Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristato rekomendacijas, parengtas siekiant pagelbėti žmonėms, kurie namuose slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Šiose rekomendacijose paprastai ir aiškiai pateikiama praktinė informacija, kaip suprasti ir padėti sergančiajam, kad jo priežiūra veiktų įprastą gyvenimą kuo švelniau. Psichikos ir elgesio sutrikimu sergančių žmonių priežiūra namuose yra sudėtingas ir atsakingas procesas, reikalaujantis iš artimųjų specialių žinių, kurių jiems dažnai trūksta.
Mokslininkų ir praktikų parengtomis Psichikos sveikatos slaugos metodinėmis rekomendacijomis siekiama palengvinti slaugos proceso organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir palaikymą. Leidinyje artimiesiems aiškinama, kas kokią pagalbą teikia susirgus, kaip vertinti prižiūrimo ligonio poreikius, kokie galimi sergančiojo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, į ką kreiptis sutrikus regai, klausai, judėjimui ir judesių koordinacijai, nuotaikai, miegui ir kitoms organizmo funkcijoms ar gebėjimams.
Vaistų vartojimo priežiūra namuose
Svarbu žinoti, kad psichikos sutrikimų gydymas dažnai trunka visą gyvenimą, o ligonis gali būti nusiteikęs prieš gydymą arba atsisakyti vartoti vaistus pagal gydytojo nurodymus. Net ir besijaučiant gerai, būtina užtikrinti nuolatinį vaistų vartojimą. Dėl to rekomendacijose nemažas dėmesys skiriamas vaistų vartojimo klausimams aptarti.
Pirmaisiais ligos etapais ligonis gali vartoti gydytojo skirtus vaistus savarankiškai, tačiau vėliau dažnai reikia, kad artimieji užtikrintų jų vartojimą - surašytų vaistų pavadinimus ir vartojimo laiką. Tačiau kai ligonis jau nepajėgia prisiminti, kiek, kokių vaistų ir kada reikia vartoti, būtina užtikrinti nuolatinį gydymo planą. Taip pat svarbu žinoti, kad alkoholio vartojimas nesuderinamas su vaistų vartojimu, o rūkymas gali susilpninti vartojamų vaistų veikimą.
Psichotropiniai vaistai kartais turi sukelti priklausomybę, todėl būtina būti atidiems. Benzodiazepinai - dažnai skiriami gydyti nerimui, nemigai ir panikos priepuoliams. Ilgainiui gali susidaryti priklausomybė, todėl būtina gydytojo priežiūra ir galimas vaistų mažinimas ar keitimas. Taip pat svarbu stebėti, ar vaistų vartojimas nelygu kitiems veiksniams: senyvo amžiaus asmenims jų poveikis gali būti stipresnis, tad būtina nuolatinė profesionalų kontrolė.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Namų slaugai rekomenduojama būti dėmesingiems ligonio pokyčiams, stebėti nuotaikas, miegą, energijos lygį, mitybą ir regos bei klausos Funkcijas. Kai kyla įtariamas įsitraukimas į rizikingas elgesio situacijas ar žymi vaistų vartojimo pokyčiai, reikia kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos slaugytoją. Taip pat svarbu informuoti apie visus vaistų atgaminimus ar išleidimus iš vaistinių, kad būtų užtikrintas vaistų saugumas.
Psichotropinių vaistų ir psichoterapijos samprata bei pasirinkimas
Yra du pagrindiniai psichikos sutrikimų gydymo metodai: gydymas psichotropiniais vaistais ir psichoterapija. Kiti gydymo metodai taikomi tik specializuotose psichikos sutrikimų gydymo centruose (hipnozė, elektros impulsų terapija, šviesos dėžė sezoninei depresijai, galvos smegenų magnetinė stimuliacija, meno terapija ir kt.). Gydytojas psichiatras parenka tinkamiausią gydymo metodą įvertinęs ligonio simptomus, eigą ir gyvenimo istoriją, taip pat gali būti atsižvelgiama į psichologinių testų ar laboratorinių tyrimų rezultatus.
Dažnai taikomi abu gydymo metodai - psichotropiniai vaistai kartu su psichoterapija. Psichoterapija yra pagrindas keistis ir siekti geresnės savijautos, bet vaistai gali būti būtini priemonė greitesniam simptomų valdymui. Vaistų gydymo pradžioje gali būti skiriami vaistai, o vėliau jų vartojimas turi būti tvarus ir nuoseklus, su nuolatiniais kontroliavimo mechanizmais.
Priežiūros ypatumai skirtingiems psichikos sutrikimams
Demensija, šizofrenija ir protinis atsilikimas reikalauja specifinių priemonių, kurios įtraukiamos į slaugos planą. Pavyzdžiui, svarbu pakoreguoti aplinką, kad išvengti griuvimų ir užtikrinti saugumą namuose (ryškus laiptų kraštų žymėjimas, turėklai, tinkamas apšvietimas). Taip pat svarbu organizuoti fizinį aktyvumą ir palaikyti tinkamą mitybą, higieną ir miegą, atsižvelgiant į ligonio būklę.
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASP N)
Ambulatorinės slaugos namuose paslaugos (ASP N) - licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos paciento gyvenamojoje vietoje, siekiant užtikrinti slaugos tęstinumą ir patenkinti slaugos poreikius namuose. Paslaugos teikiamos vadovaujantis slaugos ir priežiūros planu, kurį sudaro paciento gydymo poreikiai, ir sutartis dėl paslaugų teikimo.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos paslaugos namuose teikiamos nemokamai tiems, kurie atitinka SAM įsakymo V-1168 gavėjų statusą. Taip pat gali būti teikiamos ir mokamos paslaugos per įmones - pvz., VšĮ „Slauga jums“ - su galimybe teikti paslaugas Marijampolėje ir kitose vietovėse. Paslaugos į namus teikiamos pagal planą ir abiejų šalių patogumą.
Kurdami slaugos planą, gydytojas nustato paslaugų mastą ir įtraukiamų paslaugų tipą: pvz., injekcijų administravimas, žaizdų ir pragulų priežiūra, slaugytojo pagalbos teikimas, ar kietėjimas, gleivių išsiurbimo paslaugos ir kt. ASPN teikimui būtina turėti komandą, kurioje yra du visu etatu dirbantys specialistai ir du slaugytojo padėjėjai bei kineziterapeutas.
Kontaktai ir prieinamumas
Jeigu reikia gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose, paciento artimieji turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Paslauga teikiama per sudarytą planą ir grafiką, laikantis paciento poreikių.
Tarp įprastų priemonių - slaugos planų sudarymas, paslaugų sutarties pasirašymas ir nuolatinis nuoseklus priežiūros procesas. Paslaugos finansuojamos per SĄFLIO (Valstybinė ligonių kasa) arba teikiamos kaip mokamos paslaugos per įmones.
Statistika ir aktualijos
Lietuvoje pagal 2019 metų duomenis EBPO kontekste Lietuva užima trečią vietą pagal raminamųjų ir migdomųjų vaistų suvartojimą. Vyresnio amžiaus moterys dažniausiai vartoja šias priemonės, tačiau visos amžiaus grupės gali patirti priklausomybę ar kitus neigiamus padarinius. Nustatyta, kad 1 iš 4 Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus, o vidutinė vartojimo trukmė - apie 86 mėnesius.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Siekiant mažinti priklausomybę, nuo 2021 metų migdomųjų ir raminamųjų vaistų išrašymo tvarka sugriežtinta: gydytojas gali skirti vaistus tik elektroninio recepto ar specialiojo recepto blanko būdu. Taip pat padidintas psichologų skaičius ir psichoterapijos prieinamumas, siekiant suteikti alternatyvas vaistų vartojimui.
Informacijos apie psichikos sveikatą, priklausomybes ir pagalbą galima rasti įstaigų svetainėse ir nuorodose, įtrauktose į rekomendacijas.
Home Care Agency Documentation 101
Šios rekomendacijos ir informacija skirti padėti artimiesiems tinkamai suvokti ligonio poreikius, užtikrinti saugų vaistų vartojimą ir palaikyti kuo švelnesnį, bet veiksmingą priežiūros procesą namuose.
tags: #slaugos #namuose #psihotropiniais #vaistais