstatyti.

• Sinovektomija.
• Sausgyslių operacija. Dėl uždegimo ir sąnarių pažeidimo aplink sąnarį esančios sausgyslės gali atsilaisvinti arba plyšti.
• Sąnarių suliejimas.
• Visiškas sąnario pakeitimas.

Jei sergate reumatoidiniu artritu, galite imtis priemonių savo kūnui prižiūrėti:

Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti depresija sergantį žmogų

• Reguliariai mankštinkitės. Švelnus pratimas gali padėti sustiprinti raumenis aplink sąnarius ir sumažinti nuovargį. Prieš pradėdami mankštintis, pasitarkite su gydytoju ir ergoterapeutu. Jei tik pradedate, pradėkite nuo pasivaikščiojimo.
• Taikyti šilumą arba šaltį. Šiluma gali padėti sumažinti skausmą ir atpalaiduoti įtemptus, skausmingus raumenis. Šaltis gali sumažinti skausmo pojūtį.
• Atsipalaidavimo metodikos. Raskite būdų, kaip susidoroti su skausmu, sumažindami stresą savo gyvenime.

Reumatoidinis artritas ir darbas

Suderinti artritą su darbu nėra lengva. Ateina laikas, kai kasdieniai su darbu susiję stresai ir įtampa pradeda atsiliepti sveikatai. Žmonės dirba tiek dėl subjektyvių, tiek dėl objektyvių priežasčių. Dažniausiai jų yra trys: ekonominė (finansinis saugumas); tam tikri vaidmens šeimoje aspektai (pavyzdžiui, nuobodulys, izoliacija), kurie skatina ieškoti alternatyvių laiko leidimo formų; tam tikros psichologinės reikmės: socialinės padėties, kontaktų ir saviraiškos poreikis, noras būti naudingu visuomenei.

Netgi turintys sunkią negalią žmonės turi didžiulį savigarbos poreikį, ir jie trokšta būti gerbiami kitų. Darbas gali patenkinti ir kitus poreikius - tai būdas susipažinti, susirasti draugų ir patirti bendravimo džiaugsmą, užuot monotoniškai leidus dienas namuose „tarp keturių sienų“. Gerai atliktas darbas leidžia pajusti, kad esi vertas pagarbos, pagaliau dirbdamas gali atskleisti, realizuoti savo polinkius, talentus, ir tai - pinigais neįkainojamas darbo privalumas.

Tyrimai rodo, kaip svarbu yra dirbti, jei yra galimybė, bent dalį laiko. Žmonių, kurie ilgą laiką nebedirba ar kurie niekuomet nedirbo, sveikata prastesnė. Esant pakankamai paramai ir darbo vietos pritaikymui, artritas netrukdo įsidarbinti ir išsilaikyti darbe. Kiti tyrimai rodo, kad darbas padeda geriau valdyti artrito simptomus. Dėl darbo išlaikant aktyvumą, padidėja mobilumas, savarankiškumas ir gyvenimo kokybė.

Profesinė reabilitacija - tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, profesinė reabilitacija - tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.

Profesinės reabilitacijos programos (ciklo) turinį sudaro keturios paslaugos:

Taip pat skaitykite: Metodika onkologijoje

1. Profesinių gebėjimų įvertinimas.
2. Profesinis orientavimas ir konsultavimas.
3. Profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas.
4. Pagalba įsidarbinant.

Tad išsami ir nuosekli profesinės reabilitacijos programa padeda atsakyti į daugelį klausimų, nes su klientu dirba specialistų komanda: psichologai, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, gydytojai ir kt.

Galvojant apie tai, ką mokate, ką sugebate dirbti, nepamirškite, kad įgūdžiai, kuriuos įgijote sirgdami artritu - kantrybė, gebėjimas surasti kompromisą, planavimas ir problemų sprendimas - tai jūsų stiprybės. Daugumai darbdavių patrauklios tokios savybės, kurios rodo gebėjimą adaptuotis.

Ši praktika jau taikoma Jungtinėje Karalystėje. Ir apskritai britai deklaruoja vienareikšmišką teigiamą darbo poveikį sveikatai: jis atneša pajamų, sukuria socialinę aplinką, suteikia tikslų ir prasmės.

Reumatoidinio artrito stadijos:

Stadija	Apibūdinimas
Ankstyvoji	Sąnarių skausmas, sustingimas, patinimas, uždegimas.
Vidutinė	Sinovinio dangalo uždegimas pažeidžia sąnario kremzlę.
Sunki	Pažeidimas apima kremzlę ir kaulus, didesnis skausmas ir patinimas, raumenų silpnumas, mobilumo praradimas.
Paskutinė	Sąnariai nefunkcionuoja, gali būti skausmas, patinimas, sustingimas, mobilumo praradimas, sąnarių sunykimas, kaulų suaugimas (ankilozė).

tags: #serganciu #reumatoidiniu #artritu #reabilitacija