Slauga yra viena iš jauniausių mokslų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Slauga siejama ne tik su ligos ištiktais žmonėmis. Slauga ir gyvybinės veiklos yra glaudžiai susijusios, nes slaugytojas turi užtikrinti saugią aplinką ir įvertinti individo gyvybines veiklas.
Slaugos samprata ir vieta sveikatos priežiūros sistemoje
Slauga siejama ne tik su ligos ištiktais žmonėmis. Yra specialų išsilavinimą turinčios, bendruomenėse dirbančios slaugės, kurios beveik išimtinai turi reikalų su žmonėmis, kurie jaučiasi gerai. Slaugės yra ryšininkės tarp įtampos kupinų, sudėtingų techninių procedūrų ligai įveikti ir kasdieninių pastangų kūno ir proto funkcijoms, kurios labai reikšmingos paciento gerai savijautai ir svarbios jam kaip asmenybei, palaikyti. Šeima yra seniausia ir vis dar tebėra daugiausia naudojama sveikatos priežiūros tarnyba pasaulyje.
Istorinė slaugos raida ir svarbios figūros
Senovės Indijoje slaugytojais daugiausia dirbo dvasininkų luomui priklausę vyrai. Traktate Gydytojas, vaistai, slaugytojas ir ligonis aprašoma slaugytojo savybės ir funkcijos. Kinijoje gydymui ir slaugai naudotas masažas, vandens procedūros, fiziniai pratimai, žolės, mineralai, taurės, maudymas voniose, labiausiai išpopuliarėjo akupunktūra. Senovės Graikijoje kūrėsi medicinos centrai, kur dirbo žyniai, gydytojai ir jų padėjėjai, vadinami krepšių nešiotojais (juose nešiodavo priemones, kurių reikia ligoniams prižiūrėti). Hipokratas atmetė mitus, prietarus, magiją ir rėmėsi medicinos mokslo samprata. Senovės Romoje buvo rūpinamasi kūno, dantų priežiūra, asmens higiena. Kurtos prieglaudos, ambulatorijos ir ligoninės, kuriose slaugos paslaugas teikdavo kariuomenės sanitarai. Galenas organizavo ligonių lankymą, siekė, kad slauga būtų pagrįsta gailestingumu, padėdavo gaminti vaistus. Viduramžių laikotarpiu slaugos profesijai didelę įtaką davė krikščionybė. Dvasininkų pastangomis pastatyta ligoninių, vienuoliai teikdavo pastogę piligrimams, beturčiams, slaugydavo ligonius. Pirmieji vienuolynai įsikūrė Egipte, Romoje, Marselyje, vėliau - visoje Vakarų Europoje. Vienuolynuose dirbo nuolatiniai slaugytojai. Vieną pirmųjų slaugos ligoninių 651 įkūrė šv. Augustino ordino seserys Paryžiuje. Augustiniečių ordinas yra pirmoji oficiali visuomeninė moterų slaugytojų organizacija. Šv. Dvasios ordinas įkurtas apie 1180 Monpellier Prancūzijoje. Slauga rūpinosi moterų ir vyrų religinės bendruomenės: 12 a. pabaigoje pradėjusios kurtis beginės prižiūrėjo ligonius, senelius, 13 a. pirmoje pusėje įsikūrę begardai rūpinosi ligonių globa ir mokymu. 12-14 a. sužeistuosius ligonius ir neįgaliuosius slaugė kariniai (šv. Jono, teutonų, šv. Lozoriaus) ir religiniai (šv. Augustino, šv. Pranciškaus) ordinai. 19 a. atgimė teigiamas požiūris į slaugą. Pirmoji diakonė buvo graikų aristokratė Feba - vizituojančioji namų slaugytoja. Romos aristokratė Fabijola 390 savo namuose įkūrė viešą krikščionišką nemokamą ligoninę, dirbo joje slaugytoja.
Didžiausią įtaką šiuolaikinei slaugai atsirasti turėjo įžymi slaugytoja F. Nightingale. F. Nightingale Krymo kare organizavo gailestingųjų seserų būrį ir dalyvavo fronte. Ypatingos reikšmės F.Nightingale gyvenime turėjo Krymo karas (1853-1856) Nightingale organizavo slaugytojų būrį ir vyko į frontą slaugyti sužeistųjų. Ji parodė pasauliui, kaip gera slauga gali sumažinti žmonių mirtingumo ir sergamumo %. Sumažino mirtingumą nuo 57 iki 2 %. F.Naitingeil - pirmoji slaugos mokykla Anglijoje. Atskyrė slaugą nuo medicinos, pakėlė slaugytojų darbo prestižą, organizavo slaugytojų mokyklas, pradėjo rinkti slaugos duomenis ir juos dokumentuotigimė 1820 m. gegužės 12d. - Gegužės 12 dabar yra Slaugytojų diena. F. Nightingale 1859 Didžiojoje Britanijoje ir 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido knygą Pastabos apie slaugą (Notes on Nursing), jos iniciatyva Šv. Tomo ligoninėje Londone įsteigta pirmoji slaugytojų mokykla. Mokymas buvo paremtas teorija ir praktika, studijų programa ir mokymo metodai, paplitę pasaulyje, skatino individualią slaugą, akcentavo ligonio stebėjimą, slaugos duomenų rinkimą ir dokumentavimo svarbą, ligonio asmens higieną ir švarios aplinkos palaikymo reikšmę. Sukurta F. Nigthingale priesaika, kurioje pabrėžiami profesionalios slaugos doriniai ir etiniai reikalavimai.
Slaugos teorija ir modeliai
Slaugos teorija. Teorijos - tai racionalus reiškinio paaiškinimas, tai mintys, kurios tikslina, kaip, kodėl ir kas atsitinka. Neabejotinai įrodyta, kad laiko patikrintos teorijos tampa įstatymu. Žmonės turi susidaryti nuomonę apie priimamas teorijas, jos turi būti išmėgintos kur tiktai įmanoma bei būti paremtos faktais. Bėgant laikui, besivystant mokslui, teorijos gali keistis, tobulėti.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Egzistuoja du teorijų vystymo būdai. Pirmasis, deduktyviosios teorijos vystymo būdas, remiasi idėjomis, esančiomis kitose veiklos srityse. Antrasis vystymo būdas vadinamas induktyviąja teorija. Induktyvioji teorija nesiremia jau esančiomis teorijomis, bet praktikos tyrinėjimų pagalba generuoja naujas idėjas ir nustato naujas koncepcijas, pajungdama jas naujos teorijos kūrimui.
Vardijami svarbūs slaugos teorijų autoriai ir modeliai: Faye Glenn Abdellah 1960 aprašydama slaugą labiausiai rūpinosi ligoniu ir jo problemomis, slaugos planavimu. Lydia Holl 1964 m. apibūdino slaugos praktiką terminais- „šerdis“, „priežiūra“ir „gydymas“. Virginia Henderson 1966 m. apibrėžta slauga, kurioje teigiama, kad slauga padeda sveikiems ar sergantiems žmonėms atgauti savarankiškumą. Ji išvardijo keturiolika bazinės veiklos komponentų. Tai Henderson koncepcijos modifikacija. Šio modelio dėmesio centre yra pacientas kaip individas, veiklus visą gyvenimą. Slaugos modelis grindžiamas gyvenimo modeliu. W. Hendersono įvestas slaugos teorija iš tikrųjų patvirtino slaugos, kaip savarankiškos profesijos, statusą ir atvėrė visiškai naują slaugos erą. Hildegard E. Peplau knygoje Tarpasmeniniai ryšiai slaugoje (Interpersonal Relations in Nursing, 1952) apibūdina slaugos modelį kaip besiformuojantį slaugytojo ir ligonio asmeninių santykių procesą. Ida Jean Orlando 1961 aprašė slaugą, kaip tarpasmeninės slaugytojo ir ligonio sąveikos procesą. Callista Roy 1974 paskelbė prisitaikymo (adaptacijos) modelio principus. Nancy Roper, Winifred W. Logan, Alison L. Tierney sukūrė gyvenimo veiklos modelį (aprašė knygoje Slaugos elementai / The Elements of Nursing 1980).
Slaugos proceso etapai ir praktinė metodika
Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai.
Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus. Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas.
- Vertinimas: jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių.
- Diagnozė (Problemos identifikacija): analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas.
- Planavimas: slaugos planavimo tikslas - užkirsti kelią potencialioms problemoms, sumažinti arba išspręsti realias problemas arba padėti žmogui prie tų problemų prisitaikyti.
- Įgyvendinimas (Slaugos plano įgyvendinimas): atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
- Vertinimas (Rezultatų įvertinimas): jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate.
Situacijos vertinimas apima: informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimą, surinktos informacijos tikrinimą, paciento problemų nustatymą ir prioritetinių problemų išskyrimą. Informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimas: biografiniai ir sveikatos duomenys. Slaugytojas visuomet privalo ištirti ir užrašyti pagrindinius slaugos duomenis.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Tyrimai: subjektyvus ir objektyvus
Subjektyvus tyrimas - paciento apklausa. Anamnezė - ligonio ir jo artimųjų slaugytojui suteiktos žinios apie ligonį ir jo ligą. Objektyvus tyrimas - bendroji apžiūra (inspekcija), apčiuopa (palpacija), išklausymas (auskultacija), antropometrija. Bendrosios apžiūros būdu įvertinama: sąmonė, padėtis, kūno sandara, laikysena, eisena, stovėsena, veidas, oda, poodinis sluoksnis, kvėpavimo dažnis.
Gyvybinės veiklos ir jų vertinimas
Kvėpavimas - nenutrūkstantis fiziologinis procesas, kurio metu organizmas iš aplinkos pasiima deguonį, ir išskiria anglies dvideginį. Slauga ir gyvybinės veiklos yra glaudžiai susijusios, nes slaugytojas turi užtikrinti saugią aplinką ir įvertinti individo gyvybines veiklas. Saugią aplinką įtakoja įvairūs veiksniai. Individo gyvybinės veiklos vertinimas yra būtinas.
Pagrindinės slaugos procedūros ir praktiniai aspektai
Kūno temperatūra - smegenyse yra centras, hypotalamus, kuris reguliuoja kūno temperatūrą. Matavimo tikslas - įvertinti bendrą būklę. Pažastyje (aksiliarinis). Pažastyje rekomenduojama matavimo laiką pratęsti ir po garsinio signalo. Įvertinti termometro parodymus ir pažymėti kūno temperatūrą slaugos dokumentuose ar temperatūros lape. Reikėtų prisiminti, kad matuojant temperatūrą tiesiojoje žarnoje, pacientas jaučia diskomfortą procedūros metu. Todėl būtina sudaryti tinkamas privatumo sąlygas, gebėti bendrauti, spręsti šią problemą slaugos priemonėmis. Termometrui tiesiogiai susiliečiant su fekalijomis, atsiranda infekcijos.
Gulimoji pusiau ant šono - patogi miegui, poilsiui, tinka žmonėms kurie daugiausia sėdi, kurių motorika sutrikus vienoje pusėje patogiau gulėti ant sveikos pusės.
Klizmos kontraindikacijos: neaiškios kilmės pilvo skausmai, ūminės uždegiminės tiesiosios žarnos ir išangės srities ligos, kraujavimas iš žarnyno, tiesiosios žarnos prolapsas.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Slaugos procedūrų pavyzdžiai: Indikacijos kateterizacijai: šlapimo susilaikymas, kai nepadeda refleksines šlapinimasi skatinančios priemones; paimti šlapimą tyrimui; išplauti šlapimo pūslę; suleisti vaistus į šlapimo pūslę; kontroliuoti diurezę; ištuštinti šlapimo pūslę prieš operacijas, gimdymą ar po jo; išmatuoti liekamąjį šlapimą po normalaus pasišlapinimo.
Slaugos mokymas, studijų programos ir kompetencijos
Studijų programos tikslas(-ai): Parengti slaugytojus, žinančius ir gebančius taikyti mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką, turinčius įvairiapuses slaugos mokslo žinias bei gebančius savarankiškai ir kritiškai įvertinti sveikų ir lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūros poreikius. Studijų rezultatai: žinos ir taikys bendravimo, etikos ir teisinių nuostatų principus. Išmanys fiziologinius ir patologinius žmogaus raidos procesus sveiko ir sergančio asmens ir gebės juos vertinti. Žinos bendrąjį vaistų farmakologinį poveikį žmogaus organizmui. Supras, kritiškai vertins ir efektyviai taikys slaugos teorijos principus ir slaugos modelius.
Studijų programos apimtis: Slaugos bakalauro programoje studijuosite tokius dalykus (modulius) kaip Biomedicininiai mokslai, Sveikatos priežiūra, Klinikiniai įgūdžių pagrindai, Sveikatos mokslai, Bendruomenės slauga, Interprofesinis bendravimas, Slaugos administravimas, Slaugos mokslo tyrimų metodologija ir kt. Kiekvienai metais atliekamos klinikinės slaugos praktikos įvairiuose skiriuose ir įvairiuose gydymo įstaigose.
Mokymo programa parengta remiantis naujausiomis medicinos/ slaugos mokslo ir praktikos žiniomis. Mokymo programos trukmė - 44 akad. val. Teorinė 36 akad. val. trukmės mokymų dalis aprėpia bendravimo su pacientais ir jų artimaisiais, paliatyviosios priežiūros planavimo ir organizavimo, simptominės terapijos taikymo pagrindų aspektus. Praktinėje 8 akad. val. trukmės mokymo programos dalyje dalyviai įgyja pacientų sveikatos būklės vertinimo ir priežiūros įgūdžius, reikalingus darbui su paliatyviais pacientais.
Studijų rezultatai ir gebėjimai
Gebės identifikuoti etiologines asmens, grupės ir bendruomenės sveikatos problemas bei slaugyti vadovaujantis paciento individualios slaugos principais skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose. Gebės atlikti mokslo tiriamuosius darbus ir plėtoti įrodymais pagrįstą slaugos praktiką. Gebės dirbti ir būti lyderiu komandoje, organizuojant ir koordinuojant pacientų priežiūrą. Gebės naudoti informacines ir ryšių technologijas sveikatos priežiūros įstaigose.
Slaugos etika, dokumentacija ir teisė
Slaugytojo veiklą reglamentuojantys įstatymai. MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija“. Slaugytojas visuomet privalo ištirti ir užrašyti pagrindinius slaugos duomenis. Mokymas skatino individualią slaugą, akcentavo ligonio stebėjimą, slaugos duomenų rinkimą ir dokumentavimo svarbą.
Praktinio darbo gairės ir mokymo tikslai
Dalyko paskirtis suteikti žinių apie pagrindinius slaugos modelius, gyvybinių veiklų įvertinimą, pagrindines slaugos procedūras; išmokyti gebėjimų, reikalingų sudarant kosmetologinės paslaugos planą, atliekant kosmetines procedūras ir apsaugant nuo užkrečiamų ligų bei kitų sveikatai rizikingų faktorių. Baigę kursą gebės atlikti slaugos ir gydomąsias procedūras, mokės integruoti sveikų ir sergančių žmonių sveikatos palaikymo ir stiprinimo metodus į kosmetologo darbą.
Tai tik pagrindinės slaugos teorijos gairės, paliekančios galimybę individualiam, kūrybiškam slaugytojo darbui su pacientais praktinėje plotmėje.
Knygos tikslas yra ugdyti besimokančiųjų ir dirbančiųjų slaugytojų visuminę sampratą apie slaugą, žmogų, sveikatą, ligą ir slaugos teorijas bei modelius, o dėstytojams - padėti perteikti slaugos teorijos medžiagą. Mokomoji knyga skirta aukštojo mokslo bendrosios praktikos slaugos studijų programos dėstytojams ir studentams, studijuojantiems slaugos teorijos pagrindus, slaugytojams-praktikams ir visiems, slaugantiems žmones. Knygos motyvas - šiuolaikinė informacija apie slaugos raidą, jos sampratą, mokslines kryptis ir slaugos modelius, dažniausiai taikomus slaugos praktikoje Lietuvoje.
Slaugos procesas praktikoje: kontrolinis sąrašas
- Slaugos duomenų rinkimas ir dokumentavimas.
- Paciento būklės vertinimas: subjektyvus ir objektyvus tyrimai.
- Problemos identifikacija ir prioritetų nustatymas.
- Slaugos plano sudarymas ir įgyvendinimas.
- Rezultatų vertinimas ir plano korekcija.
Naudingi terminai
- Liga - yra tam tikras organizmo veiklos sutrikimas, dėl kurio apribojama arba prarandama galimybė atlikti įprastą veiklą.
- Slaugos modelis - tai slaugos teorija, slaugos reiškinių aiškinimo būdas, palengvinantis slaugos proceso įgyvendinimą.
- Slaugos procesas - sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens sveikatos poreikius.