Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų yra sudėtinga sveikatos problema, kuri gali turėti įtakos įvairioms žmogaus gyvenimo sritims, įskaitant ir darbą. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atleidimas iš darbo dėl priklausomybės yra jautrus klausimas, reikalaujantis atidaus įvertinimo tiek teisiniu, tiek socialiniu požiūriu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokios yra darbdavių teisės ir pareigos, kai darbuotojas susiduria su priklausomybės problemomis, kokie įstatymai reglamentuoja tokius atvejus ir kokios yra galimos pasekmės tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
Darbdavio Teisės ir Pareigos Priklausomybės Atveju
Darbdavys, sužinojęs apie darbuotojo priklausomybę, susiduria su dilema: kaip užtikrinti darbo vietos saugumą ir produktyvumą, kartu gerbiant darbuotojo teises ir privatumą. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas pripažįsta, kad yra turėjęs atvejų, kai darbuotojui, turinčiam priklausomybę, buvo pasiūlyta išeiti iš darbo ir gydytis. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad darbuotojas, kuriam svarbiausias motyvas yra gauti dozę, negali tinkamai atlikti savo pareigų, o toleravimas tokios situacijos reikštų bendrininkavimą.
Tačiau vien tik žinojimas apie darbuotojo priklausomybę negali būti priežastis atleisti darbuotoją. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, įskaitant ir sveikatos būklės diskriminaciją. Tai reiškia, kad darbdavys neturėtų diskriminuoti darbuotojo vien dėl jo priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad reikėtų atskirti situacijas. Jeigu žmogus kažkada vartojo ir dabar yra gydymosi stadijoje ar jau po gydymo ir nebevartoja, bet jo istorijoje buvo toks dalykas, tai darbui neturėtų trukdyti. Šiuo pagrindu žmogaus tikrai negalima atleisti.
Priklausomybė Kaip Šiurkštus Darbo Pažeidimas
Vis tik, aktyvus tiek alkoholio, tiek narkotinių medžiagų vartojimas darbo vietoje, pasak I. Ruginienės, yra nustatytas ir Darbo kodekse. Remiantis juo, tai gali būti traktuojama kaip šiurkštus darbo teisės pažeidimas. Jeigu žmogus - išgėręs darbo vietoje, darbdavys netgi gali kviesti policiją, tikrinti blaivumą ir už tai atleisti. Kadangi tai yra susiję su darbuotojų sauga ir sveikata. Neduok dieve, jei tam tikras medžiagas vartojantis žmogus nukris nuo pastolių ar kitaip susižeis, darbdaviui tai - didžiulė atsakomybė.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimai: svarbūs pakeitimai
Svarbu pabrėžti, kad darbo pažeidimu tai laikoma tais atvejais, kai žmogus apsvaigęs ateina į darbą. Jei už darbo ribų, diskriminuoti - draudžiama. I. Ruginienė patikino, kad už darbo ribų ir ne darbo metu darbuotojas gali vartoti, bet darbe jis turi būti absoliučiai blaivus ir švarus. Jeigu darbdaviui kyla įtarimų, jis gali patikrinti ir netgi darbo tvarkos taisyklėse būna įrašytos procedūros, kaip galima tikrinti darbuotojų blaivumą ir visa kita. Bet, jeigu žmogus yra absoliučiai blaivus darbo metu, atlieka savo pareigas, jam iš esmės priekaištų nėra, bet yra žinoma, kad po darbo jis išgeria arba vartoja, tai iš tikrųjų neturėtų būti atleidimo priežastis.
„Yra viena taisyklė: jei sužinos, kad esi priklausomas nuo narkotikų, garantuotai išmes“ (1)
Teisinė Pagalba ir Žmogaus Teisės
Koalicijos „Galiu gyventi“ teisininkas-konsultantas Raimondas Stakėnas teigia, kad darbdavių noras išsiaiškinti darbuotojų priklausomybės situaciją sudaro prielaidas išankstinei asmens stigmatizacijai, diskriminacijai, tampa priežastimi nepagrįsto, neteisėto atleidimo iš darbo. „Savo teisinio - konsultacinio darbo su priklausomais asmenimis praktikoje susidūriau su nemažai atvejų, kai priklausomybe nuo narkotikų sergantis, besigydantis asmuo buvo atleistas iš darbo dėl to, jog buvo priklausomas ar gydosi nuo priklausomybės. Tokie darbdavių veiksmai pažeidžia žmogaus teises ir prieštarauja LR teisės aktams“, - sako R. Stakėnas.
R.Stakėnas taip pat pabrėžia, kad paciento sveikata yra gydytojo ir paciento paslaptis, todėl niekam be paciento raštiško sutikimo, informacija apie jo sveikatos būklę negali būti suteikta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tokios informacijos reikalauja teisėsaugos institucijos.
Seminarų metu taip pat buvo aptariami žmogaus teisių pažeidimai ribojant priklausomų asmenų prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų (pvz., atsisakymas suteikti paslaugas dėl priklausomybės ar gretutinių ligų), pasitaikantys diskriminacijos atvejai darbinantis ar atleidžiant iš darbo, išskaitų iš darbo užmokesčio dėl skolų/baudų ribos bei reguliavimas, alternatyvių bausmių taikymas vietoj įkalinimo ir pan.
Darbo Kodekso Nuostatos ir Nediskriminavimo Principai
Darbo kodekso 26 straipsnis įpareigoja darbdavį įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.
Taip pat skaitykite: Sodros duomenų peržiūra
VDI apibendrinimu, darbdavys neturėtų diskriminuoti darbuotojo vien dėl jo sveikatos būklės ar turimų priklausomybių, pvz., priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Diskriminacijos formos, draudžiamos pagal Darbo kodeksą:
- Tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija;
- Priekabiavimas;
- Seksualinis priekabiavimas;
- Lyties diskriminacija;
- Rasės diskriminacija;
- Tautybės diskriminacija;
- Pilietybės diskriminacija;
- Kalbos diskriminacija;
- Kilmės diskriminacija;
- Socialinės padėties diskriminacija;
- Tikėjimo diskriminacija;
- Įsitikinimų ar pažiūrų diskriminacija;
- Amžiaus diskriminacija;
- Lytinės orientacijos diskriminacija;
- Negalios diskriminacija;
- Etninės priklausomybės diskriminacija;
- Sveikatos būklės diskriminacija;
- Santuokinės ir šeiminės padėties diskriminacija;
- Narystės politinėje partijoje, profesinėje sąjungoje ar asociacijoje diskriminacija;
- Religijos diskriminacija (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas);
- Diskriminacija ketinimo turėti vaiką pagrindu;
- Diskriminacija dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi šiame kodekse numatytomis teisėmis;
- Diskriminacija dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.
Priklausomybės Ligos Centrų Reorganizacija ir Darbuotojų Atleidimai
Reorganizacijos procesai sveikatos priežiūros sektoriuje taip pat gali turėti įtakos darbuotojų atleidimams. Pavyzdžiui, Klaipėdos priklausomybės ligų centro reorganizacija į Respublikinio priklausomybės ligų centro filialą lėmė 29 darbuotojų atleidimą. Darbuotojams buvo pasiūlytas darbas naujoje įstaigoje, tačiau tie, kurie nesutiko su pasiūlymu, buvo atleisti.
Mokymai ir Konsultacijos Darbdaviams
Siekiant užtikrinti, kad darbdaviai tinkamai suprastų savo teises ir pareigas, susijusias su darbuotojų priklausomybėmis, organizuojami specialūs mokymai ir konsultacijos. Mokymų metu nagrinėjami šie klausimai:
- Priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio problemos sprendimas - Darbo kodekso nuostatos.
- Kokios yra darbdavio teisės ir pareigos?
- Kada priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio nagrinėjama kaip drausmės klausimas, kada kyla klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo?
- Ar darbdavys gali reikalauti ištirti alkoholio kiekį kraujyje ir narkotikų vartojimą?
- Veiksmingos narkotikų ir alkoholio politikos įgyvendinimo nauda darbo vietoje.
- Tinkamas atleidimas iš darbo esant nustatytam darbuotojo alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo faktui.
Mokymus veda kvalifikuoti savo srities ekspertai, todėl mokymų dalyviai gali būti užtikrinti, kad gaus aukštos kokybės paslaugas.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie pragulas