Slaugos Profesijos Prestižas Lietuvoje: Iššūkiai ir Perspektyvos

Šiandien slaugytojų vaidmuo yra dar labiau sustiprėjęs, o daugiausiai laiko greta paciento (ir jo artimųjų) praleidžiančios slaugytojos visada buvo ypatingai svarbios. Išklausyti, užjausti, patarti - tai tik keli tikslai, kuriuos greta pagrindinių savo profesinių užduočių sau kelia šalies slaugytojos. Apie vienos seniausių pasaulyje profesijų - slaugytojų - svarbą, evoliuciją ir iššūkius specialistai kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Lietuvos operacinės slaugytojų draugijos organizuotoje konferencijoje.

Žvelgiant istoriškai, slaugymas yra viena seniausių veiklų pasaulyje, apibūdinama kaip altruistinė globa bei priežiūra, taip reikalinga žmonėms. Visgi slauga kaip mokslas yra vienas jauniausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, žengiantis sparčius žingsnius tiek rengiant profesionalius slaugytojus, tiek slaugos tyrinėtojus, tiek slaugos mokslininkus.

Slaugytojai vaidina pagrindinį ir vis svarbesnį vaidmenį, padedant visuomenei susidoroti su visuomenės sveikatos iššūkiais ir teikiant saugias, kokybiškas, veiksmingas bei efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas. Ši profesija yra gyvybiškai svarbi, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir tęstinumą.

Tačiau matoma problema, jog slaugos kokybei ir pacientų saugumui užtikrinti įtakos turi nepakankamas slaygytojų skaičius ir naujų darbo vietų trūkumas, dideli darbo krūviai, mažas darbo užmokestis, maža darbo vietų diferenciacija pagal slaugytojų įgytą išsilavinimą ir kompetenciją, neužtikrinta darbų sauga, žemas profesijos prestižas.

Lietuva įvardijama kaip viena iš ES šalių, kuriose slaugytojų skaičius mažėja. Prognozuojama, kad slaugytojų trūkumas didės, nes dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų, kurie sudaro didžiausią slaugos specialistų dalį, amžiaus vidurkis šiuo metu siekia 45,3 metus, o slaugytojo profesija tarp abiturientų nėra populiari.

Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai

Skirtingų profilių medicinos darbuotojų trūkumas Lietuvoje vis dar opi problema. 2023 m. atnaujinto Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimo duomenimis, 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų ir 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų.

Pernai Valstybės kontrolės atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų jaučia slaugytojų arba slaugytojų padėjėjų trūkumą. Paruošiant daugiau slaugytojų aukštosiose mokyklose, šių darbuotojų trūkumas galimai sumažėtų.

Tačiau didelę įtaką apsisprendimui rinktis slaugytojo specialybę daro darbo užmokesčio perspektyvos ir profesijos prestižas, pažymi Kauno kolegijos vadovas praktiniam mokymui dr. D. Gužauskas pastebi, kad kompleksinės profesijos problemos - per didelis darbo krūvis, varginanti darbo aplinka, atlygis, profesijos prestižas, karjeros galimybės ir ne tik - daugelyje darboviečių išlieka tokios pačios. Neretai slaugytojas patiria psichologinį ar net fizinį smurtą, darbas sekinantis, susiduriama su įvairiomis paciento ligomis, skausmu ar netektimi, o slaugytojas tai bene pirmas asmuo, kuris yra arčiausiai paciento ir visą tai išgyvena kartu.

Slaugytojų labai trūksta slaugos, terapinio profilio skyriuose, operacinėse, kur darbas ypač sunkus. Lyderiaujančios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos ir plastinės chirurgijos srityse „Nordclinic“ personalo vadovės Ievos Nakutės teigimu, slaugytojo darbo specifika privačiame sektoriuje yra priešinga, nei visuomenėje susiformavęs stereotipas. Privačiose klinikose taip pat remiamasi užsienio praktikomis, siekiant užtikrinti tinkamą balansą, leidžiantį darbuotojams jaustis saugiems ir įvertintiems. Įmonės finansuoja ir galimybę slaugytojams įgyti specializaciją, o tai leidžia siekti karjeros.

Šiuo metu studentai gali rinktis ir išplėstines slaugos praktikos studijų programą. 2023 m. atnaujintas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. VU Medicinos fakulteto dėstytojo M. Čiurlionio teigimu, slaugytojai yra savarankiški komandos nariai, perimantys vis daugiau funkcijų. Baigęs slaugos studijas, žmogus gali rinktis norimą karjeros kelią: likti klinikiniame darbe, rinktis akademinę karjerą, būti administratoriumi ar net mokslininku.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Pasak M. Čiurlionio, sparčiai keičiasi ir politikos formuotojų požiūris į slaugytojo profesiją: „Mažėjant slaugytojų, dedamos pastangos, kad žmonės būtų skatinami rinktis šią profesiją".

Dėstytojo teigimu, slaugytojo profesijos prestižo didinimas vis dar kelia iššūkių: „Pirmas dalykas, kurį turime padaryti - vykdyti informacinę kampaniją, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams ir visuomenei apskritai. Čia reikalingas didesnis sveikatos politikos formuotojų įsitraukimas. Turime ugdyti slaugytojų kompetencijas, susijusias ne tik su tiesiogiai atliekamu darbu, bet ir su profesine elgsena, t. y. bendravimo ir socialiniais įgūdžiais, paciento poreikių pažinimu, empatija. Taip pat turime peržiūrėti reikalavimus profesinei kvalifikacijai tobulinti. Jeigu iš tiesų siekiame ugdyti slaugytojų kompetenciją, reikia didinti kontaktinių valandų skaičių. Nuotolinis mokymas turėtų sudaryti ne daugiau nei 10 proc., o akademinės valandos - ne mažiau nei 50 proc.

V. Vainauskaitė - išplėstinės praktikos slaugos magistrantūros studijų programos pirmakursė. Esu pasirinkusi slaugos paslaugas teikti pacientų namuose. Mano pacientai - dažniausiai senyvo amžiaus žmonės arba asmenys, sergantys nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis“, - apie savo pasirinkimą pasakoja V. Vainauskaitė.

Anot Vilitos, žmogus, svajojantis apie šią profesiją, turėtų būti ne tik rūpestingas, itin kantrus, empatiškas, užjaučiantis, bet ir stipraus charakterio: „Šiame darbe labai dažnai tenka susidurti su pacientų būklės blogėjimu, kartais ir mirtimi. Tai - emociškai sunku.

„Taip pat galima dirbti operacinėje, reanimacijoje, terapiniame ar procedūriniame skyriuje, darbuotis kartu su gydytoju specialistu ar net savarankiškai teikti paslaugas pacientų namuose. Norėčiau paneigti šį mitą: 50 proc. slaugos studijų programos Vilniaus universitete sudaro profesinė praktika. Mano studijų laida buvo pirmoji šios naujos programos laida. Bakalauro studijų metai praėjo puikiai, įgijau pakankamai tiek praktinių, tiek teorinių žinių. Paskutiniais bakalauro metais turėjau galimybę atlikti praktiką Sveikatos apsaugos ministerijoje, taip pat turėjau praktikos Santaros klinikose. O vieną iš praktikų atlikau ir savo gimtajame mieste - Šiauliuose. Ten turėjau galimybę išbandyti save chirurginėje slaugoje. Labai džiugu, kad universitetas skatina savo studentus įgyti įvairiapusės praktikos“, - pasakoja V.

Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje

Pasak studentės, ne paslaptis, kad regionuose trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Kai pačiai teko keletą kartų gydytis ligoninėje, mane prižiūrėjo labai draugiškos slaugytojos. Pamenu, skaičiuodavau dienas, kada ateis jų darbo pamaina (juokiasi). Tuo tarpu gydytojai atrodydavo skubantys, aplankyti spėjantys tik ryte... Esama dviejų žmonių grupių: vieni galvoja, kad norint dirbti slaugytoju reikia turėti pašaukimą, kiti - kad tai nėra būtina. Tiesą pasakius, per studijų metus teko susidurti su įvairiais pavyzdžiais.

Slaugytojai - pirmoji grandis, puoselėjanti ir sauganti moterų sveikatą. Vis labiau atsigręžiama į vieną svarbiausių sveikatos puoselėjimo grandžių - slaugytojus ir jų vaidmenį visuomenėje. Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) dėmesį skyrė slaugytojo vaidmeniui stiprinti puoselėjant ir saugant moterų sveikatą. Dėl to surengė mokslinę-praktinę konferenciją.

„Nuo mergaitės, vaiko, motinos, iki garbaus amžiaus damos, senjorės priežiūros. Kiek daug aspektų tenka aprėpti slaugytojams - nuo fizinės ir emocinės pacienčių sveikatos iki įvairių socialinių paslaugų. Dar daugiau - žvelgdama į slaugytojų auditoriją, LSSO prezidentė akcentavo, kaip svarbu kalbėti ir apie pačių slaugytojų sveikatą.

„Lietuvoje slaugytojų darbas nors yra nepapratai svarbus, nėra tinkamai įvertintas. Sveikatos sistemoje dirbdama du dešimtmečius, jau prieš dvylika metų Seime sakiau, kad privalome telkti valstybės pajėgas galvodami, kaip sustiprinti slaugytojų grandį. Taip kalbu turėdama slaugytojos darbo patirties. Baigusi slaugytojo padėjėjo kursus ir įgijusi atestatą, savanoriaudama supratau, koks tai atsakingas ir nelengvas darbas. Džiaugiuosi, kad dabar politikai partijų programose kalba apie slaugytojų svarbą visuomenėje.

„Vieniems bus dengiama studijų kaina, o valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems būsimiems slaugytojams mokama stipendija. Rajone turime nemažai slaugos ligoninių: Nemenčinės, Juodšilių, Šumsko, Riešės. Daugelis specialistų jose - jau pensinio amžiaus. Tai įvertinę matome, kad specialistų greitai trūks. Svarbu atsigręžti ir investuoti į šią vidurinę gydymo grandį, nuo kurios daug kas priklauso. Be to, 2026-aisiais Riešėje planuojame statyti naują slaugos ligoninę.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, l.e. skyriaus vedėjas Artūras Šimkus pristatė ministerijos puoselėjamą naujieną - „Ambulatorinės slaugos ir akušerijos ankstyvosios intervencijos paslaugą šeimoms“.

„Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento namuose ar kitoje jam artimoje aplinkoje. Jomis siekiama įgalinti besilaukiančią ar vaiką iki dvejų metų auginančią moterį priimti atsakingus sprendimus, užtikrinančius jos pačios, šeimos ir vaiko gerovę. Taip pat laiku nustatyti nėštumo ir vaiko auginimo eigą bloginančias rizikas, atlikti aktyvius veiksmus joms šalinti“, - pasakoja SAM atstovas. Anot jo, šeimų lankymo specialistas kiekvieno apsilankymo metu pagal poreikį papildomai įvertina motinos ir vaiko sveiktos būklę, atlieka įvairias higienos ar slaugos procedūras. Pilotinis paslaugos teikimo modelis, kuriam sukurta ir kvalifikacijos tobulinimo programa, jau įgyvendinamas: apmokyta 20 šeimų lankymo specialistų, įgyvendinta 13 projektų 16-oje savivaldybių, o dabar nuolat lankoma daugiau nei 300 šeimų. A.Šimkus teigia, kad nuo kitų metų gegužės 1d.

Smurtas išlieka opiausia moterų sveikatos tema. 2017-ųjų metų tyrimų duomenimis, nors seksualinį smurtą patirti gali kiekvienas, dažniau aukomis tampa moterys. VU MF Slaugos katedros vedėja prof. Natalja Istomina įsitikinusi, kad smurto tema - slaugytojų darbo kasdienybė.

„Dažnai klaidingai manoma, kad seksualinė prievarta neįmanoma iš sutuoktinio arba sugyventinio. Taip pat populiaru manyti, jog mergina, kuri pernelyg atvirai rengiasi, ryškiai dažosi, vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, pati provokuoja išprievartavimą“, - kalbėjo prof. N.Istomina, konferencijai paruošusi jautrią temą apie slaugytojų bendravimą su seksualinį smurtą patyrusiomis moterimis. „Pasitikėjimo įgijimas padės slaugytojui apklausti ir surinkti svarbią informaciją, kuria bus vadovaujamasi atliekant medicininį-teisinį tyrimą ir dokumentavimą. Darbas su seksualinės prievartos aukomis yra traumuojantis ir sudėtingas, todėl dirbant su jomis privalu turėti tinkamų žinių ir mokymų, kad būtų galima suteikti visapusišką medicininės priežiūros valdymą šiems pažeidžiamiems pacientams“, - akcentavo VU MF Slaugos katedros vedėja prof. N.Istomina pateikė pagrindines aukos ir smurtautojo savybes.

Konferencijoje paliesta ir dar viena aktuali tema apie smurtą. Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytoja kineziterapeutė ir osteopatė doc. dr. Anot jos, tyrimai rodo, kad medicinos darbuotojai dažnai patiria smurtą iš pacientų ar jų artimųjų, o tai gali sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį stresą. Ji smurtą sugretino su skausmu, apibrėždama, kad tai - sudėtingas ir daugialypis reiškinys, apimantis tiek fiziologinius, tiek psichologinius aspektus.

„Skausmas tarp medicinos darbuotojų, ypač susijęs su smurtu, turi reikšmingą įtaką jų darbo efektyvumui. Tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas sukelia vidinę įtampą, nusivylimą ir nerimą, kas tiesiogiai mažina darbuotojų pasitenkinimą ir motyvaciją“, - aiškino Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytoja kineziterapeutė ir osteopatė doc. dr. Anot specialistės, psichologinis smurtas kaip sniego gniūžtė išauga ir į psichologinį lėtinį nuovargį: „Psichologinis nuovargis, susijęs su emociniu stresu, protiniu krūviu ar ilgalaikiu stresu, gali pasireikšti kaip dėmesio praradimas ar motyvacijos stoka. Beje, medicinos darbuotojai, ypač slaugytojai, dažnai patiria nuovargį dėl ilgų darbo valandų, didelio emocinio krūvio ir fizinių užduočių. J.Andrejeva skatina medicinos darbuotojus tinkamai organizuoti darbo grafiką, kuris sudarytų sąlygas reguliariam poilsiui ir pertraukoms, kas padėtų atgauti energiją, fizinį aktyvumą, nebijoti ieškoti psichologinės pagalbos.

Kaip pasirūpinti emocine gerove, sufleravo pranešimas apie pirmą kartą šalyje surengtą medikų gerovei skirtą festivalį „MedFest 2024“. Įspūdžiais dalinosi ir prisijungti kolegas kvietė VUL Santaros klinikų slaugytoja Lina Baltokaitė. „Darbo vietoje praleidžiame didžiąją dalį gyvenimo, tačiau kaip ten jaučiamės?“ - kolegų klausė slaugytoja. Tris dienas turėjusi galimybę bendrauti su profesionaliais lektoriais, kurie įvairių įkvepiančių ir prasmingų dirbtuvių metu padėjo geriau pažinti save, atradusi įrankių, pratimų, kaip geriau girdėti save, pasirūpinti savimi ir aiškiai brėžti ribas. „Laimė - ne tikslas, o kelionė. Jos metu svarbu nepamiršti stabtelėti.

„Moterys į naujagimio netektį reaguoja įvairiai. Vienos panikuoja, kitos sėdi šaltu veidu, be jokių emocijų. Suvokimas, kas įvyko, ateina vėliau. „Užuojautos žodžiai būna efektyvūs tada, kai matai, kaip žmogus elgiasi ir ką sako. Ramsčiu skaudžiais atvejais pirmiausiai tampantiems ir emocinį krūvį nešantiems slaugytojams E.Adriušaitytės žinutė - daugiau empatijos, ir atjautos: „Nepamirškime, kodėl pasirinkome šią profesiją. Pranešimą papildė Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Leonavičiūtė Grigorjevienė kalbėdama apie slaugytojų vidinių vertybių galią: „Į moterį svarbu žiūrėti per savo vertybių skalę. Slaugyti jas taip, kaip norėtum, kad slaugytų tave. Niekada nežinai, kada gali atsidurti kitoje barikados pusėje. „Jei slaugytojai gydys geromis emocijomis, geru žodžiu, atjauta, empatija, sulauksime gerų rezultatų. „Apklausos rezultatai rodo, jog labiausiai su pacientais kontaktuoja ir fiziškai prisiliečia slaugytojo rankos, o ne gydytojai. Be to, pacientai didžiausią pasitenkinimą jaučia fizinio kontakto metu, taigi slaugytojo vaidmuo ypač svarbus.

Aktualijas papildė konferencijos temos apie pažangią krūties vėžio diagnostiką, ABUS ir mamografijos svarbą, kurią pristatė VIKO SPF dėstytoja, radiologijos technologė Milda Vaišvilaitė-Vasilionokė. VšĮ Karoliniškių poliklinikos slaugytoja diabetologė Džilda Tautkuvienė aptarė šiuolaikines savikontrolės galimybes sergant cukriniu diabetu. Psichologė Julija Kvedorelytė skaitė paskaitą apie asmeninę erdvę, jos svarbą ir abipusiai nubrėžtas ribas. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės psichikos sveikatos slaugytoja Džuljeta Serapinienė aptarė alkoholio įtaką moters sveikatai ir pagalbos galimybes. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nervų ligų skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Neringa Skverneckaitė paruošė pranešimą, skirtą slaugos po insulto gairėms aptarti, o VU MF slaugos katedros prof. dr. Arūno Emeljanovo lūpomis kalbėjo moterų sporto svarba. Moters teisę į savo kūną - abortus ir istorinę to retrospektyvą pristatė VU Kauno skyriaus dėstytoja, istorikė prof. dr. - Konferencijos temų aktualumą pasufleravo tai, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirba daugiau moterų. Vis dėlto nesame tik medikės. Esame tą patį, ką ir mūsų pacientės patiriančios moterys. Ruošdamiesi konferencijai norėjome pristatyti moterų sveikatą iš skirtingų pusių, priminti, kad medikai irgi turi teises. Turime rūpintis ir savimi, puoselėti savo sveikatą. Pranešėjai surinkti iš skirtingų sričių leidžiant jiems laisvai, kūrybiškai ir nenuobodžiai atskleisti temas.

Metai Bendrosios praktikos slaugytojai Slaugytojų padėjėjai Išplėstinės praktikos slaugytojai
2032 (prognozuojama) 4 643 trūks 2 355 trūks 1 328 trūks

Slaugytojai

tags: #slaugos #profesijos #prestizo #nuomones #tyrimas #lietuvoje