Nepasiturinčių šeimų ir vienišų asmenų skaičius kasmet didėja net ir turtingose valstybėse, o Lietuvoje per paskutinius porą metų jis išaugo kelis kartus. Vis daugiau žmonių dėl savo gyvensenos ypatumų ir įvairių aplinkybių negali užtikrinti sau ir savo šeimoms normalių gyvenimo sąlygų.
Socialinės stipendijos ir jų tikslai
Parama studentams Taip pat parama yra suteikiama studentams iš socialiai remtinų šeimų. Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis, išskyrus studentus, kurie: neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą, yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje ir yra akademinėse atostogose arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turi daugiau kaip 1 akademinę skolą. Socialinės stipendijos dydis yra 3 BSI (bazinės socialinės išmokos) - šiuo metu 390 Lt. per mėnesį.
Socialinės paramos augimas Lietuvoje
Piniginės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims dydis sparčiai auga. Prieš penkerius metus (2007 m.) Lietuvoje buvo išmokėta 52 mln. litų pašalpų, 2010 m. - 510 mln. litų, 2011 m. valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms teikti išaugo iki 612 mln. Lt. Lietuvo statistikos departamento duomenimis, per paskutinius 5 metus (nuo 2007 iki 2011 metų) pašalpų gavėjų skaičius padidėjo daugiau nei 6 kartus ir 2011 m. pabaigoje siekė 221 tūkst. gyventojų.
Neoaiškinamas piktnaudojimas ir socialinės pašalpos
Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog paskutiniu metu vis daugiau savivaldybių teigia pastebinčios socialinių pašalpų gavėjų piktnaudžiavimą. Daugiausiai gudrauja individualia veikla su verslo liudijimais užsiimantys piliečiai, užsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir deklaruojantys mažas pajamas. Socialinių išmokų komisija aiškinasi visus, net ir anonimiškai gautus, pranešimus apie tokius asmenis.
Visuomenei naudingos veiklos įgyvendinimas
Šiauliuose metus galioja nauja tvarka - socialiai remtini asmenys už piniginę socialinę paramą privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą. Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių bedarbiai pašalpų gavėjai jau seniai darbuojasi visuomenės labui. „Dėl to, kad nereikėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos, į Šiaulių miestą gyventi ir pašalpų gauti atvykdavo pašalpų gavėjai iš kitų rajonų“, - pasakojo V. Rimšienė. Tokie „perbėgėliai“, gyvenantys kituose miestuose, bet deklaravę gyvenamąją vietą Šiauliuose, netrukus išaiškėjo. „Naująja tvarka piktinosi ir tinginiai - tie, kurie ieško ligų, kad galėtų nedirbti, - komentavo V. Rimšienė. Visuomenei naudingų darbų siunčiami nedirbantys ar nesimokantys darbingo amžiaus asmenys.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Visuomenei naudingoje veikloje nedalyvaujantiems be pateisinamų priežasčių, pagal įstatymą nebeskiriamos socialinės pašalpos ir kompensacijos iki pareigos bus įvykdytos. Iš pradžių per mėnesį socialinės pašalpos gavėjams teko atidirbti 40 valandų, per dieną - iki keturių valandų. Pasak V. Asmenis pagal darbų poreikį į atitinkamas įstaigas nukreipia darbo organizatorius - Švietimo centras.
Šiauliečiai dirbo beveik visuose darželiuose, mokyklose, Šiaulių gamtininkų centre, Kultūros centre, kai kuriose bendrijose, sporto mokykloje „Atžalynas“, irklavimo bazėje, globos namuose, Savarankiško gyvenimo namuose, Rėkyvos seniūnijoje. „Pagal galimybes atsižvelgiame į žmonių išsilavinimą, amžių, gyvenamąją vietą. Darbai diferencijuojami“, - aiškino V. Rimšienė.
Panevėžio rajone pernai daugėjo žmonių, kurie už skiriamas socialines pašalpas nenorėjo dirbti viešųjų darbų ir ėmė bylinėtis su valdžia. Pasak V. Pasitaikė atvejis, kai vienas studentas rašė skundus - nenorėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos. Nutarta vyrą atleisti iki tol kol jis baigs studijas. „Nusistovėjus tvarkai priprato ir darbuotojai, ir darbdaviai. Kai kurie žmonės labai noriai dirba. Baigę darbus ateina ir klausia, gal reikia dar ką padėti“, - pasakojo V. Iš pradžių visuomenei naudingą veiklą atlikdavo iki tūkstančio žmonių.
Lapkričio mėnesio duomenimis, Šiauliuose buvo 4073 socialinių pašalpų gavėjai, šeimų - apie 2500.
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) ir socialiai remti asmenys
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbi finansinė priemonė, kuri turi didelę įtaką tiek savininkams, tiek valstybei. Šis mokestis taikomas įvairiems nekilnojamojo turto objektams, įskaitant gyvenamuosius, komercinius ir pramoninius pastatus. NTM ne tik prisideda prie valstybės biudžeto, bet ir skatina efektyvų žemės naudojimą bei plėtros planavimą.
Taip pat skaitykite: Pažymos gavimo Lietuvoje gidas
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams, įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, tačiau valstybė ir savivaldybės yra atleistos nuo šio mokesčio. Mokesčio tipai: proporcinis ir diferencijuotas. Proporcinis mokestis taikomas vienodu procentu visiems nekilnojamojo turto objektams nepriklausomai nuo jų kategorijos. Diferencijuotas mokestis leidžia taikyti skirtingus procentus priklausomai nuo turto paskirties - gyvenamojo, komercinio ar pramoninio.
NT mokesčio tarifai: mokestis taikomas tokiems statiniams, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų. Nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento tarifas; nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 procento tarifas; virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 procentų tarifas.
Lengvatos šeimoms
Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą: nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas; nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas; virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
NT mokesčio taikymas vykdomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija nustatytas ribas. Tai padeda sumažinti finansinę naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams, suteikdama šiek tiek daugiau socialinės apsaugos.
Savivaldybių biudžetai ir jų reikšmė
Savivaldybių biudžetai gauna didelę dalį pajamų iš NTM. NTM pajamos dažnai skiriamos vietos infrastruktūros plėtrai, švietimui, sveikatos priežiūrai ir kitiems viešiesiems projektams.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Nauja NTM skaičiavimo tvarka įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d.: mokesčio skaičiavimas nebevykdomas pagal atskirų sandorių rinkos vertę, o remiasi metinius vertinimo rezultatus, nustatomus pagal savivaldybių medianą. Progresyvus tarifas suformuotas 0,06% ir 0,1% riboms, užtikrinant didesnį stabilumą ir prognozuojamumą.
Vidutinis NTM mokestis planuojamas būti apie 16 eurų per metus, o pirmosios deklaracijos pagal naują tvarką laukia 2026 metais. Finansų ministerija pabrėžia, kad modelis yra socialiai jautresnis: du trečdaliai visų būsto savininkų nemokės šio mokesčio, o tai apima didžiąją dalį socialiai remtinų asmenų.
Galimybės socialiai remtiniems asmenims: jie galės atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo, tai ypač naudinga senjorams ir tiems, kurie sunkiai verčiasi. Prašymą atidėjimui pateikti savivaldybei.
DUK apie Nekilnojamojo Turto Mokestį
- Kas yra nekilnojamojo turto mokestis? - Tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams.
- Kaip nustatomas NTM? - Gali būti proporcinis arba diferencijuotas, tarifas nustatomas kaip procentas nuo vertės.
- Ar visi savininkai moka NTM? - Ne; moka tik tie, kurių turto vertė viršija ribas.
- Kiek vidutiniškai reikia mokėti? - Apie 16 eurų per metus, priklauso nuo turto ir paskirties.
- Kur taikomas NTM? - Visose savivaldybėse, kur yra nekilnojamojo turto savininkai.
- Kaip NTM naudojamas? - Pajamos skiriamos viešiesiems projektams, infrastruktūrai ir kt.
- Kada taikoma naujoji NTM skaičiavimo tvarka? - Nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau įsigalioja pilnai 2026 metais.
NTM ir socialiai remtini asmenys yra glaudžiai susiję: mokesčių politika turi būti orientuota į finansinį sklandumą ir socialinę apsaugą.