Smurtas artimoje aplinkoje dažnai suprantamas per klaidingų įsitikinimų ir supaprastintų paaiškinimų prizmę. Smurtas artimoje aplinkoje (ar tai būtų fizinis smurtas, ar psichologinis, seksualinis, finansinis smurtas) dažnai suvokiamas kaip pavienis konfliktas ar staigus pykčio protrūkis. Kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, dažnai galvojame apie fizinį ar emocinį skausmą. Tačiau yra ir kita, daug tylesnė smurto forma - ekonominis smurtas. Seksualinis smurtas - vienas žiauriausių nusikaltimų prieš moteris. Tokios patirtys moterų psichikoje palieka randus visam likusiam gyvenimui.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais - „ką jam pasakei?“, „pati kalta“; tai atskleidė 2018 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas. Dažnai net pačios moterys to neatpažįsta ar sau neįvardija patiriančios smurtą. „Maža to, net ir atpažinusios smurtą, peržengusios savo vidinius barjerus, moterys dažnai nesulaukia pagalbos bei palaikymo iš aplinkinių ir neretai vėl nutyla“, - pabrėžia Ugnė Grigaitė.
„Mūsų tyrime dalyvavusios iš smurtinės aplinkos išėjusios moterys pačios išreiškė norą dalintis savo patirtimi tarpusavyje ir įkvėpti kitas moteris kreiptis pagalbos. Forume MoterysMoterims.lt smurtą patyrusios moterys galės ne tik dalintis asmeninėmis istorijomis ir patirtimis, kaip jos atpažino partnerio smurtą, kaip ištrūko iš tokių santykių, kaip pasikeitė gyvenimas iš jų išėjus, kas padėjo vėl atsistoti ant kojų, bet ir suteikti praktinių patarimų, kur kreiptis ir kaip bendrauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis“, - sako kampanijos organizatorė U. Kampanija „Moterys - moterims“.
Ši kampanija yra Lietuvos Respublikos Prezidentės iniciatyva „Už saugią Lietuvą“ dalis, trečioji projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ kampanija. Pirmąja kampanija „Tai irgi smurtas“ buvo siekiama supažindinti visuomenę su skirtingomis smurto prieš moteris artimoje aplinkoje formomis. Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“.
Vieną iš opiausių problemų yra smurtas šeimoje, kuris užkerta kelią moterims naudotis kitomis teisėmis ir galimybėmis. 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių ir teikti specializedinę pagalbą nukentėjusiems. Asociacija Vilniaus moterų namai yra vieni iš įstatymo iniciatorių ir rengėjų, o nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. oficialiai vykdo Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniaus mieste.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Specializuotos pagalbos centrai (SKPC) teikia nemokamą konfidencialią pagalbą visiems nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Centrai orientuojasi į smurto prieš moteris problematiką ir daugiausia teikia pagalbą moterims. Jie teikia kompleksinę pagalbą: informavimą, psichologinę ir teisinę konsultavimą, palaikymą, tarpininkavimą institucijose bei atstovavimą interesams. Paramos šeimai ir vaikams centre teikiama kompleksinė pagalba moterims, patiriančioms smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje, išnaudojimą prekybai žmonėmis.
Specializuotos pagalbos centrai Lietuvoje veikia visose savivaldybėse, siūlydami galimybę kreiptis tiesiogiai į artimiausią organizaciją. Pirmojo susitikimo metu SKPC konsultantas išklauso situaciją, pateikia galimus sprendimo būdus ir priemones, o vėlesniais pokalbiais - teikia reikalingą informaciją ir sudaro individualų pagalbos veiksmų planą. Jei reikia, teikiama teisinė pagalba vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo klausimais, taip pat gali būti teikiama psichologinė pagalba ir emocinė parama.
Psichologinė pagalba teikiama moterims, išgyvenančioms krizę ir smurtą, siekiant palaikyti motyvaciją išsilaisvinti iš smurtinių santykių ir sustiprinti gebėjimą priimti sprendimus. Taip pat egzistuoja Pagalbos moterims linija - savanorių teikiama anoniminė pagalba, teikiama visą parą. Internetiniai pokalbiai ir laiškai yra papildomos galimybės kreiptis, ypač tiems, kurie gyvena užsienyje ar turi ribotą galimybę skambinti.
Nors smurtas paliečia moterų sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių, svarbu, kad aukos gautų žmogišką, kultūringą ir profesionalią pagalbą. FRA duomenys rodo, kad ES daugelyje šalių moterys turi tam tikrą teisę į apsaugą nuo smurto šeimoje, tačiau realybė dažnai neatitinka teisiniuose aktuose įvardijamų guarantees. Lietuvoje psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba smurto artimoje aplinkoje yra valstybės finansuojama.
Tarptautiniai renginiai, tokie kaip 16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris, skatina visuomenę kilti sąmoningumui ir stiprinti paramą aukoms. Moterų pagalbos sistema Lietuvoje apima laikino apgyvendinimo galimybes krizių centruose iki 7 parų, teisėsaugos ir Vaiko teisių apsaugos integraciją, bei plataus spektro pagalbą per SKPC ir savivaldybių tinklą.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Papildoma informacija apie pagalbą ir paramos kanalus
Smurtas artimoje aplinkoje gali būti išgyvenamas ir žymiai prastai atspindimas žiniomis apie teisinę apsaugą ar socialinę paramą. Todėl svarbu, kad moterys žinotų, kokias paslaugas gali gauti ir kaip gauti pagalbą: socialinio darbuotojo pagalba, tarpininkavimas su teisėsaugos ir teisinėmis institucijomis, psichologinė pagalba, laikinasis apgyvendinimas ir kt. SKPC konsultantai suteikia ne tik informaciją, bet ir realią pagalbą renkantis saugiausias galimybes ir sudarant individualų veiksmų planą.
Tarptautinėje ir nacionalinėje perspektyvoje labai svarbu didinti visuomenės supratimą apie smurtą ir skatinti moteris kreiptis pagalbos. Psichologinė pagalba internetu, telefonu ir laiškais yra vienas iš patikimiausių būdų gauti emocinę paramą ir informaciją apie kitas pagalbos priemones.
Svarbus aspektas - moterų savanoriškas dalyvavimas kampanijose, kurios suteikia praktinę informaciją ir įkvepia kitas moteris. Be to, teisės aktų įgyvendinimas ir efektyvus valstybės finansavimas smurto aukoms užtikrina, kad kiekviena moteris gali gauti pagalbą ir pasitraukti iš smurtinių santykių.
Duomenys ir statistika
- PSO duomenimis, bent 1 iš 3 moterų patiria partnerių smurtą artimoje aplinkoje.
- Europos Sąjungoje FRA duomenimis: apie 33% moterų patiria fizinį arba seksualinį smurtą, 43% - psichologinį smurtą.
- Lietuvoje 20-29% moterų patyrė fizinį ir/arba seksualinį smurtą, 50-59% - psichologinį smurtą.
- Tarptautinėje praktikoje 16 dienų prieš smurtą prieš moteris - inicijuotos kampanijos visame pasaulyje.
Praktiniai patarimai moterims, kurios išgyveno smurtą
- Kreipkitės į Specializuotą pagalbos centrą ar socialinį darbuotoją savo savivaldybėje dėl laikino apnakvindinimo ir kompleksinės pagalbos.
- Išsakykite savo poreikius SKPC konsultantui - sudarykite individualų veiksmų planą.
- Gaukite teisinę konsultaciją dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo ar kitos teisinės pagalbos.
- Kreipkitės į Pagalbos moterims liniją ar internetinius pokalbius - gausite emocinę paramą ir informaciją apie tolimesnę pagalbą.
- Jei įvyksta smurto incidentas, kreipkitės į gydytoją ir praneškite policijai - medicininiai įrašai gali būti svarbūs įrodymai.
Nuorodos į pagalbos tinklą Lietuvoje
Specializuoti pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Paslaugos apima informavimą, emocinę paramą, teisinę pagalbą, psichologinę pagalbą, tarpininkavimą ir veiksmų plano sudarymą. Kreiptis galima tiek telefonu, tiek internetu ar asmeniškai artimiausio SKPC.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
tags: #smurta #seimoje #patyrusiu #moteru #lukesciai #socialinei