Smurtas artimoje aplinkoje: formos, pagalba ir susitaikymo pasekmės

Smurto ratas Lietuvoje nenustoja suktis - vien praėjusių metų antrąjį pusmetį buvo užregistruoti 20 285 smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys. Šis skaičius atspindi tik dalį tikrosios problemos, nes daugybė smurto atvejų lieka nepranešti - smurtą patyrę asmenys nesiryžta ar bijo kreiptis pagalbos, netiki, kad gali būti kitaip ar neatpažįsta ir nepripažįsta patiriamo smurto. Nuo 2023 metų liepos mėnesio įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis leidžia geriau identifikuoti smurto pavojų ir į pagalbos procesą įtraukti daugiau žmonių. Visgi, dažniausiai pagalba yra suteikiama, kai žmogus jau yra įtrauktas į smurto ratą iš kurio išeiti yra sunku.

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.

Smurtas artimoje aplinkoje - tai bet koks neteisėtas užgaulus elgesys, kuris įvyksta tarp individų, gyvenančių toje pačioje erdvėje, šeimoje ar esančių artimuose santykiuose. Kad ir kokia būtų smurto artimoje aplinkoje forma - žodiniai įžeidimai, seksualinis smurtas ar nužudymas, tai yra galios ir kontrolės santykiai tarp smurtautojo ir aukos. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas.

Smurtas artimoje aplinkoje yra paplitęs ir sukelia daug neigiamų pasekmių suaugusiems, vaikams, šeimoms, asmeniniams santykiams, vietos bendruomenėms, dėl to ekonomikoje jaučiami nuostoliai. Vienas iš smurto artimoje aplinkoje požymių - latentiškumas. Šis Gidas paaiškina kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir apibūdina pagrindinius smurto artimoje aplinkoje aspektus.

Smurto formos

Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

Artima aplinka - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

Fizinis smurtas

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs:

• Mušimas, stumdymas, kratymas.
• Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
• Smaugimas, dusinimas.
• Kandžiojimas, spjaudymas.
• Izoliavimas, grasinimas ginklu.
• Deginimas, kankinimas ir kt.

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.

• Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
• Manipuliavimas ir kt.

Ekonominis smurtas

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

• Draudimas dirbti.
• Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
• Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
• Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti. Seksualinio smurto veiksmai:

• Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
• Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
• Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Nepriežiūra

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

• Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
• Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
• Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
• Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
• Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Smurto ratas

Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai.

Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui - kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

1 etapas - Įtampos augimas

Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms

Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau.

Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis etapas - įtampos augimas.

Dažnai auka bando pateisinti smurtautojo elgesį sakydama „Jis tiesiog per daug rūpestingas“, „Tokį elgesį iššaukia įtampa darbe, nuovargis“. Moterys, patiriančios smurtą ne pirmą kartą, jau žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės. Tačiau jos viliasi ir tikina save, kad pasistengus galima išvengti smurto proveržio.

2 etapas - Smurto proveržis

Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai, kuriais partneris bando „pamokyti nepaklusnią moterį“.

Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: „Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji“, „Tu pati kalta“, „O kaip kitaip su tavimi susikalbėti?“, „Aš tau tik gero noriu“. Dažnai moteris netiki tuo, kas įvyko, neigia incidento rimtumą ir vengia kreiptis pagalbos.

3 etapas - Medaus mėnuo

Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas - susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais.

Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti. Nejučia grįžtama į pirmąjį etapą - įtampa, kontrolė, žeminimas tęsiasi iki kito smurto proveržio, kuris vėl baigiasi atsiprašymais ir pažadais, kad tai paskutinis kartas.

Smurto ratas

Galios ir kontrolės ratas

Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.

Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.

Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.

Galios ir kontrolės ratas

Kur kreiptis pagalbos?

Akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, sutrumpintai vadinami SKPC, teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar jo pavojų patiriantiems asmenims visoje Lietuvoje. Pagalbą sudaro emocinė parama, psichologinės bei teisinės konsultacijos, informavimas bei tarpininkavimas tarp įvairių institucijų. Pagalbą teikia tik aukštąjį išsilavinimą turintys ir kvalifikuoti darbuotojai.

Pagalbą galima gauti telefonu, internetu ar susitikus gyvai - SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą. Susisiekus su SKPC, pirmas žingsnis yra pokalbis su konsultante (-u), kuri (-s)išklauso, aptaria situaciją, suteikia emocinę paramą. Aptariami žmogaus individualūs poreikiai ir sudaromas pagalbos teikimo planas, suteikiama visa reikalinga informacija sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Jei yra reikalinga psichologės (-o) ar teisininkės (-o) pagalba, suderinami nemokamų konsultacijų laikai.

SKPC dirbantys teisininkai ir teisininkės konsultuoja vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo ir kitais klausimais bei padeda parengti teisinius dokumentus. Tuo tarpu psichologė ar psichologas padeda aiškiai įvertinti situaciją bei kokius sprendimus ir atsakomybes galima priimti norint ją keisti.

Didžioji dauguma žmonių SKPC pagalbą gauna po to, kai į namus yra iškviečiama policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Visais atvejais policija informuoja vieną iš specializuotos kompleksinės pagalbos centrų apie įvykį, perduoda nukentėjusio asmens kontaktus. Visgi, į SKPC galima kreiptis ir asmeniškai - jei išgyvenate nerimą, santykiuose jaučiatės nesaugiai ir gyvenate įtampoje, jei kyla įtarimas, kad santykiai yra žalingi ar smurtiniai.

SKPC dirbančios (-tys) specialistės (-ai) neprašo patirto smurto įrodymų, smurto į „didelį“ ir „mažą“, į „sunkų“ ir „nelabai rimtą“ taip pat neskirsto ir pagalba yra suteikiama visais atvejais. SKPC pagalba patyrus smurtą artimoje aplinkoje yra prieinama penkias dienas per savaitę. Nors SKPC darbo laikai kiek skiriasi nuo centro iki centro, tarp 9 val. ir 17 val., veikia bendroji SKPC linija - pasikalbėti su mūsų specialistėmis (-ais) galite darbo dienos metu, paskambinusi (-ęs) numeriu 8 700 55516. Jeigu apie patirtą (patiriamą) smurtą kalbėti garsiai yra nesaugu, kontaktą galima užmegzti raštu.

SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą, tad pagalba yra netoli namų. Specializuotą kompleksinę pagalbą Vilniaus rajono gyventojams teikia Moterų informacijos centras, el. paštas [email protected], tel. Nr. 8 655 33 304. Adresas: Žirmūnų g. 70-204 kab., Vilnius. El. paštas: [email protected]. Mob. tel. 8 655 33304.

Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112:

• Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas).
• Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju jums suteiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

Susitaikymas baudžiamojoje byloje dėl smurto artimoje aplinkoje

Įvykus smurtui artimoje aplinkoje, t. y. Praktikoje labai dažni atvejai, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d. Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y.

Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas pripažįsta kaltę tik tam, kad būtų galima taikyti LR BK 38 str. nuostatas, tai yra, kad galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Smurto artimoje aplinkoje dalyviai yra šeimos nariai ir neretas atvejis, kai abu - žmona ir vyras ar sugyventiniai - kreipiasi į teisėsaugos institucijas, pateikdami pareiškimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai proceso dalyviams išaiškina atleidimo nuo atsakomybės galimybę - susitaikymą.

Šeimoje nurimus emocijoms, siekiant išvengti ilgo ikiteisminio proceso ir kuo greičiau viską užbaigti, susitaikoma priešpriešinėse baudžiamosiose bylose, tačiau gavus teismo sprendimą, paaiškėja, kad kiekvienam yra skirta įmoka į Nukentėjusių asmenų fondą (mažiausia yra 10 MGL, 1 MGL -70 eurų, iš viso - 700 eurų.

Teikiant nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims pagalbą, teisines konsultacijas pavojų patyrusiam asmeniui labai svarbi išsami informacija apie tai, ką reiškia baudžiamojoje byloje SUSITAIKYMAS.

Lietuvoje tokie procesai kol kas neturi teisinio pagrindo, nors jų apraiškų galima stebėti baudžiamojoje teisėje, kuomet proceso šalys susitaiko. Nusikaltimo aukai mediacija naudinga dėl to, kad ji turi galimybę gauti žalos atlyginimą, kas teismo proceso atveju labai ilgai užsitęsia. Ne mažiau svarbu aukai pajusti pagarbą, išgirsti atsiprašymą, sumažinti įtampą ir baimę. Kaltininkui mediacija gali užtikrinti švelnesnes teisines ir socialines pasekmes, padaryti auklėjamąjį poveikį. Mediacija naudinga ir pareigūnams - jie galėtų nevykdyti jiems nebūdingų pareigų, taip pat mažesni būtų teismų procesų kaštai.

Kaip atpažinti, kad esate smurtiniuose santykiuose?

Pasitikrinkite, ar nesate smurtiniuose santykiuose, atsakydama į keletą čia pateiktų klausimų. Jei kils minčių ar pastebėjimų, kuriuos norėtumėte aptarti, skambinkite mums telefonu +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038

• Ar Jūs bijote savo partnerio?
• Ar Jums atrodo, kad ir ką besakytumėte ar bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją? Ar Jūs jaučiatės tarsi nuolat vaikščiotumėte peilio ašmenimis?
• Ar Jūs nustojote matytis su savo artimaisiais ir draugais dėl savo partnerio draudimų?
• Ar Jūsų partneris jums draudžia (ar riboja galimybes) eiti į mokslo ar darbo įstaigą (-as)?
• Ar barnio metu jis grasina atimti turtą? Vaikus? Pakenkti jūsų reputacijai? Verslui? Kt?
• Ar jis Jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje?
• Ar Jūsų partneris primygtinai reikalauja visur eiti kartu su Jumis arba nuolat tikrina Jus, siųsdamas žinutes ar skambindamas?
• Ar Jūsų partneris kada nors tyčia gadino jums priklausantį daiktą(-us), ar grasino nuskriausti jūsų augintinį?
• Ar jūsų partneris jums trukdo/neleidžia laisvai disponuoti savo asmeninėmis pajamomis ir turtu? Šeimos pajamomis ir turtu?
• Ar jaučiatės saugi atsisakydama su juo mylėtis, jei to nenorite?
• Ar jis naudoja seksą tam, kad jus įskaudintų, “nubaustų”?

Jei atsakėte taip į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų, tai reiškia, kad jūs patiriate smurtą šeimoje/artimuose santykiuose. Įvertinkite šiuose santykiuose jums kylančią grėsmę. Kreipkitės pagalbos!

Jūsų teisės prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje:

• Turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, t.y. Jumis, ir kartu gyvenančiais asmenims (pvz., vaikais), taip pat nesilankyti nurodytuose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, t.y. Jūs, ar kartu gyvenantys asmenys (pvz., Jūsų vaikai), kol vyksta baudžiamoji byla;
• Neprivalote rašyti pareiškimo. Bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas ir prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui;
• Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju (smurtautoju);
• Turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre;
• Turite teisę teikti įrodymus. Buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos, kt. yra pripažįstami įrodymais ir jums reikalaujant turi būti prijungti prie bylos, taip pat įrodymais laikomi šeimos gydytojo anksčiau padaryti įrašai Jūsų ir Jūsų vaikų medicininėse kortelėse;
• Turite teisę apskųsti policijos pareigūnų, prokuroru ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, įskaitant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nukreipimą nemokamai kūno sužalojimo ekspertizei (abdukcijai) atlikti. Nukreipimą išduoda policija;
• Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų asmuo, kuriuo Jūs pasitikite;
• Turite teisę turėti atstovą (advokatą, advokato padėjėją, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu - ir kitą aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti asmenį, kurį įgaliojate atstovauti Jūsų interesus);
• Turite teisę prašyti, kad Jūsų apklausa vyktų teisme, t.y.

tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #susitaikymas