Spartūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai visuomenėje bei neo-liberalistinė valstybės politika nuolat didina reikalavimus socialiniam darbui. Tačiau socialinis darbas Lietuvoje vis dar yra nauja, besivystanti profesija, kurios įvaizdis visuomenėje vis dar neaiškus dėl nesusiformavusio profesinio identiteto.
Socialinio darbuotojo identiteto svarba
Klientai, institucijų vadovai ir visa visuomenė turi skirtingus lūkesčius, o tai sukelia sumaištį tiek socialiniams darbuotojams, tiek aplinkai. Todėl socialiniai darbuotojai turi svarbią užduotį - ugdyti ir stiprinti savo profesinį identitetą, kuris lemia ne tik sėkmingą karjerą, bet ir socialinio darbuotojo profesionalumą bei teikiamų paslaugų kokybę.
Tyrimo tikslai ir metodologija
Straipsnyje tyrinėjamas Lietuvos socialinių darbuotojų profesinis identitetas. Darbas yra doktorantūros tyrimų dalis, kurių tikslas - apibūdinti socialinių darbuotojų profesinę tapatybę, siekiant atskleisti, kaip ji formuojasi ir kinta platesniame socialiniame bei politiniame kontekste, kokie veiksniai lemia identiteto raidą ir pokyčius.
Šis tyrimas siekia atsakyti į klausimą, kaip formuojasi ir kokie veiksniai daro įtaką jauno socialinio darbo specialisto profesiniam identitetui, kai jis pradeda savo profesinę karjerą ir reflektuoja savo praktinę patirtį. Tyrimo rezultatai bus naudingi kuriant žinias apie socialinio darbo praktiką ir padės socialiniams darbuotojams geriau adaptuotis naujoje darbo vietoje ir išvengti perdegimo sindromo dėl profesinio identiteto formavimosi problemų.
Tyrimo objektas - socialinių darbuotojų profesinio identiteto raida, atspindinti praktinę patirtį. Tyrimas iškėlė šiuos tikslus:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- Atskleisti socialinių darbuotojų profesinio identiteto raidą per įsidarbinimo patirtį.
- Atskleisti veiksnius, darančius įtaką socialinių darbuotojų profesiniam identitetui.
- Atskleisti socialinių darbuotojų ateities perspektyvas profesinėje praktikoje.
Siekiant tyrimo tikslo, buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Naudojant pusiau struktūruotą interviu, buvo apklausti 6 socialiniai darbuotojai, turintys mažiau nei penkerių metų socialinio darbo patirtį. Tyrimo metodologijos pagrindas paremtas interpretacine - konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine epistemologijos pozicija. Duomenys buvo analizuojami naudojant teminę analizę.
Tyrimo rezultatai ir įžvalgos
Atliktas kokybinis tyrimas, naudojant naratyvinį metodą, pagrįstą 18 neformalių pokalbių. Straipsnyje apibūdinamas ne tik duomenų rinkimo metodas, bet ir pateikiama glausta duomenų analizė. Parodoma, kad socialinio darbo praktika yra įvairi ir apima daugybę socialinių problemų.
Tyrimo analizė atskleidė, kad socialinių darbuotojų profesinio identiteto raida vyksta visą jų darbinį gyvenimą, judant įvairiais raidos etapais.
Pagrindiniai profesinio identiteto aspektai yra bendri visiems praktikams, nes lūkesčiai, siejami su socialiniu darbu, būdingi profesijai, nepaisant pasirinktos specializacijos. Preliminariose išvadose teigiama, kad profesinės tapatybės sampratai, kuri įtvirtinta kalboje, įtaką daro socialiniai ir politiniai procesai - socialinės politikos pokyčiai, su socialiniu darbu susiję visuomenės lūkesčiai, santykiai su klientais ir bendradarbiais kasdienėje darbinėje aplinkoje.
Interviu atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai dar neturi aiškios profesinės tapatybės koncepcijos; jie negali aiškiai apibrėžti savo vaidmens ir padėties visuomenėje, linkę nuvertinti savo pastangas, prisiimti atsakomybę už pozityvių darbo rezultatų trūkumą. Jų profesinė tapatybė yra neapibrėžta, nestabili ir lengvai pasiduodanti išorinių veiksnių įtakai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinių darbuotojų vyrų patirtis
Socialinis darbas - gana jauna, kintanti ir tebesivystanti profesija, dažniausiai turinti moterišką atspalvį mūsų visuomenėje. Didžioji dauguma socialinių darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su klientais, yra moterys. Vyrai socialinio darbo srityje dažniausiai užima vadovaujančias pareigas, o apie jų gebėjimus dirbti tiesioginį socialinį darbą yra mažai kalbama ir dažnais atvejais socialiniai darbuotojai vyrai, dirbantys tiesiogiai su klientu, yra fenomenas.
Todėl buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų vyrų profesinius identitetus biografijos aspektu. Socialinių darbuotojų vyrų profesiniai identitetai buvo atskleisti pasitelkiant kokybinį tyrimą. Tyrime remiamasi interpretuojamąja-konstruktyvistine ontologija, pasak kurios socialinius reiškinius ir jų prasmes konstruoja socialiniai veikėjai per kalbą, o vienos objektyvios tiesos pasaulyje nėra.
Tyrimo metu vyrų papasakotos gyvenimo istorijos atskleidė jų patirtį, todėl tyrimo duomenų analizei buvo pasirinkta Willig (2003; cituojama Bitinas ir kt., 2008) sukurta interpretatyviosios fenomenologijos analizės, susidedančios iš keturių stadijų, koncepcija. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog egzistuoja vienoda struktūra, pagal kurią socialiniai darbuotojai vyrai atskleidė profesinio tapatumo procesą.
Beveik visi tyrime dalyvavę vyrai socialinio darbo sritį pasirinko po tam tikrų gyvenimo įvykių, reikšmingų kitų žmonių, turėjusių įtakos jų pasirinkimui. Papasakotose profesinio gyvenimo istorijose išryškėjo tiek individuali, tiek kolektyvinė patirtis, kuriai įtakos turėjo ir objektyvios socialinės struktūros. Vyrų nuomone, jie yra labiau orientuoti į rezultatą, greičiau jo pasiekia, geriau išmano vyrų psichologiją - todėl turėtų dirbti su vyriškos lyties klientais.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #darbuotojo #identitetas #profesijoje #ir #visuomeneje