Socialinė-pilietinė veikla mokykloje yra itin svarbi ugdant aktyvius, atsakingus ir sąmoningus piliečius. Tad šios veiklos tikslas - skatinti mokinius aktyviai dalyvauti sprendžiant bendruomenėje ir visuomenėje kylančias socialines problemas. Tai padeda mokiniams suvokti, kad demokratinė visuomenė yra grįsta piliečių įsitraukimu ir kolektyvinėmis pastangomis pasiekti daugiau nei veikdami individualiai.
Socialinės-pilietinės veiklos reikšmė ir tikslai
Ministerijos teigimu, socialinė-pilietinė veikla turi būti prasminga: mokinys turi jausti tikrą prasmę ir norą kažką keisti veikdamas savo iniciatyva. Taip pat ši veikla turi skatinti asmeninį mokinio tobulėjimą, leidžiant jam rinktis veiklas pagal pomėgius ir interesus, plėsti savo pažinimo ribas bei išbandyti naujus dalykus ir vaidmenis.
Be to, socialinė veikla siekia ugdyti socialinį teisingumą - mokinys turi suvokti save kaip didesnės bendruomenės dalį ir matyti galimybę savanoriaudamas padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Visų svarbiausia, ši veikla skatina dalyvavimą: mokiniai mokosi individualiai arba bendradarbiaudami su kitais prisidėti prie visuomenės puoselėjimo ir gerovės kūrimo.
Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo aspektai
Įvertinus, kad jaunesni nei 14 metų mokiniai sunkiau gali savanoriauti už mokyklos ribų, siūloma didesnis mokyklos įsitraukimas į socialinių veiklų organizavimą. Pavyzdžiui, penktų klasių mokiniai socialines-pilietines veiklas atliks grupinėse iniciatyvose arba mokyklos siūlomuose projektuose - organizuos vyresniems ar jaunesniems mokiniams užsienio kalbos popietes ar užimtumo pertraukas, žaidimų metu stiprindami kalbos bei kitas kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
6-8 klasių mokiniai jau galės vykdyti ir individualias, ir grupines iniciatyvas, kaip pavyzdžiui, organizuoti sveikos gyvensenos dienas ar sporto varžybas mokykloje.
Taip pat numatoma tiksliai apibrėžti socialinės-pilietinės veiklos įgyvendinimo žingsnius ir įskaityti visą laiką, kuris yra skirtas veikloms atlikti, į socialinės-pilietinės veiklos valandas. Pavyzdžiui, rengiant pristatymą, varžybas ar parodą, įskaitomas ir pasiruošimo laikas. Už dalyvavimą socialinėje veikloje skiriama po vieną valandą, o visas veiklai skirtas laikas yra įskaitytas į bendrą aktyvumo kiekį.
Socialinės-pilietinės veiklos valandų poreikis ir jų mažinimas
Šiuo metu III-IV gimnazijos klasių mokiniams priklauso atlikti 70 valandų socialinės-pilietinės veiklos. Ministerija ketina mažinti numatytas minimalias privalomas valandas atnaujindama bendruosius ugdymo planus per artimiausius metus.
Mokiniai socialinę veiklą gali vykdyti per visų atostogų laikotarpius (rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų, vasaros). Vasaros atostogų metu atliktas darbas gali būti įskaitytas į kitų metų valandas, jei reikiamas skaičius valandų jau bus surinktas iki einamųjų mokslo metų pabaigos.
Mokinių iniciatyvos ir pavyzdžiai
- Mokiniai organizuoja paramos ir tvarumo akcijas, pvz., "Išaugau mokyklinį uniforminį švarką, džemperį, sijoną, kelnes".
- Rengia filmų vakarus ar diskusijas aktualiomis temomis: lyčių lygybės, žmogaus teisės, kviečia į jas specialistus.
- Atlieka tyrimus apie mokyklos iškylančias problemas ir rezultatus aptaria su mokinių taryba.
- Veiklos, skirtos artimųjų naudai (šeimos ar giminės nariams), kurios skatina tarpusavio pagalbą.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos patirtis ir socialinės veiklos koordinavimas
Vilniaus jėzuitų gimnazijoje socialinės patirties ugdymas yra pagrįstas šv. Ignaco pedagogika, kuri apjungia patirtį, apmąstymą ir veiklą kaip švietimo prioritetą. Socialinė veikla čia laikoma tarnyste, grindžiama abipusiu mokinių ir gimnazijos įsipareigojimu, siekiant ugdyti žmones, gebančius atjausti kitus pagal Kristaus pavyzdį.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinės praktikos koordinatorė Nijolė Zenkevičiūtė padeda mokiniams pasirinkti tinkamas socialinės veiklos vietas ir kelius. Jeigu mokiniui sunku pasirinkti, jis gali kreiptis į koordinatorių konsultacijai, gaus pagalbą susisiekti su organizacijomis, užtikrinančiomis saugią darbo aplinką ir tinkamą veiklos vykdymo laiką.
D.U.K. klausimai ir patarimai: jei mokinys pamiršo socialinės praktikos knygelę, organizacija gali išduoti pažymą, patvirtinančią dalyvavimą. Socialinės veiklos valandos gali būti perkeliamos į kitą pusmetį, tačiau ne į kitus mokslo metus.
Organizaciniai aspektai ir ribojimai
- Socialinės veiklos negali būti priskiriamos veikloms, kurių mokyklos darbuotojai privalo imtis pagal savo funkcijas, pavyzdžiui, budėjimas (išskyrus atvejus, kai šią veiklą inicijuoja mokiniai).
- Netinkama laikyti dalyvavimu socialinėje veikloje pasyvius renginius, kurių metu mokiniai neatlieka specialių veiklų savo iniciatyva.
Klaipėdos, Vilniaus ir kitų miestų mokyklų socialinės veiklos pavyzdžiai
Socialinė-pilietinė veikla mokyklose yra skatinama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje mokęsis meras Arvydas Vaitkus aktyviai dalyvavo miesto gyventojų susitikimuose, skatindamas bendruomeniškumą ir pilietiškumą.
Tokios iniciatyvos stiprina mokinių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, ugdo atsakomybės jausmą ir bendrystę.
Socialinės-pilietinės veiklos apžvalga pagal amžiaus grupes ir jų galimybes:
| Amžiaus grupė | Veiklos pobūdis | Vykdymo vieta | Valandų kiekis |
|---|---|---|---|
| 5 klasė | Grupinės iniciatyvos, pvz., užsienio kalbos popietės | Mokykla | iki 40 val. |
| 6-8 klasės | Individualios ir grupinės iniciatyvos, pvz., sveikos gyvensenos ir sporto renginiai | Mokykla | 1-40 val. |
| III-IV gimnazijos klasės | Didesnis privalomų valandų pokytis planuojamas mažinti | Mokykla ir už jos ribų | iki 70 val. mažinamas |
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje