Balandžio pabaigoje sukaks 32 metai nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, ir Lietuvoje vis dar aktualūs nukentėjusiųjų asmenų socialinio draudimo bei pensijų klausimai. Šiame straipsnyje apžvelgiami pirmojo valstybinių pensijų pertvarkos etapo pokyčiai, jų tikslai, finansavimo duomenys bei papildomos socialinės lengvatos, kurios tiesiogiai paliečia likvidavus Černobylio AE avarijos padarinius dalyvavusius asmenis ir jų šeimas.
Valstybinių pensijų pertvarka ir jos tikslai
Seimas pritarė pirmajam valstybinių pensijų pertvarkos etapui, kuriuo siekiama padidinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Pakeitimais nutarta 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip mažinant atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų dydžių ir priartinant jų vidutinį dydį prie antrojo laipsnio valstybinių pensijų.
Pertvarka vadovaujasi principais: socialinis teisingumas, proporcingumas, teisinis aiškumas ir sistemiškumas, taip pat siekiama nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių. Finansininkų vertinimu, pradinis etapas turės reikšmės apie dešimtis tūkstančių žmonių ir jų šeimų, kuriems svarbios kompensacijos bei vienkartinės išmokos.
Pensijų dydžiai nuo 2024 m. liepos
Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (be našlių ir našlaičių) nuo 2024 m. liepos 1 d. turėtų siekti apie 145 eurus (daugiau nei 74 eurų ankstesnėje sankirtoje). Pasak finansų ministrės Gintos Skaistės, šis sprendimas palies apie 48 tūkst. žmonių. Be nuolatinių pensijų, dalis kompensacijų vis dar skiriama vienkartine forma už pasiektų darbų ir sveikatos žalą.
Vienkartinės kompensacijos priklauso nuo darbingumo lygio ir jo priežasties. Nurodoma, kad:
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
- Susirgus dėl dalyvavimo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius - 835 Eur dydžio vienkartinė kompensacija;
- Darbingumo lygis iki 25 proc. - 2 086 Eur;
- 30-40 proc. darbingumo - 1 669 Eur;
- 45-55 proc. darbingumo - 1 252 Eur.
Taip pat pabrėžiama, kad šios lengvatos gali būti skiriamos kartu su socialinio draudimo pensijomis. Išsami informacija apie kompensacijų dydžius pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų interpretacijoje.
Pensijų skyrimo tvarkos pokyčiai
Naujojo įstatymo projekte nutarta panaikinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkcijas perduoti Sodrai. Taip įgyvendinamas vieno langelio principas - asmenys galės tiesiogiai kreiptis į „Sodrą“ dėl pirmojo arba antrojo laipsnio pensijų ar kitų rūšių pensijų skyrimo. Taip pat numatyta galimybė skirti pensijas nuo teisės atsiradimo, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių.
Be to, keičiami prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo mechanizmai: jas iki šiol skirdavo Vyriausybė, o dabar šią funkciją atliks Prezidento kanceliarija. Taip pat numatyta galimybė skirti antrojo laipsnio valstybinių pensijų mirus tėvams, kuriems buvo paskirta antrojo laipsnio pensija kaip daugiavaikiems tėvams, kitam iš daugiavaikių.
Šis naujas įstatymas sudaro pirmąjį valstybinių pensijų pertvarkos etapą. Finansų ministrė tikisi, kad antrasis etapas - dėl pareigūnų pensijų - pasieks Seimą vėliau. Tokia struktūrinė pertvarka siekia aiškumo, paprastumo ir teisingumo sistemose, kuriose annuitetai ir kompensacijos skirstomi skaidriai ir nuosekliai.
Finansavimas ir teisės aktai
Pasak pranešimo, 2024 m. naujoms priemonėms įgyvendinti reikia 16 mln. eurų, 2025 m. - 31 mln. eurų, 2026 m. - atitinkamai numatytos išlaidos. Dabar valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja keturi įstatymai: Valstybinių pensijų, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Teisėjų ir valstybinių pensijų bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas. Taip pat egzistuoja Profesionaliojo scenos meno įstatymas ir Sporto įstatymas, reglamentuojantys kompensacines išmokas ir rentas kūrybiniams darbuotojams bei sportininkams.
Taip pat skaitykite: Pažymos gavimo Lietuvoje gidas
Tolesnis įstatymų keitimas suplanuotas trimis etapais. Teikiant projektą Seimas pranešė, kad 2024 m. birželio 20 d. paskelbė apie atnaujintą Valstybinių pensijų įstatymą, kuriuo planuojama sumažinti atotrūkį tarp nukentėjusiųjų asmenų pensijų ir kitų valstybinių pensijų bei nuo liepos 1 d. beveik dvigubai padidinti nukentėjusiųjų asmenų pensijas. Tai pirmasis pertvarkos etapas, kurio įgyvendinimas ir tolesni pakeitimai numatyti parlamentui.
Teisiniai ginčai ir praktiniai atvejai
Objektyvūs pavyzdžiai rodo, kad kai kuriems individualiems pareiškėjams gali kilti ginčų dėl konkrečių pensijų dydžių. Vienas išanalizavimo atvejų - bylos, kuriose pareiškėjas siekė, kad jo nukentėjusių asmenų valstybinė pensija būtų didesnė, grindžiant ją 1,605 VPB dydžiu, tačiau teismai dažnai nurodo, kad netektas darbingumo lygis dėl Černobylio avarijos padarinių turi būti aiškinamas atsižvelgiant į specifines teisės aktų nuostatas ir darbingumo priežasties įtraukties galimybes. Tokios bylos rodo, kad teisinė sistema individualiai vertina kiekvieno asmens situaciją, o institucijos laikosi Viešojo administravimo įstatymo nuostatų dėl prašymų nagrinėjimo procedūrų.
Savivaldybės taip pat gali teikti papildomas lengvatas ambulatorinei medicininei reabilitacijai bei kitoms išlaidoms, susijusioms su jonizuojančios spinduliuotės poveikiu. Tai papildomas paramos mechanizmas, kuris padeda nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms išlaikyti gyvenimo kokybę net ir esant ribotiems pajamų šaltiniams.
Pagalbos mechanizmai ir svarbios instancijos
Už nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų bei vienkartinių kompensacijų skyrimą atsakinga „Sodra“. Taip pat svarbu, kad lengvatas teikia ir savivaldybės, kurios gali padengti dalį maitinimo ir pragyvenimo išlaidų per ambulatorinės medicininės reabilitacijos laiką. Tam būtina laikytis įstatymų, reglamentuojančių kompensacijas, darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir pareigybių peržiūras.
Teisinės bazės ir praktinis reglamentavimas yra sudėtingas, tačiau pagrindiniai principai - teisinis aiškumas, teisinga kompensacijų skaičiavimo logika ir saugi socialinė parama - turi būti užtikrinti visiems, kurie dalyvavo likviduojant avarijos padarinius.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
28 metai po Černobylio: avariją likvidavę lietuviai jaučiasi pamiršti (tiesiogiai)
Tiesioginiai iššūkiai dalyviams
Daugelis dalyvių, kurie pripažinti iš dalies darbingais arba susidorojantys su sunkiais sveikatos padariniais, turi teisę į vienkartines kompensacijas bei papildomas lengvatas. Tačiau individualūs atvejai rodo, kad reikia nuolatos tikrinti darbingumo lygio nustatymo dokumentaciją ir atnaujinti duomenis, siekiant išvengti neteisingų skaičiavimų. Teisinės ekspertizės rodo, jog svarbu laikytis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų dėl kartotinių prašymų nagrinėjimo ir įtraukti naujus duomenis, jei jie gali pakeisti ankstesnį sprendimą.
Tabuliari apžvalga
| Skyrius | Kurio laikotarpio pokyčiai | Pagrindinė nuostata |
|---|---|---|
| Pensijų dydžių didinimas | Nuo 2024 m. liepos | 87 proc. didinimas, artinantis prie antrojo laipsnio vartojimo |
| Pensijų skyrimo komisijų panaikinimas | Naujoji tvarka, „Sodra“ kaip vieno langelio centras | Sąlyginės pereigos lengvatos |
| Peterskaita: Prezidento sutuoktinio pensija | Perėjimas prie Prezidento kanceliarijos | Teisinis aiškumas, centralizavimas |
| Biudžetinis įsipareigojimas | 2024-2026 m. | 16 mln. Eur (2024), 31 mln. Eur (2025), atitinkamos išlaidos 2026 m. |
Be to, dalyvavo likviduojant avariją dalyviams skiriama ir socialinė parama bei vienkartinės kompensacijos. Avarijos padarinių likvidavimo darbus atlikusiems asmenims skiriamos skirtingos lengvatos priklausomai nuo darbingumo lygio ir jo priežasties, kurios yra išvardytos aukščiau.
tags: #socialiai #remtinu #asmenu #bazines #pensijos #cernobylieciams