Jon Ronson, populiarus šių dienų žurnalistas, tarsi Mikaelis Blumkvistas iš garsaus romano „Mergina su drakono tatuiruote“, neria į naują skandalingą savo tyrimą. Tik čia viskas tikra, tai ne romanas, o šių dienų pasaulio tikrovė. Keliasdešimt garsių mokslininkų visame pasaulyje paštu gauna paslaptingą siuntinį. Viduje įdėta mįslinga 42 puslapių knyga, iš kurių kas antras visiškai tuščias. Genijaus mįslė ar bepročio pokštas? Autorius ieško atsakymo į itin intriguojantį klausimą - kiek beprotystės mūsų gyvenime.
„Kaip atpažinti psichopatą?“ - šis klausimas atveda Ronsoną pas Bobą Hea [Robert Hare], PCL-R testo psichopatams diagnozuoti kūrėją. Apsiginklavęs Hea metodika knygos autorius skrodžia šiuolaikinės visuomenės gelmes. Tai neįtikėtina kelionė nuo socialinio dugno iki valdžios ir verslo pasaulio elito. Knyga puikiai paaiškina tokių kaip Trololo ar pono Jono [„teip“] sėkmės fenomeną. - Labai lengva sukelti netikrą epideminę reakciją psichiatrijoje, pasakė jis. - Kokios tos epidemijos?
- Tai, kaip dabar Amerikoje yra diagnozuojamas bipolinis sutrikimas, yra ne tai, ko mes siekėme, - pasakė daktaras Frensis. - Labai dirglūs vaikai, linkę į nuotaikų kaitas ir pykčio priepolius, vadinami turinčiais bipolinį sutrikimą. Smurtas. Smurtas. Daktaras J. Gilliganas, daug metų tyrinėjęs smurtą bei dirbęs kriminalinės psichiatrijos įstaigose, analizuoja smurto socialines, ekonomines, psichologines priežastis, įvairius smurtautojų tipus, jų elgesio motyvaciją. Plintant smurto epidemijai, J. Daktaras J. Gilliganas, daug metų tyrinėjęs smurtą bei dirbęs kriminalinės psichiatrijos įstaigose, analizuoja smurto socialines, ekonomines, psichologines priežastis, įvairius smurtautojų tipus, jų elgesio motyvaciją. Plintant smurto epidemijai, J. Daktaras J. Gilliganas, daug metų tyrinėjęs smurtą bei dirbęs kriminalinės psichiatrijos įstaigose, analizuoja smurto socialines, ekonomines, psichologines priežastis, įvairius smurtautojų tipus, jų elgesio motyvaciją.
Plintant smurto epidemijai, J. J. L. Bene skaudžiausia žmogaus patirtis - traumas. Nesvarbu, ar smarkiau susižeidžiame, ar patiriame psichologinį, fizinį smurtą, traumos palieka skaudžių randų kiekvieno mūsų istorijoje. Tačiau neabejotinina, kad tos traumos, kurios yra padarytos sąmoningai, priklausomai nuo kito žmogaus valios, yra tiesiog neišdildomos, rašoma pranešime spaudai.
Vienas reikšmingiausių psichologinių veikalų apie trauminę patirtį - leidyklos VAGA išleista autorės Judith Lewis Herman monografija „Trauma ir išgijimas“ - gali padėti atpažinti traumas sukeliančias priežastis, paskatinti pažvelgti į savo ir kitų praeities skriaudas, o svarbiausia - pasiryžti gyti.„Knyga „Trauma ir išgijimas“ apibendrina dviejų dešimtmečių tyrinėjimo ir praktinio darbo su seksualinio bei šeimyninio smurto aukomis rezultatus. Ji atspindi ir nuolat augančią darbo su kitais traumuotais asmenimis, ypač karo veteranais ir politinio teroro aukomis, patirtį. Ši knyga yra apie ryšio atkūrimą: tarp viešojo ir asmeninio pasaulio, tarp individo ir bendruomenės, tarp vyrų ir moterų. Tai knyga apie bendrumą; tarp prievartavimo aukų ir karo veteranų, tarp mušamų moterų ir politinių kalinių; tarp išlikusiųjų, kurie pergyveno didžiules koncentracijos stovyklas, sukurtas tautas valdančių tironų, ir tų, kurie išliko, pergyvenę mažas, slaptas koncentracijos stovyklas, įkurtas namie viešpataujančių tironų.“
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią smurtui: pagrindiniai rizikos veiksniai
„Knygoje, sudarytoje iš dviejų dalių, išsamiai analizuojama traumos anatomija: įvairiausio spektro ir sunkumo traumos, kas joms būdinga, kokius padarinius jos palieka, o svarbiausia, kokie metodai ir terapijos padeda sumažinti patirto skausmo naštą.„Žmonės, išgyvenę siaubingus įvykius, kenčia nuo prognozuojamos, jiems padarytos psichologinės žalos. Egzistuoja ištisas spektras trauminių sutrikimų - nuo pavienio sukrečiančio įvykio padarinių iki labiau komplikuotų ilgalaikio daugkartinio smurto pasekmių.
Pirmoji šios knygos dalis apibrėžia žmogaus prisitaikymo prie trauminių įvykių spektrą ir suteikia naują diagnostinį pavadinimą psichologiniam sutrikimui, kuris diagnozuojamas asmenims, patyrusiems užsitęsusį daugkartinį smurtą. Kadangi traumos sindromai turi bendrų pagrindinių savybių, gijimo procesas taip pat rutuliojasi tuo pačiu keliu. Pamatinės išgijimo stadijos yra saugumo užtikrinimas, traumos istorijos atkūrimas, saitų, tarp buvusių aukų ir jų bendruomenės atkūrimas.
Antroji knygos dalis pateikia išgijimo proceso apžvalgą ir siūlo naują psichoterapinio darbo su traumuotais asmenimis teorinį kontekstą. Tiek trauminių sutrikimų ypatumai, tiek gydymo principai iliustruojami iš įvairios literatūros surinktais buvusių aukų liudijimais bei pacientų istorijomis,“ - apie knygą kalba Judith Lewis Herman. Tarp įvairių individualiai patiriamų smurto apraiškų, autorė nemenką dėmesį skiria ir visa niokojančiam bei luošinančiam karo, naikinimo ir juos sukeliančių politinių režimų reiškiniui.
„Psichologinės traumos realumą visuomenės sąmonėn dar kartą ryškiai įrėžė Pirmasis pasaulinis karas. Šiame užsitęsusiame, sekinančiame kare per ketverius metus žuvo virš aštuonių milijonų žmonių. Kai skerdynės pasibaigė, sunaikintos keturios Europos imperijos, o dauguma įsitikinimų, kuriais Vakarų civilizacija rėmėsi ir kuriuos ji brangino, subyrėjo į šipulius. Tačiau pažangūs medicinos autoritetai, priešingai, ginčijo, kad karo neurozė yra bona fide psichiatrinė būsena, kuri ištinka tik aukštesnės moralės karius. Jie siūlė taikyti humanistinį gydymą, paremtą psichoanalitiniais principais. Šio, liberalesnio požiūrio šalininku buvo W.H.R.Riversas, plataus intelekto gydytojas, neurofiziologijos, psichiatrijos ir antropologijos profesorius. Geriausias jo pacientas buvo Siegfridas Sassonas, garsus ypatinga kovine drąsa, bei kovine poezija. Sassonas užsitraukė liūdną šlovę, kai dar tebevilkėdamas uniformą, viešai išreiškė pritarimą pacifistiniam judėjimui ir pasmerkė karą“, - rašoma knygoje.
Judith Lewis Herman ir jos monumentalus kūrinys „Trauma ir išgijimas“ šiandien yra kaip niekad aktuali studija. Atvira, skaudi ir tikrais pacientų patyrimais paremta knyga atveria galimybę iš arti susipažinti su įvairiausiais traumos aspektais, traumų kilme, apnuogina klausimus apie tai, kodėl kyla smurtas šeimose, teroras visuomenėje ir kodėl nuolat atsiranda jėgos struktūros, stojančios prievartos, karo ir naikinimo pusėn.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
Potrauminio streso sutrikimas: PTSS požymiai ir gydymo galimybės | Stanfordas. Ištrauka iš knygos: Pažeistasis „aš“. Saugaus susietumo su besirūpinančiais ja žmonėmis jausmas yra asmenybės raidos pagrindas. Kai šis ryšys pažeidžiamas, traumuota asmenybė praranda pamatinį savojo „aš“ jausmą. Staiga vėl prasiveria vaikystės bei paauglytės laikotarpiui būdingi raidos tipo konfliktai, kurie atrodytų, seniai išspręsti. Besivystančio vaiko pozityvus savęs jausmas priklauso nuo to, kaip kilniai besirūpinąs juo asmuo naudojasi savo galia.
Trauminiai įvykiai pažeidžia asmens autonomiją pamatinio kūno integruotumo lygmenyje. Kūnas užpuolamas, sužeidžiamas, išniekinamas. Dažnai kūnas ima nebekontroliuoti savo funkcijų. Literatūroje apie karą ir prievartavimą toks kontrolės kūno funkcijoms praradimas neretai laikomas labiausiai žeminančiu traumos aspektu. Dar daugiau, savaime suprantama, kad traumos momentu individo požiūris nevertinamas. Saugaus susietumo su besirūpinančiais ja žmonėmis jausmas yra asmenybės raidos pagrindas. Pavyzdžiui, prievartaujant užpuolimo tikslas kaip tik ir yra paniekinti aukos autonomiją bei kilnumą.
Taigi trauminiai įvykiai sunaikina įsitikinimą, kad auka santykyje su kitais gali būti savimi. Nepatenkinamas normalaus raidos konfliktų sprendimas priverčia asmenį gėdytis ir dvejoti. Tokios pačios emocinės reakcijos pasireiškia ir po trauminių įvykių. Gėda yra atsakas į bejėgiškumą, kūno vientisumo pažeidimą, pažeminimą, patirtą kito žmogaus akyse. Abejonė atspindi nepajėgumą išsaugoti atskirą savo požiūrį, tuo pačiu išliekant susietu su kitais. Po traumos įvykių juos patyręs asmuo abejoja savimi ir kitais. Pasaulis neatrodo toks, kokiu buvo. Karo veteranas Timas O’Brienas aprašo įkyrų abejonės jausmą: „Eiliniam kariui... Karas... jo psichologinė atmosfera tarsi sunkus pamėkliškas rūkas, tirštas ir niekad neišsisklaidąs. Nėra jokio aiškumo.“
Ši knyga - apie ištvėrusius tokias kančias. Apie sunkius ir ilgalaikius smurto padarinius. Prof. Karo poveikis psichologinei sveikatai. Paaiškinimai, kaip traumos sukelia prisitaikymo sutrikimus ir kaip terapija gali padėti įveikti gėdą, bejėgiškumą ir prarastą jėgą atkurti saugumą.
Trauma ir išgijimas atveria langą į trauma pagrįtų patirčių įvairovę, interpretuoja jų gydymo principus ir skatina articuluoti ryšius tarp asmens, bendruomenės ir visuomenės struktūrų. Tai knyga, kuri nuosekliai šviečia, kodėl kyla smurtas ir kaip galima įveikti jo pėdsakus, ypač kalbant apie šeimos smurtą, karinius konfliktus ir politinį terorą.
Taip pat skaitykite: Knyga apie vidaus ligas ir slaugą
| Temos | Papelio pasiūlymai |
|---|---|
| Traumos anatomija | Pažeidžiami spektrai, vystymosi proceso etapai |
| Atgavimo kelias | Sauga, traumos istorija, bendruomenės atstatymas |
| Gydymo principai | Psichoterapija, terapijų integracija |
Pažintinis atspindys: ši knyga ne tik analizuoja traumas, bet ir kviečia į įžvalgų dialogą apie tai, kaip visuomenė gali plėsti empatiją, mažinti stigmas ir remti aukas. Ji skatina giliau suvokti, kaip kilmės istorija formuoja mūsų požiūrį į smurtą ir kaip galima kurti saugesnę ateitį per atsakomybę ir pagalbą.