Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties, arba taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Artima aplinka apima asmenis, kurie gyvena kartu, tvarko bendrą ūkį, yra susituokę arba išsituokę, taip pat asmenis, kurie turi bendrų vaikų, net jei jie niekada negyveno kartu. Smurtas artimoje aplinkoje apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė.
Teisinis reguliavimas ir institucijų funkcijos
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą. Prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Prevencijos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų.
Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atstovai į Tarybą deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina Tarybos nuostatus ir Tarybos personalinę sudėtį. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (toliau - Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Policijos vaidmuo ir pirmoji pagalba
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas. Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir jo paleidimą.
Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui. Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
Jei, vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdamai elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jų nėra, - socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu.
Apsaugos priemonės: orderis ir laikinieji sprendimai
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo.
Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismo sprendimas skirti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas priemones per 48 valandas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Skundai, teisminiai procesai ir kardomosios priemonės
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį arba jo neskirti priėmęs pareigūnas, pagal šio padalinio buvimo vietą. Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui ir apie tai informuojamas skundą padavęs asmuo.
Apylinkės teisme, nagrinėjant vadovaujantis šio straipsnio 6 ir 7 dalimis gautus skundus, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys. Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą apygardos teismui. Šie skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Ikiteisminis tyrimas, nukentėjusiojo teisės ir bylos eiga
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo.
Baudžiamajame procese, jeigu smurto artimoje aplinkoje aukai suteikiamas nukentėjusio statusas baudžiamajame procese, auka įgauna teises, susijusias su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, auka turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovus pagal įstatymą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos teritorinį skyrių (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie šios priemonės skyrimą, pakeitimą ar panaikinimą.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė
Lietuvos Respublikos įstatymai, o ypač Baudžiamasis kodeksas (BK), numato rimtas pasekmes smurtautojams. Lietuvos teismų praktikoje bylos dėl smurto artimoje aplinkoje dažniausiai kvalifikuojamos pagal kelis pagrindinius Baudžiamojo kodekso straipsnius. Tai yra pats dažniausias straipsnis, taikomas buitinių konfliktų metu. Nors maksimali bausmė yra laisvės atėmimas, pirmą kartą nusikaltusiems asmenims teismai dažniau skiria švelnesnes priemones, pavyzdžiui, laisvės apribojimą.
Jeigu smurto pasekmės yra rimtesnės, bausmės griežtėja drastiškai. Tuo tarpu sunkus sveikatos sutrikdymas (netekus regos, klausos, organų funkcijos, nepataisomai subjaurojus veidą ar kilus pavojui gyvybei) artimajam giminaičiui ar šeimos nariui yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Teismas, skirdamas bausmę, visada atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Didžioji dalis smurto atvejų įvyksta vartojant alkoholį. Jei nusikalstama veika padaryta apsvaigus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tai yra sunkinanti aplinkybė.
Smurtas mažamečių akivaizdoje arba prieš mažamečius. Jei konfliktą matė vaikai, tai traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas ir psichologinis smurtas prieš vaiką. Jeigu, vykdant apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, be priežiūros liktų asmuo, kuriam reikalingos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti be priežiūros galinčiu likti asmeniu, o jei jų nėra, - socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Nukentėjusiųjų teisės ir pagalbos priemonės
Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius. Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą. Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.
Policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam psichologinės pagalbos telefono numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje praneša specializuotos pagalbos centrui. Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Kiti aspektai: psichologinis smurtas, persekiojimas ir tarptautiniai įsipareigojimai
Vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam žmogaus užpuolimui.
Smurtas artimoje aplinkoje daugiausia paveikia moteris, todėl laikoma, kad tai diskriminacijos prieš moteris forma. Smurtas prieš moteris - tai bet koks smurtas dėl lyties, kurio (tikėtina) pasekmė yra fizinė, seksualinė, psichologinė žala, nepaisant to ar tai įvyksta viešame ar privačiame gyvenime.
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų.
Praktinės pasekmės ir bylos pradžia
Baudžiamasis procesas prasideda ne teismo salėje, o nuo pareigūnų atvykimo į įvykio vietą. Dažniausiai taikoma priemonė - smurtautojo sulaikymas iki 48 valandų. Nuo 2023 metų liepos mėnesio Lietuvoje taip pat galioja apsaugos nuo smurto orderis. Jis gali būti skiriamas net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jei yra rizika. Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Net jei auka kitą dieną nuvyksta į policiją ir sako, kad „nieko nebuvo“, procesas nesustoja. Smurtas artimoje aplinkoje yra laikomas visuomeninę reikšmę turinčia veika, todėl ikiteisminis tyrimas pradedamas ir tęsiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios. Tokios situacijos nėra retos. Jei atvykus pareigūnams nustatoma, kad smurtinius veiksmus atliko abu konflikto dalyviai, ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas abiejų asmenų atžvilgiu. Tuomet abu asmenys byloje tampa ir įtariamaisiais, ir nukentėjusiaisiais.
Prevencija, švietimas ir ilgalaikiai sprendimai
Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt. Valstybė taip pat turi pareigą ištirti visus nenatūralios mirties atvejus ir imtis atitinkamų priemonių. Su visais asmenimis turi būti elgiamasi humaniškai ir oriai. Tai reiškia, kad valstybė turi imtis aktyvių veiksmų nedelsiant bei taikyti struktūrines apsaugos priemones siekiant išvengti kankinimo, žiauraus ir žeminančio elgesio.
Praktinė informacija nukentėjusiems
- Nukentėjusiems valstybė garantuoja nemokamą pirminę teisinę pagalbą bei psichologinę paramą per Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus (SKPC).
- Smurtą patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą telefonu visą parą.
- Smurtą patyrusiems asmenims gali būti teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.
- Policijos pareigūnai informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, ir pateikia kontaktinę informaciją.
Apsaugos įsakymai dažnai padidina smurto riziką aukoms, teigia ekspertai
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar galima susitaikyti ir nutraukti bylą? Svarbu žinoti, kad susitaikymas negalimas, jei asmuo jau buvo atleistas nuo atsakomybės susitaikymo pagrindu už tyčinį nusikaltimą ir per vienerius metus vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Taip pat susitaikymas yra labai sudėtingas ar neįmanomas sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais.
- Ar ikiteisminis tyrimas priklauso nuo aukos valios? Ne, tai yra vienas didžiausių mitų. Smurtas artimoje aplinkoje yra laikomas visuomeninę reikšmę turinčia veika, todėl ikiteisminis tyrimas pradedamas ir tęsiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios.
- Ar alkoholio vartojimas atleidžia nuo atsakomybės? Jei nusikalstama veika padaryta apsvaigus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tai yra sunkinanti aplinkybė.
- Ar smurtas mažamečio akivaizdoje turi reikšmę? Jei konfliktą matė vaikai, tai traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas ir psichologinis smurtas prieš vaiką.
Bylos kvalifikavimas ir sankcijos (pavyzdžiai)
| Veika | Galima sankcija | Pastabos |
|---|---|---|
| Lengvas sveikatos sutrikdymas | Laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas | Teismas atsižvelgia į aplinkybes, dažnai skiriamos švelnesnės priemonės pirmą kartą padariusiems |
| Sunkus sveikatos sutrikdymas | Laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų | Jei kilęs pavojus gyvybei arba netekta organų funkcijų |
| Psichologinis smurtas (grasinimai, persekiojimas) | Baudžiamoji arba administracinė atsakomybė | Persekiojimas neseniai pripažintas pavojingesne veika, galinčia lemti baudžiamąją atsakomybę |
Susidūrus su smurtu artimoje aplinkoje arba tapus įtariamuoju tokioje byloje, savarankiškas atstovavimas yra rizikingas. Įtariamiesiems būtina suprasti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra lemiami. Dažnai pirminės apklausos metu, esant streso būsenoje ar neturint advokato, pasakyti žodžiai vėliau tampa pagrindiniu apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu. Todėl profesionali teisinė konsultacija yra būtina norint užtikrinti sąžiningą procesą, teisingą veiksmų kvalifikavimą ir, esant galimybėje, siekiant susitaikymo procedūros taikymo.
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms.
Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja.