Skyrybos - tai vienas iš sudėtingiausių gyvenimo įvykių, kuris dažnai palieka gilias žaizdas abiejų pusių psichikoje. Tačiau ką daryti, kai išsiskyrus, psichologinis smurtas nesibaigia, o tęsiasi toliau, paverčiant buvusio sutuoktinio gyvenimą nuolatine baime ir nerimu? Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinio smurto po skyrybų problemą, jos priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Nuolatinė baimė ir persekiojimas
Milda (vardas išgalvotas) jau penkerius metus gyvena nuolatinėje baimėje, kad buvęs sutuoktinis surengs naują žiaurų išpuolį. Nepaisant daugybės kreipimųsi į policiją dėl patiriamo smurto, persekiojimo ir grasinimų, jokios kardomosios priemonės smurtautojo nesustabdė. Priešingai - jis tapdavo dar agresyvesnis ir žiauresnis, kol vieną naktį tyčia sukėlė gaisrą prie buvusios žmonos ir sūnaus namų. Laimei, nei moteris, nei jos sūnus tuo metu nemiegojo, kitu atveju viskas galėjo baigtis tragedija.
Kaip teigia specializuoto pagalbos centro (SPC) atstovė Rugilė Butkevičiūtė, tokie atvejai, kai moterys, net ir išdrįsusios nutraukti smurtinius santykius, pakliūva į beviltiškas situacijas, yra praktikoje dažni. Dažniausiai tai yra buvę sutuoktiniai, kurie niekaip negali moterų palikti ramybėje, nepaisant to, kad kartais smurtautojai sukuria kitas, naujas šeimas, net ir vaikų susilaukia, bet vis tiek persekioja buvusį sutuoktinį.
Šokėja Eglė Straleckaitė ryžosi itin atviram interviu apie skyrybas ir naują gyvenimo etapą
Mildos istorija: nuo smurto santuokoje iki persekiojimo po skyrybų
Iki šiol nuolatinį psichologinį buvusio vyro smurtą patirianti Milda santuoką nutraukė dar 2010 m. Skyrybų metu buvę sutuoktiniai pasidalino turtą - namas buvo padalintas pusiau, moteris su sūnumi gyvena vienoje namo pusėje, o buvęs sutuoktinis - kitoje. Po skyrybų Milda penkerius metus gyveno ramiai, mat buvęs vyras susirado sugyventinę. Vis dėlto, pašlijus santykiams su naująja partnere, vyras vėl tapo agresyvus.
2015 m. policijos pareigūnai iš Mildos sulaukė skambučio, kad buvęs sutuoktinis sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu sudavė jai į veidą, smaugė, taip pat pasiėmęs peilį ir pridėjęs prie kaklo pagrasino papjauti. Po metų nukentėjusiajai vėl teko kviesti policiją, kai jos buvęs vyras užpuolė sūnų. Moteris tikino, kad smurtautojas bandė vaiką pasmaugti, smogė jam kumščiu į veidą, o galiausiai užlaužė ranką ir sulaužė nepilnamečiui pirštą.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa Lietuvoje
2017 m. vasario 9 d. Milda paskambino į SPC dėl patiriamo psichologinio smurto. Buvęs sutuoktinis ją persekiojo, pastoviai grasino susidorojimu, tai patyrė ir jų nepilnametis sūnus. Po smurto prieš sūnų buvusiam sutuoktiniui paskirta kardomoji priemonė nesiartinti. Tačiau jis atėjo į jos namus, jai grasino, kėlė triukšmą. Milda specialistams teigė, kad tąkart pareigūnai atvyko tik po centro darbuotojų įsikišimo, tačiau jos esą neapklausė, o buvusį vyrą nuvežė pas mamą.
Nuo tada, kai pradėjo konsultuotis su smurto aukoms padedančiais specialistais, Milda įvykus išpuoliams nuolat kreipdavosi į policiją, tačiau jokios teisėsaugos taikomos kardomosios priemonės negelbėjo. Nors smurtautojui buvo uždrausta artintis prie aukų, vyras toliau nuolat ateidavo į moters namus, ėmė grasinti, kad padegs gyvenamąją vietą.
2017 m. kovo 22 d. apie 07 val. ūkiniame pastate tarp moters ir buvusio sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sugriebė abiem rankomis aukai už krūtinės, tąsė bei sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į kairės pusės krūtinės sritį, kur jai yra įdėtas širdies stimuliatorius. Konfliktą matė nepilnametis sūnus. Po įvykusio smurto jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti.
Praėjus kelioms dienoms po šio incidento vyrui buvo paskirtas naujas nuosprendis dėl smurto prieš sūnų. Jam skirta 30 parų laisvės atėmimo bausmė, sprendimas turėjo įsigalioti 2017 m. balandžio 26 d. vyras įgyvendino savo kraupius pažadus sukelti gaisrą. Apie 23.15 val. buvęs sutuoktinis atėjęs į kiemą padegė moteriai priklausantį automobilį, nuo kurio liepsnų užsidegė ir gyvenamojo namo siena, o pats iš įvykio vietos pasišalino. Kadangi moteris dar nemiegojo, tai laiku pastebėjo gaisrą ir pati su vaiku gesino, kol atvažiavo iškviestos tarnybos.
2017 m. birželio 20 d. gautas pranešimas dėl pagrasinimo nužudyti. Susisiekus su moterimi ji papasakojo, kad smurtautojas ir toliau ją persekioja. Po atkaklios teisinės kovos su specialistų pagalba Mildai pavyko pasiekti, kad ramybės neduodantis ir nuolat ją žalojantis sutuoktis atsidurtų už grotų. 2017 m. lapkritį už visus nusikaltimus, įskaitant ir smurtą, turto sugadinimą, grasinimus nužudyti, vyras buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau net ir atsidūręs už grotų aukai nuolat rašė laiškus, kuriuose pylėsi grasinimai.
Taip pat skaitykite: Asmeninė nuosavybė skyrybų atveju
Pasak SPC, į laisvę nusikaltimų vitrinę įvykdęs vyras buvo paleistas anksčiau - 2019 m. baldandį. Jau po to Milda vėl sulaukė grasinimų, kurie buvo perduoti per kitus asmenis.
Psichologinio smurto priežastys po skyrybų
Su smurto aukomis dirbanti Moterų informacijos centro projektų vadovė R. Butkevičiūtė teigia, kad Milda toli gražu nėra vienintelė moteris, kuri net ir palikusi smurtaujantį vyrą toliau kenčia nuo jo elgesio. Jos teigimu, per pirmąjį 2019 m. ketvirtį 17-koje specializuotos pagalbos centrų pagalba buvo suteikta 2759 asmenims, kurie nukentėjo nuo smurto.
Pagrindinė persekiojimo priežastis yra ta, kad smurtautojui, kuris nuolatos kontroliavo auką smurtiniuose santykiuose, santykių nutraukimas sukelia žemės slydimą iš po kojų jausmą. Persekiodamas auką smurtautojas tarsi bando susigrąžinti prarastą kontrolę. Tačiau toks elgesys nebūdingas visiems smurtautojams - kiti po skyrybų iš tiesų aukas palieka ramybėje. Tai priklauso nuo paties smurtautojo. Vieniems santykių nutraukimas gali reikšti, kad tai viskas, santykiai nutrūko, sukūriau naują šeimą ir gyvenu toliau.
Psichologinio smurto formos
Šiais laikais smurtas porose yra labiausiai nerimą kelianti tarpasmeninio smurto forma, kuri gali būti laikoma visuomenės sveikatos problema. Nors smurto mastas yra toks pat didelis, kaip ir didelės yra nukentėjusiųjų patirtos agresijos pasekmės, tačiau vis dar daugiausia dėmesio sutelkiama tik į fizinį šios problemos aspektą. Taigi psichologinės prievartos pasekmių vertinimas nustumiamas į antrinę plotmę, ignoruojant tai, kad tyrimai ir praktika rodo, kad psichologinės agresijos pasekmės yra panašios ar net didesnės už fizinio pobūdžio smurto pasekmes. Be to, juk psichologinę agresiją yra sunkiau nuspėti bei sudėtingiau užkirsti kelią jai.
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Kas atsitinka su globa skyrybų metu?
- Šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas
- Ignoravimas, nemalonus tonas
- Žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių
- Savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės
- Aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos
- Teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta
- Grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju
Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą santykių pradžioje
Kodėl sunku pakankamai anksti, dar draugystės pradžioje atpažinti psichologinį smurtą? Nes nėra pastovaus elgesio repertuaro. Atvirkščiai, psichologiškai smurtaujantys asmenys gali elgtis labai įvairiai: kurį laiką manipuliuoti santykiais, pavyzdžiui, draugystės pradžioje (pirmus du tris mėnesius) rodyti didelį susidomėjimą ir dėmesį, o po to staiga be jokios priežasties nustoti domėtis ar tapti abejingi, nereaguoti į žinutes ar telefono skambučius.
Kai kurie asmenys gana greitai parodo savybes, pagal kurias reikia numatyti būsimus santykių sunkumus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tokias specifines apraiškas, kaip: suinteresuotumas sumenkinti bet kokį partnerio elgesį ar požiūrį, atkaklus pasipriešinimas klausytis ir dalytis partnerio išgyvenimais bei sunkumais, nebent jis ar ji prieštarautų smurtaujančiajam. Partnerio abejingumas taip pat gali būti vertinamas kaip viena ir dažnai pasitaikančių psichologinio smurto apraiškų. Abejingumas parodo emocinio įsitraukimo trūkumą, dėl kurio neįmanoma kitam iš partnerių sulaukti užuojautos, paramos ir pagarbos savo individualybei.
Veiksniai, padedantys išvengti psichologinio smurto
Kokie veiksniai turi reikšmės, siekiant išvengti psichologinio smurto pavojaus?
- Atvirumas ir skaidrumas: Turėtumėte nejausti įtampos ar nesmagumo užduodami klausimus ir sulaukdami atsakymų. Ar jums patinkantis asmuo yra atviras? Ar kviečia jus įsitraukti į savo svarbius gyvenimo įvykius bei prisijungti prie savo draugų ar šeimos? Žinoma, reikia atskirti sveikas ribas (privatumo, kurio reikia visiems) nuo slapukavimo. Atvirumas ir skaidrumas nereiškia, kad naujai sutiktas patinkantis asmuo privalo iš karto išpasakoti savo didžiausias paslaptis.
- Sąžiningumas: Nereikia pasitikėtu tokiu asmeniu, kuris apgaudinėja arba meluoja. Ir kad ir kaip tas asmuo patiktų, neverta savęs apgaudinėti sugalvojant jiems pateisinimų, kodėl jie melavo.
- Atsakomybė: Nuo pat santykių pradžios stebėkite, ar jums patinkantis asmuo laikosi savo pažadų ir laikosi savo įsipareigojimų?
- Noras ir gebėjimas kurti bendrystę: Ar jūsų naujas draugas ar draugė atsižvelgia į jūsų poreikius, ar elgiasi vadovaujantis tik savo interesais? Ar jam ar jai svarbu, kaip jūs jaučiatės?
- Panašių vertybių: Vertybės yra labai svarbios poros santykiuose. Jų skirtumai yra vienas iš reikšmingų veiksnių, kuris neigiamai veikia santykius ir kurio dažniausiai pašalinti ar pakeisti nėra įmanoma.
Teisinė bazė ir pagalba aukoms
Šiuo metu Lietuvos Baudžiamajame kodekse (BK) atsakomybė už persekiojimą nėra numatyta, tačiau bausmės yra taikomos už grasinimą nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą ar žmogaus terorizavimą. Tiesa, šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad už grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti asmuo baudžiamas tik tuo atveju, „jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas“.
Vis dėlto, anot R. Butkevičiūtės, jeigu tau grasina, pagal visą baudžiamąją teisę mes žinome, kad tie ketinimai turi būti realūs, turi būti kažkoks pagrindas manyti, kad žmogus tuos ketinimas gali įgyvendinti realybėje. Ji taip pat įsitikinusi, kad persekiojimo įtraukimas į BK ir už tai numatytos bausmės taptų pirmu žingsniu, padedančiu kovoti su psichologiniu smurtu.
Seime skinasi kelią siūlymas numatyti baudžiamąją atsakomybę už persekiojimą. Parlamentarų siūlyme nurodyta, kad už tokį nusikaltimą asmuo būtų baudžiamas „tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius“.
Ką daryti, patiriant psichologinį smurtą po skyrybų?
Jei patiriate psichologinį smurtą po skyrybų, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Štai keli patarimai, ką galite daryti:
- Kreipkitės į policiją: Praneškite apie patiriamą smurtą, persekiojimą ir grasinimus. Net jei pareigūnai negali iš karto padėti, jūsų pranešimai gali būti svarbūs renkant įrodymus ateityje.
- Kreipkitės į specializuotus pagalbos centrus: SPC gali suteikti jums psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą.
- Rinkite įrodymus: Išsaugokite SMS žinutes, el. laiškus, pokalbių įrašus, nuotraukas ir kitus įrodymus, kurie patvirtina patiriamą smurtą.
- Veskite dienoraštį: Aprašykite kiekvieną smurto atvejį, įskaitant datą, laiką, vietą ir aplinkybes.
- Kreipkitės į teisininką: Advokatas gali padėti jums apsaugoti savo teises ir interesus.
- Pasikalbėkite su artimaisiais: Papasakokite apie savo patirtį draugams, šeimos nariams ar kitiems patikimiems asmenims. Jų palaikymas gali būti labai svarbus.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir veiklai, kuri jums teikia malonumą.
Psichologinis smurtas darbe
Pagal darbe patiriamo fizinio smurto rodiklius Lietuva iš kitų Europos šalių neišsiskiria, tačiau psichologinį smurtą mūsų šalyje patiria dvigubai daugiau darbuotojų, negu kituose ES kraštuose. ES atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad psichologinį smurtą darbe patiria apie 5 proc. europiečių. Lietuva pagal šiuos rodiklius atsiduria paskutiniame penketuke. Latvijoje šis rodiklis siekia 4,6 proc., Estijoje - 6,5 proc.
Lietuvoje smurtą ar smurto grėsmę darbe nuolat patiria apie 10 procentų darbuotojų (2008 metų duomenys), susiduriančių su psichinę savijautą neigiamai veikiančiais veiksniais. Priekabiavimą ir bauginimą darbo vietoje patyrė apie 8,8 proc. tyrimų metu apklaustų asmenų. Nemažai darbuotojų, ypač moterų, nukentėjo dėl grasinimų ir įžeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų darbovietėje.
Priekabiavimas, patyčios, ujimas - šiandien dažnai naudojami siekiant „išguiti“ darbuotoją iš darbovietės. Mokslininkų žodyne netgi atsirado nauja šį reiškinį apibūdinanti sąvoka - mobingas - reiškianti „gaujos puolimą“. Mobingas - aukos išskyrimas iš grupės, pasireiškiantis nelygiaverčiu jos traktavimu, blogesniu nei su kitais elgesiu, tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu. Galutinis mobingo tikslas - atsikratyti aukos, o priemonės šiam tikslui pasiekti tampa nebesvarbios.
Higienos instituto Darbo medicinos centro mokslinių tyrimų skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarskienė išskiria keturias psichologinio smurto pasireiškimo formas: įžeidinėjimą, ujimą, priekabiavimą, grasinimus (gali būti grasinama ir fiziniu smurtu). 2009 metų duomenimis, apklausus 1379 įvairiuose sektoriuose dirbančius respondentus, paaiškėjo, jog smurtą dažniau patiria mokytojai, sveikatos priežiūros, socialinių ir leidybos sričių darbuotojai.
Psichologinio smurto pasekmės gali būti įvairios: pradedant psichosomatinėmis ligomis, galvos svaigimu ir baigiant įvairiais koncentracijos sutrikimais. Vokietijos mokslininkai įrodė, jog psichologinis smurtas darbe padidina skyrybų riziką, nes sutuoktiniai parsineša darbe išgyventas problemas. Patiriant psichologinį smurtą padidėja savižudybės rizika, o rizika susirgti depresija padidėja keturis kartus.
Tyrimų rezultatai atskleidžia, jog tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą darbe dažniau patiria moterys. Įdomu tai, kad pastarosios patyčias ir ujimą dažniau patiria moteriškuose, nei vyriškuose kolektyvuose.
Aukos linkusios tylėti
Pagrindinė problema šiandien dar yra ta, kad Lietuvoje moterys leidžiasi įžeidinėjamos. „Darbuotojos toleruoja patyčias ir tendencingą įžeidinėjimą, ujimą, nes mano, kad yra pavaldinės ir turi tai iškentėti, ypač jeigu psichologiškai smurtauja vadovas. Smurto aukos labai dažnai niekur nėra apie tai pranešusios, ne kartą buvo taip, kad tyrėjai buvo pirmieji žmonės, kuriems auka pasipasakojo apie savo problemas“, - kalbėjo B. Pajarskienė.
Aukos tylėjimo motyvai dažniausiai yra baimė prarasti darbą ar manymas, jog maištavimas nieko nepakeis, nenoras sukelti problemų. Daugelis aukų susiklosčiusios situacijos nelaiko darbo aplinkos problema, o vertina tai kaip savo asmenybės problemą arba natūralų dalyką.
Statistika
Remiantis BPC duomenimis, 2019 m. registruota 54219 pagalbos prašymų dėl smurto artimoje aplinkoje, daugiausiai jų - gruodį. IRD skelbia, kad pernai per 11 mėnesių pradėti 7029 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Per tą patį laikotarpį 6508 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Statistikos departamentas skelbia, kad 2018 m. buvo 5611 įtariamų smurtautojų, 90 proc. jų - vyrai.
| Metai | Pranešimai apie smurtą | Pradėti ikiteisminiai tyrimai | Nutraukti ikiteisminiai tyrimai | Įtariamų smurtautojų |
|---|---|---|---|---|
| 2018 | 56932 | 9530 | 8385 | 5611 |
| 2019 | 54219 | 7029 (per 11 mėn.) | 6508 (per 11 mėn.) | - |
tags: #po #skyrybu #psichologinis #smurtas