Slaugytojo funkcijos ir specifika teikiant paliatyviąją pagalbą

Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui.

Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis.

Slaugytojo vaidmuo: komandos branduolys ir priežiūros koordinatorius

Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai.

„Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Naudojamos priemonės, leidžiančios išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą, kuo aktyvesnį likusį gyvenimą. Suteikiama žinių apie paliatyviąją pagalbą, ligonio ir jo artimųjų pageidavimu gali būti teikiama dvasinė parama. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu“, - paslaugų pavyzdžius vardija O. Burokienė.

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams.

Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija

Slaugytojo funkcijos: klinikinė, edukacinė, koordinaicinė ir psichosocialinė kryptys

• paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
• Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
• Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų.
• Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo.
• Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.

Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi.

Kur ir kada teikiama paliatyvioji pagalba: slaugytojo veiklos aplinkos

Šias paliatyviosios pagalbos paslaugas pacientai gali gauti ligoninėje, namuose ir dienos stacionare. Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis.

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Be to, rekomenduojama, kad savivaldybėje būtų bent viena slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo komanda, kuri užtikrintų pagalbą likusiu laiku, jeigu jos prireiktų. Ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų.

Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą. Dienos stacionaro paliatyviąją pagalbą pacientas gali gauti nuo 4 iki 12 valandų per dieną.

Slaugytojo darbai skirtinguose lygiuose

• Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
• Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
• Artimieji pacientą gali lankyti bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu.

Indikacijos paliatyviajai priežiūrai ir vertinimo skalės: slaugytojo vaidmuo atrankoje

Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes. Taip pat paciento sveikatos būklė atitinka tam tikrus rodiklius pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės skalę - ECOG, Bartelio ir Karnovskio indeksus, ir reikia simptomų terapijos. Vaikams šios paslaugos skiriamos, kai jie serga progresuojančia, pavojinga gyvybei liga ir reikia valdyti ligos simptomus.

Taip pat skaitykite: Sprendimai mažinant riziką slaugos padėjėjams

„Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms. Vis dėlto skiriant tokias paslaugas svarbi yra ne diagnozė, o žmogaus sveikatos būklė ir šios pagalbos reikalingumas. Paliatyviosios pagalbos priemonės padeda kontroliuoti ir lengvinti ligos požymius, gerinti paciento bei jo artimųjų gyvenimo kokybę“, - sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.

Skausmo ir simptomų kontrolė: slaugytojo praktinės užduotys

Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą.

„Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas.“ Skausmas nėra vien fizinis pojūtis.

Holistinis požiūris: emocinis, socialinis ir dvasinis palydėjimas

Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.

Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojas gali padėti sergant venų varikoze?

Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir emociškai: tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais.

Prieiga prie paslaugų: siuntimai, finansavimas ir paslaugų vietos

Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia.

Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasos interneto svetainėje. Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų.

Paslaugų rūšis	Įstaigų skaičius	Aprašas
Ambulatorinė	76	Teikiama namuose, socialinės globos ar ugdymo įstaigose, darbovietėje
Stacionarinė	73	Trukmė neribojama, ligoninė aprūpina priemonėmis
Dienos stacionaras	17	4-12 val. per dieną, derinama su pagalba namuose

Ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų. Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą.

Slaugytojo vaidmuo, kai baigiasi aktyvus gydymas

Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga? Šis klausimas dažnai kelia daug nerimo, pykčio ir nesusipratimų. Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.

Kodėl kartais aktyvus gydymas nutraukiamas? Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu. Tai labai asmeninis klausimas. Tačiau verta suprasti, kad kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą.

Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Labai dažnai artimieji į gydymo procesą įsitraukia tik tada, kai būklė stipriai pablogėja. Iki tol pacientai dažnai nesiskundžia, slepia savo savijautą, nenori „apkrauti“ šeimos. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę.

Ankstyvosios paliatyviosios priežiūros nauda: slaugytojo indėlis

Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui. Tačiau rezultatams reikia laiko: reikšminga nauda dažniausiai matoma, kai paliatyviosios priežiūros paslaugos teikiamos ne paskutinėmis savaitėmis, o kelis mėnesius.

Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia. Tyrimai rodo, kad ankstyva paliatyvioji priežiūra sumažina simptomų „krizes“, rečiau prireikia skubios pagalbos ar intensyviosios terapijos, rečiau taikomas agresyvus gydymas paskutinėmis gyvenimo savaitėmis. Nauda juntama ir artimiesiems.

Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais. Pirminė paliatyvioji pagalba (bazinis lygis) dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos, vis daugiau paslaugų teikiama ir namuose. Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuose, padėti su simptomų kontrole ir planu, ką daryti toliau.

Profesiniai akcentai: etika, orumas, komunikacija ir orumo išsaugojimas

Paliatyvioji pagalba yra medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga. Joje svarbiausia ne vien gyvenimo trukmė, o gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas. Prof. Centeno pabrėžia, kad paliatyvioji pagalba - tai lygia greta su aktyviu gydymu galinti ir turinti eiti medicina, skirta sergantiems. Ji neturėtų būti priešpastatoma aktyviajam gydymui. Paliatyvioji pagalba turi būti teikiama pagal poreikį ir nereiškia, kad pacientui būtinai turi būti nebetaikomas aktyvus gydymas.

Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais. Profesorius kalba apie pagarbaus bendravimo, empatijos, įsiklausymo ir išklausymo tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų svarbą.

Administracinės ir techninės detalės: siuntimai, įranga, aprūpinimas

Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.

Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa.

Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. Tačiau ambulatorinės slaugos namuose ir paliatyviosios pagalbos namuose paslaugas vienu metu gali gauti tik tie pacientai, kuriems reikia gleivių išsiurbimo.

Prieinamumo dinamika ir visuomenės poreikis: slaugytojo apkrovos kontekstas

Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai - per 6 400. Šiemet iki rugsėjo jos prireikė daugiau kaip 5 660 gyventojų. Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų.

Metai	Gavėjų skaičius	Finansavimas (EUR)
Užpernai	5 400	Per 20 mln.
Pernai	Per 6 400	Daugiau kaip 27 mln.
Šiemet (iki rugsėjo)	Daugiau kaip 5 660	Per 30 mln.

PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas.

Slaugytojo bendradarbiavimas su pacientu ir šeima: informavimas ir įgalinimas

Paliatyvioji pagalba - skirta pacientui ir jo artimiesiems, todėl komandos tikslas - aiškiai ir suprantamai pristatyti, kas yra paliatyvioji pagalba, kodėl ji svarbi ir kuo ji skiriasi nuo slaugos. Aptariama, kaip svarbu pacientams ir artimiesiems žinoti apie šią pagalbą, drąsiai jos prašyti ir dalintis žiniomis su kitais - net tapti savotiškais paliatyviosios pagalbos ambasadoriais.

Vaikams šios paslaugos skiriamos, kai jie serga progresuojančia, pavojinga gyvybei liga ir reikia valdyti ligos simptomus. Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams.

Dienos rutina ir praktiniai pavyzdžiai: slaugytojo diena

Pavyzdžiui, ryte pacientui dienos stacionare suleidžiama vaistų nuo skausmo, taikoma deguonies terapija, o po pietų namuose slaugytojas gali suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jos yra būtinos. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje.

Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją.

Pagrindinės žinutės slaugytojui: žmogaus orumas ir partnerystė

• Paliatyvioji pagalba turi būti teikiama pagal poreikį ir nereiškia, kad pacientui būtinai turi būti nebetaikomas aktyvus gydymas.
• Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti.
• Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
• Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis.
• Profesorius kalba apie pagarbaus bendravimo, empatijos, įsiklausymo ir išklausymo tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų svarbą.

Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas.

Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais.

Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.

tags: #slaugytojo #darbas #su #paliatyviais