Žmonių tarpusavio elgesiui santykiuose didelį vaidmenį vaidina nuostatos ir visuomenės normos. Viena iš nuostatų, kuri skatina smurtinį elgesį, tai įsitikinimas, kad santykiuose galima kontroliuoti vienas kitą. („visada gaunu ko noriu“ arba „aš žinau daugiau nei bet kuris kitas“, arba „vyrai turėtų priimti svarbius sprendimus“). Šiai nuostatai įtvirtinti ieškoma tarsi teisėtų galimybių ar dingsčių bei progų, kurios ne tik leistų elgtis agresyviai, bet agresiją parodytų kaip vertybę, pavyzdžiui, sutuoktinis gali versti žmoną nuolat jo prašyti pinigų kiekvienam, net ir labai nedideliam pirkiniui, kaskart apkaltindamas ją išlaidumu; tėvai jaučiasi turintys teisę bausti vaikus (net ir fiziškai), laikydami tai auklėjimu ir rūpinimusi vaiku.
Šiame straipsnyje rasite aiškų kelią nuo įžvelgimo į smurtą iki pagalbos galimybių, kurios egzistuoja Lietuvoje, ir supratimą, kaip elgtis netoliese gyvenančiose bendruomenėse, mokant apie psichologinę paramą ir teisines priemones. Šiame tekste išryškinama, kokie yra smurto artimoje aplinkoje aspektai, kokie yra pagalbos teikėjai ir kur kreiptis, kai situacija tampa pavojinga.
Ką reiškia smurtas artimoje aplinkoje ir kokios jo formos?
Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią patiria asmuo dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys. Dažnai smurtas pasireiškia ne tik vienoje srityje, bet yra derinys keliose formose: fizinė jėga, prievarta, grasinimai, panardinami į izoliaciją, ekonominis ribojimas ir kt.
- Fizinis smurtas - smūgiai, spardymas, gniaužymas ar kiti veiksmai, darantys žalą.
- Seksualinis smurtas - prievarta dalyvauti seksualinėje veikloje ar priversti negalint sutikti.
- Persekiojimas - nuolatinė nepageidaujama dėmesio forma, siuntimai, sekimas ar bandymai užmegzti kontaktą, net ir aiškiai atsisakius.
- Psichologinė agresija - nuolatinis kritikas, gėdinimas, manipuliavimas, grasinimai.
- Ekonominis smurtas - atimama galimybė valdyti šeimos biudžetą, ribojama ar visiškai uždaroma disponavimas lėšomis.
Statistika ir rizikos veiksniai
Tyrimai rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra paplitus ne tik paaugliams ar tam tikroms visuomenės grupėms. ES FRA duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie teisės aktus dėl apsaugos nuo smurto šeimoje, o 33 proc. moterų ES patyrė fizinį ar seksualinį smurtą. Lietuvoje 20-29 proc. moterų patyrė fizinį ir/arba seksualinį smurtą, o 50-59 proc. - psichologinį smurtą. Smurtas dažniausiai paveikia moteris, tačiau vyrai taip pat susiduria su rizika, ypač vyresnio amžiaus grupėse. Rizikos veiksniai apima žemas pajamas, mažą išsilavinimą, nepalankias vaikystės patirtis bei bedarbystę.
Ką daryti, kai patiriamas smurtas?
Pirmasis žingsnis - pripažinti, kad smurtas vyksta ir jo poveikis gali būti labai pavojingas. Svarbu žinoti, kad pagalba teikiama, ir jos tikslas - suteikti emocinę paramą, padėti suvokti poreikius ir sudaryti veiksmų planą. Konsultantas SKPC (Specializuotos kompleksinės pagalbos centras) užmezga ryšį su žmogumi, išklauso, suteikia emocinę paramą ir padeda suprasti, kad žmogus turi teisę ir galimybę pasirinkti, kaip nori gyventi toliau.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Pagalbos procesas visada yra abipusis ir priklauso nuo žmogaus pasirengimo priimti pagalbą. Dažnai smurtą patiriantis asmuo išgyvena baimę, gėdą, kaltę ar lojalumo jausmą smurtautojui, todėl žingsnis link pokyčių gali būti trapus. Išeiti iš smurto reikia ne vienkartinio sprendimo, o ilgo kelio, kurį sudaro emociniai, psichologiniai, teisiniai ir praktiniai iššūkiai. Reikia drąsos pripažinti, kad santykiai yra smurtiniai, ir turėti vidinių bei išorinių resursų priimti pagalbą.
Smurto patirtis palieka traumas: baimę, gėdą, kaltę, nerimą ir potrauminio streso simptomus. Tai gali tapti kliūtimi norint priimti sprendimus ir vėl pasitikėti savimi bei kitais. SKPC psichologas dirba įvairiais lygmenimis, atsižvelgdami į būseną ir poreikius, padeda įsisąmoninti, kad smurtas nėra norma, o pagalbos ieškojimas - drąsos ir stiprybės ženklas. Teisinė pagalba - dar vienas svarbus SKPC komponentas, padedantis aiškiai suprasti teises ir užtikrinti saugumą.
Kaip veikia pagalbos sistema ir kur kreiptis?
Teikiant finansinę ir teisines paslaugas, valstybė pripažįsta, kad aukoms reikia pagalbos, norint pasitraukti iš galios ir kontrolės santykių. Aukos, neturinčios kur apsistoti, gali laikina apsistoti socialinėse paslaugų įstaigose, o laikinas apnakvindinimas teikiamas iki 7 parų. Kreiptis galima į socialinius darbuotojus savivaldybėje arba į bet kurią nevyriausybinę organizaciją, teikiančią pagalbą, ir aukos turi teisę pasirinkti jų teikiamą pagalbą.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) teikia teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Policija, kilus pavojui, gali būti iškviečiama telefonu 112 arba, kai reikia, SMS pagalba - jei žmogus negali kalbėti telefonu. SMS žinutė turėtų būti parašyta be lietuviškų raidžių ir nurodyti: vardas, pavardė, tikslus vietos adresas ir kas įvyko, kad pareigūnai galėtų реагuoti.
Pagalbos moterims linija ir kitos organizacijos teikia anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Jie teikia greitą emocinę paramą, informuoja apie galimas pagalbos kryptis ir taip padeda išvengti ilgalaikių psichologinių šalutinių poveikių. Ši pagalba yra ypatingai svarbi, kai žmogus siekia ištrūkti iš smurtinių santykių ir pradėti sveikimą.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Pokyčių istorijos ir motyvacija keistis
Vienas iš įkvepiančių pavyzdžių - moteris, kuri, susidūrusi su smurtu ir priekabia taisant aplinką, kreipėsi į SKPC, gavusi emocinę pagalbą, teisinę pagalbą ir pagalbą įgyvendinti naują gyvenimą. Ji išsikraustė į didmiesčio miestą, susirado darbą, pradėjo naują gyvenimą ir galiausiai išsiskyrė su smurtautoju, aiškiai pasakydama, kad ji dabar gyvena taip, kaip nori. Ši istorija rodo, kad išėjimas iš smurtinių santykių gali būti ilgas ir sudėtingas kelias, bet tai įmanoma su tinkama pagalba ir palaikymu.
Smurtas artimoje aplinkoje yra rimta problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvos teisės aktai apibrėžia smurtą kaip veiksmus ar neveikimą, darant žalą asmeniui dėl jų fizinės, psichinės, seksualinės ar ekonominės gerovės. Tolimesnėse dalyse pateikiami įrankiai, kurie gali padėti išspręsti situaciją ir užtikrinti saugumą, kai smurtas įvyksta ar rizika jį patirti didėja.
Pagrindinės pagalbos kryptys SKPC ir valstybės teikiama parama
- Psichologinė pagalba - padeda žmogui suvokti save, atstatyti pasitikėjimą savimi, išmokti valdyti emocijas ir sukurti veiksmų planą toliau gyventi saugiai.
- Teisinė pagalba - informuoja apie teises, padeda spręsti turto pasidalijimo, skyrybų ar kitus teisinius klausimus, užtikrina saugumą ir teisėtus pasirinkimus.
- SOCIALINĖ pagalba - laikina apsistaba, finansinės ir praktinės priemonės, transliacija į saugią aplinką ir resursus savarankiškam gyvenimui.
Taip pat būtina kalbėti apie pogimdyvinę depresiją kaip vieną iš aktualijų. Nors visuomenėje ji dažnai ignoruojama, apie ją reikia kalbėti, nes ji gali turėti rimtų padarinių moterų sveikatai ir šeimos gerovei. Pagalba apsirūpinama ne tik emocine parama, bet ir praktiniais veiksmais, pavyzdžiui, gydytojo konsultacijomis ir socialiniu palaikymu.
Kai akcentos vizualinės priemonės ir papildomi šaltiniai
Tarptautinės akcijos ir informuotumo renginiai, kaip 16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris, padeda didinti supratimą ir skatinti paramą aukoms. Lietuvoje vyksta ir nacionaliniai bei vietinės reikšmės renginiai, skirti kovai su smurtu artimoje aplinkoje, taip pat įstatyminiai tęstiniai pokyčiai, siekiant gerinti apsaugą ir paramą aukoms.
Kodėl suplanuotas video gerai | Kaip planuoti YouTube vaizdo įrašus – Atradau.lt
Kaip atpažinti smurto ratus ir kada kreiptis?
- Įtampos augimo etapas - įtampa didėja, smurtautojas izoliuoja auką, o aukai belieka būti paklusniai, tikėdamasi išvengti sprogimo.
- Smurto proveržis - trumpas laikotarpis, kai smurtas įvyksta, dažnai be liudininkų; aukai sunku priimti realybę ir kreiptis pagalbos.
- „Medaus mėnuo“ etapas - atsiprašoma, žadama keistis, bet vėliau viskas kartojasi; aukai sunku įtikinti kitus apie tikrąją situaciją.
Jei patiriate smurtą, kreipkitės į pagalbos linijas, socialines paslaugas, SKPC ar policiją. Svarbu žinoti, kad pagalba egzistuoja ir yra skirta užtikrinti jūsų saugumą ir tęstinį palaikymą.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą
Ko tikėtis iš pagalbos proceso?
Pagalbos procesas dažnai vyksta žmogaus tempu ir reikalauja laiko bei pastangų. Konsultantas gali padėti sukurti individualų planą, įvertinti resursus ir pasirinkti tinkamiausias pagalbos kryptis. Svarbiausia - niekada nedvejoti kreiptis, nes net ir trumpalaikis pokalbis gali būti pradžia kelio į saugesnį ir orų gyvenimą.
tags: #smurta #artimoje #aplinkoje #psichologine #pagalba