Skausmas - dažniausias organizmo sutrikimo pojūtis, kuris smarkiai pablogina žmonių gyvenimo kokybę. Ypač šis pojūtis būdingas pooperaciniu paciento slaugos periodu. Valdant skausmą, slaugytojas skiria daugiausia laiko ir dėmesio pacientui, lyginant su kitais komandos nariais.
Skausmo suvokimo teorijos
Skausmas nuo seno buvo plačiai nagrinėjama problema. Teoriniai praktikų samprotavimai sudarė pagrindą vystytis skausmo suvokimo teorijoms. Viena seniausių teorijų aiškino skausmą iš biomedicininio požiūrio perspektyvos: sužalojimas visada lydimas skausmo, kurio dydis yra tiesiogiai proporcingas skausmo intensyvumui.
Melzack ir Wall (1965) pristatė „vartų kontrolės“ teoriją, pagal kurią jutiminiai (sensoriniai), pažinimo (kognityvūs) ir emociniai veiksniai gali sustiprinti arba susilpninti skausmo pojūtį.
Lygiagretaus informacijos apdorojimo teorija - Leventhal ir Everhard (1979) - teigia, kad skausmas ir emocijos yra susijūs. Jie pabrėžia, kad subjektyviame skausmo pojūtyje emocijos užima reikšmingą vietą. Fizinio požiūrio į skausmą kritika akcentuoja, kad emocinis komponentas negali būti eliminuojamas; du kelių - jutiminis (sensorinis) kelias perduoda pažeidimo duomenis į CNS, ir emocinis kelias perduoda emocinę patirtį, iš kurios formuojama skausmo pateisinimo arba baimės informacija.
Dviejų veiksnių emocijų teorija (Schachter, Singer, 1962) teigia, kad emocijoms patirti reikalingi du komponentai: fiziologinis sužadinimas ir vertinimas. Emocijos gali kilti kai aplinkos įvykiai yra reikšmingi arba kai žmogus jaučia fiziologinę įtampą be tinkamo paaiškinimo. Atskirai iškyla minties ir patirties įsitikinimai, kurie formuoja ateities elgesio ir skausmo patirties supratimą.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Slaugytojo vaidmuo valdant skausmą
„Slaugytojo vaidmuo valdant skausmą“ - tai ne tik skausmo mažinimas, bet ir paciento edukacija bei psichologinis palaikymas. Tyrimai rodo, kad po operacijos 80 proc. skaudulio valdymo veiksmingumą lemia paciento įsitikinimai ir žinios apie skausmą. Įsitikinimai apie skausmą ir jo valdymą lemia skausmo patirtį ir bendrąją paciento patirtį po operacijų.
Prieš operaciją slaugytojas paaiškina pacientui, ko galima tikėtis pooperaciniu laikotarpiu. Siekiant tinkamai valdyti skausmą ir sulaukti bendradarbiavimo iš paciento, būtina paaiškinti skausmo mechanizmą ir jo dinamiką, taip pat mokyti pacientą vertinti savo skausmo potyrius dešimties centimetrų vizualinės analogų skale. Emocijų įtaka skausmo pojūčiui skatina paciento informuotumą ir aktyvų įsitraukimą į valdymo procesą.
Nemedikamentinės skausmo malšinimo priemonės yra ne mažiau reikšmingos. Išmokyti taisyklingos kvėpavimo technikos, kūno pozicijų keitimo, dėmesio nukreipimo technikų (pvz., malonūs vaizdiniai ar užsiėmimai, tokie kaip kryžiažodžiai) gali itin sumažinti skausmo intensyvumą. Slaugytojai naudoja įvairius informavimo būdus: žodžiu, raštu per lankstinukus, plakatus, audio ir video įrašus, atsižvelgdami į paciento savybes, kad pasiektų maksimalų rezultatą - mažesnį skausmo intensyvumą.
Slaugytojas planuodamas informavimą turi atsižvelgti į paciento emocinę būklę: emocijos turi įtakos skausmo pojūčiui, todėl svarbu derinti jutimus su psichologiniu palaikymu. Įsitikinimai apie nuolatinį skausmą didina skausmo intensyvumą, o tinkamas skausmo vertinimas mažina nerimą ir gana teigiamai veikia paciento bendrą būklę.
Medikamentinis ir nemedikamentinis skausmo valdymas
Medikamentinė terapija plačiai taikoma, tačiau daugelis pacientų turi klaidingų įsitikinimų apie vaistų vartojimą: skaudimas yra normalus pooperacinis palydovas, vaistus reikia vartoti tik tada, kai skausmas tampa nebepakeliamas. Tokie mitai skatina lėtinio skausmo vystymąsi. Slaugytojas turi aiškiai informuoti pacientą apie vaistų vartojimo ypatumus ir galimas nepageidaujamas reakcijas, siekdamas užkirsti kelią netinkamam vartojimui.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Nemedikamentinės priemonės taip pat turi didelę reikšmę: kvėpavimo technikos, kūno padėties keitimo, pagalba kasdieninėje veikloje, dėmesio nukreipimo technikos. Taip pat svarbu suteikti informaciją įvairiais kanaluose: žodžiu, lankstinukais, plakatais, audio ir video įrašais.
Specialiai įvertintos strategijos taikymas, atsižvelgiant į tam tikras pacientų grupes (vaikai, senyvi pacientai), duoda apčiuopiamus rezultatus. Pacientams galima mokyti taisyklingos kvėpavimo technikos, padėsiančios sumažinti diskomfortą, ir skatinti kūno padėties keitimą bei buvimą šalia vaiko. Emocinei slaugos pusei skiriamas ypatingas dėmesys - emocijos daro įtaką skausmo pojūčiui, todėl malšinant skausmą svarbu ne tik kūnas, bet ir paciento psichologinė būsena.
Pyragi ir tyrimai: slaugytojų žinios ir požiūris į vaikų skausmą
Vaikų skausmo vertinimas yra ypač svarbus pediatrinėje praktikoje. Tyrimuose Lietuvoje ir kitose šalyse nustatyta, kad slaugytojai dažnai neturi pakankamos žinių bazės apie vaikų skausmą, o tai lemia neatitiktį mokslo įrodymais pagrįstoms rekomendacijoms. 2016 m. Lietuvos du didžiųjų Lietuvos ligoninių vaikų chirurgijos ir vaikų ligų skyriuose atliktas anketinis tyrimas parodė, kad didesnė dalis slaugytojų mano, jog skausmo intensyvumą tiksliausiai įvardins pats pacientas arba vizualinės algoritmo skalės. Tačiau skirtingų skyrių respondentų gebėjimai skiriasi: kai kurie naudojo skales (vizualinės analogijos ar žodinės skalės), kiti - tik reikalui esant.
Kita studija - tyrimai su 89 slaugytojomis ir jų požiūriu į pooperacinio skausmo valdymą. Anketos duomenys rodo, kad slaugytojai dažnai taiko nefarmakologines priemones: informacijos suteikimas, kūno padėties keitimas, pagalba kasdieninėje veikloje bei vaiko nuraminimas. Tačiau fizinės priemonės buvo naudojamos rečiau, o TENS metodas beveik neegzistavo tyrimų duomenimis.
Tyrimai apie vaikų ASS (autizmo spektro sutrikimai) atskleidė, kad dauguma slaugytojų geba atpažinti pagrindinius ASD simptomus, tačiau daugelis neturi pakankamai žinių apie Rett sindromą ar specifinius elgesio aspektus. Slaugytojai dažnai susiduria su sunkumais nustatant aplinkos veiksnius, kurie gali išprovokuoti vaiko elgesio pokyčius. Dauguma tyrimų parodė poreikį gerinti bendravimo įgūdžius, trumpus aiškius sakinius, vizualines bendravimo priemones ir asmeninio paciento vardą naudojimą prieš procedūras ar apžiūras.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Duomenų santrauka
- Pacientų pooperacinio skausmo intensyvumas dažnai priklauso nuo slaugytojo informacijos teikimo ir paciento įsitikinimų apie skausmą.
- Nefarmakominiai metodai - informacijos suteikimas, kūno padėties keitimas, kasdieninė pagalba - dažnai naudojami, o medikamentiniai metodai derinami su nemedikamentiniais.
- Vaikų ASD slaugytojai dažnai susiduria su sunkumais dėl komfortabilios aplinkos užtikrinimo, skausmo vertinimo bei bendravimo su pacientu ir jo emocijų valdymo.
Praktiniai patarimai slaugytojams
- Prieš operaciją paaiškinti tikslią pooperacinio skausmo mechanizmą ir įtaką taisytinoms kūno pozoms bei skausmo dinamikai.
- Naudoti dešimties centimetrų vizualinę analogų skalę skausmo įvertinimui ir skatinti pacientą būti atviram dėl skausmo intensyvumo.
- Derinti medikamentinį ir nemedikamentinį skausmo valdymą: aiškiai informuoti apie vaistų vartojimą, jų efektyvumą ir galimas reakcijas.
- Taikyti nefarmakologines priemones: kvėpavimo technikas, kūno padėties keitimą, dėmesio nukreipimą, informuoti ir mokyti pacientą naudotis šiais metodais.
- Specialiai pritaikyti komunikacijos strategijas vaikams su ASD: trumpi ir aiškūs sakiniai, vizualinės priemonės, bendravimas su paciento vardu, paaiškinimas dėl eigos ir procedūrų.
Tyrimų duomenys
2016 m. Lietuvos tyrimai rodo, kad skausmo vertinimo įrankiai ir praktika skiriasi tarp skyrių: I.V. L. skyriaus slaugytojai dažniau naudojo skales, o II V. L. skyriuje - žodinę skalę daugiau, taip pat Wong-Baker veidelių išraiškos skalė buvo dažnas pasirinkimas kai kuriuose skyriuose. Tai rodo poreikį nuosekliai diegti standartizuotas skausmo vertinimo priemones ir konsultacijas, kad skausmas būtų įvertintas objektyviai ir teisingai.
Kaip įtraukti vaikų ASS populiaciją į skausmo valdymo praktiką
Autizmo spektro sutrikimo atvejais slaugytojams būtina prisitaikyti prie vaiko komunikacijos gebėjimų ir elgesio ypatumų. Tam reikalingas:
- Trumpi, aiškūs sakiniai ir asmens vardu kreipimasis;
- Vizualinės bendravimo priemonės (piktogramos, nuoseklūs žingsniai, laikmačiai);
- Žinios apie galimas elgesio triggers ir saugumo priemones;
- Klausimo-priemonių pasirinkimas vertinant skausmą naudojant prisitaikytas priemones (ne narkotikai be būtinybės);
- Kūno judesių ir aplinkos valdymas siekiant komforto ir sumažinant streso faktorius.