Smurtas prieš vaikus yra opi problema Lietuvoje, daranti neigiamą įtaką vaikų vystymuisi ir turinti ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Kadangi nepilnamečiai negali savarankiškai pasirūpinti savo saugumu ir gerove, suaugusiesiems tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir sudaryti sąlygas pilnavertei vaikystei. Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Fizinį smurtą: Tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
- Seksualinį smurtą: Jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Psichologinį smurtą: Nuolatinis vaiko žeminimas, gąsdinimas, tyčiojimasis, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, vaiko nemylėjimas ir kt.
- Nepriežiūrą: Būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Svarbu pabrėžti, kad smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Net jei vaikas nėra tiesiogiai mušamas ar patiria kitų formų smurtą, buvimas aplinkoje, kurioje smurtaujama, gali turėti didelį neigiamą poveikį jo psichologinei būklei ir elgesiui. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Atsakomybė ir prevencija
Atsakomybė už smurto prieš vaikus atpažinimą ir prevenciją tenka ne tik tėvams ar globėjams, bet ir visai visuomenei. Gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys dažnai yra vieninteliai žmonės, galintys pastebėti apie patiriamą smurtą bylojiančius ženklus. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, specialistai turėtų veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, todėl užduodami klausimai turėtų būti paprasti ir aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Jei įtariate smurtą šeimoje, svarbu tai aptarti saugioje vietoje ir viską fiksuoti.
Teisinė bazė ir institucijos Lietuvoje užtikrina apsaugą nuo smurto. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia smurtą prieš vaikus; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas reglamentuoja priemones ir sankcijas. Taip pat veikia Smurto artimoje aplinkoje prevencijos taryba ir prevencijos komisijos savivaldybėse, kurios sudaro institucijas, nagrinėjančias šiuos klausimus ir teikiančias rekomendacijas. Apsaugos nuo smurto orderiai gali būti taikomi esant pakankamai rizikai, o pareigūnai prižiūri jų laikymąsi.
NVO vaidmuo ir edukacija
Nevyriausybinės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį - teikia pagalbą patyrusiesiems vaikams ir šeimoms, vykdo švietėjišką veiklą ir inicijuoja įstatymų pataisas. Neformali koalicija „Už vaiko teises” jungia organizacijas, kurios siekia užtikrinti tinkamą vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.
Taip pat skaitykite: Smurto prieš vaikus prevencija ir pagalba šeimoms
Formos ir požymiai
Smurtas gali pasireikšti įvairiai: fiziniu smurtu, psichologiniu (emociniu) smurtu, seksualiniu smurtu, nepriežiūra ir net smurtu elektroninėje erdvėje. Smurtas nėra normalus ir nėra Tavo kaltė; vaikai turi žinoti, kad visos situacijos gali būti tiriamos ir sprendžiamos su profesionalų pagalba. Svarbu žinoti, kad smurtas gali būti pastebimas tiek per fizinius simptomus, tiek per psichologinius pokyčius, todėl atidumas ir aktyvus bendravimas su vaiku yra būtini.
Ką svarbu žinoti vaikams
- Smurtas nėra normalus ir nėra Tavo kaltė; reikia kreiptis pagalbos.
- Vaikai jaučia baimę, vienišumą ir kitus sunkias emocijas; suprasti tai yra pirmas žingsnis siekiant pagalbos.
- Keletas praktinių žingsnių: įsiminti pagalbos numerius, užsirašyti patikimų suaugusiųjų kontaktus, pasikalbėti su suaugusiu, kurį pasitikima, ir naudoti „raktinį žodį“ pagalbos prašymui.
- Jei kyla klausimų, galima kreiptis į vaikų ar jaunimo liniją nemokamais numeriais arba parašyti laišką.
Ką daryti, kai įtariamas smurtas?
- Jeigu įtariate, kad šeimos narys ar kitas asmuo smurtauja prieš vaiką, pasikalbėkite su vaiku akis į akį saugioje vietoje.
- Užsirašykite arba įrašykite į įrenginį įvykio detales ir laikykitės įrodymo.
- Kreipkitės į atitinkamas institucijas (Vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar pagalbos linijas).
- Pasirūpinkite, kad vaikas gautų psichologinę ir emocinę pagalbą, ir užtikrinkite jo saugumą.
Informacija parengta remiantis: metodinės nuorodos apie smurto prieš vaikus prevenciją, įstatymai ir institucijų vaidmenys. Svarbu nuolat kalbėtis su vaiku apie saugumą ir kurti su juo pagarbius bei šiltus santykius, kad bet kuriuo metu būtų galima kreiptis pagalbos.
7 įspėjamieji emocinio smurto požymiai
| Forma | Aprašymas |
|---|---|
| Fizinis | Tyčinis fizinio skausmo sukėlimas arba grasinta dėl jo |
| Psichologinis | Žeminimas, įskaudinimas, baimės kurimas |
| Seksualinis | Naudojimas seksualiniais tikslais |
| Nepriežiūra | Neužtikrinimas fizinių ir emocinių poreikių |
Taip pat skaitykite: Saugios vaikystės peticija Lietuvoje
Taip pat skaitykite: 16 dienų prieš smurtą: Lietuvos perspektyva