Ar lengva medikui parašyti grožinę knygą? Ar kasdienis jo susidūrimas su skausmu ir mirtimi palieka pėdsakus knygose? Šiuos ir panašius klausimus uždavėme Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus slaugytojai Andželikai Bubelytei, parašiusiai dviejų dalių romaną „Juodojo Mėnulio vaikai“. Angel slapyvardžiu pasirašančią autorę pakalbinome Lietuvos medicinos bibliotekoje, kur vyko jos knygos pristatymas. Viduryje - Andželika Bubelytė. Pirma iš dešinės - Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro Mokymo ir programų skyriaus metodininkė, vyresnioji specialistė Vilma Krupinskienė su knygos skaitytojomis.
- Kodėl pradėjote rašyti? Dar mokykloje literatūros mokytoja mane įkvėpė rašyti, ypač po to, kai prieš klasę perskaitė mano rašinėlį. Tai suteikė vidinės drąsos ateičiai. Kūrinį brandinau ir nešiojau savyje ištisus 13 metų.
- Kas paskatino rašyti šį kūrinį? Akstiną parašyti šią knygą davė ne kartą pastebėtas sukrečiantis akibrokštas, kai mene blogis pateikiamas kaip teigiamas dalykas, o kerštas - kaip vienintelis teisingas atspildas. Bet kas galėtų pasakyti, kad nėra kitokio požiūrio ir vertybių skalės? Manau, nei kasdieniame gyvenime, nei mene nereikėtų propaguoti tokio požiūrio, reikia priešintis blogiui. Iš to kilo šio kūrinio idėja.
- Rašymo laikotarpis ir asmeninės patirtys Tačiau tuo metu man, kaip ir pagrindinei romanų herojei Viktorijai, buvo 17 metų. Vėliau mane paskatino rašyti skaudus įvykis - artimo žmogaus mirtis. Rašymas buvo mano savigyda ir bėgimas nuo negatyvių minčių. Būtent per tas netektis supranti būties trapumą, pradedi kitaip žiūrėti į gyvenimą ir mirtį. Gyvenimas per daug gražus ir trapus, kad praleistume progą įgyvendinti savo svajones.
- Apie ką jūsų romanai? Savo kūrinį galėčiau apibūdinti kaip jaunos merginos, gyvenančios problemiškoje šeimoje, brandos istoriją. Ji auga, klysta, iš to formuojasi asmenybė su savo pasaulėžiūra. Ji ir trapi, ir tvirta. Trapi, nes jaučiasi maža prieš didelį ir šaltą pasaulį, be to, labai jauna, daug ko negali suprasti. Bet ji turi tvirtas nuostatas ir požiūrį. Ji tarsi - šviesulys, kurio nepajėgia užgesinti jokios negandos. Ji - Pergalė. Neveltui jos vardas Viktorija, žmoniškumo pergalė.
Kas yra romano kontekstas ir siužetas
Pirmoje dalyje daugiau pasakojama apie jaunąją šeimos kartą, jų būties prasmės paieškas, užgriuvusias visai nevaikiškas problemas, bandymus jas išspręsti. Kūrinys - šeimai skirtas pasakojimas, apimantis tiek tėvus, tiek vaikus jaunuolius. Jaunimo problemos, šių dienų realijos, aktualijos, tarpusavio santykiai - tiek negatyvūs, tiek teigiami. Tačiau pagrindinė idėja slypi siekyje įtraukti skaitytojus į gilias temas apie atsakomybę, atleidimą ir žmogaus gebėjimą matyti kitą žmogų.
Kodėl slaugytojai kuria grožinę literatūrą
Interviu metu autoriai atskleidė, jog rašymas tapo jų atsvara sunkumams: „Rašymas buvo mano savigyda ir bėgimas nuo negatyvių minčių“, - sako ji. Slaugos darbo realijos - nuovargis, pacientų skausmas, netekčių akimirkos - įkvepia gilų psichologinį tyrimą: „Smurtas yra šalia mūsų. Tik kalbant atsiras sprendimas.“ Rašymo proceso vaisiai - ramus pasakojimas apie rimtus dalykus, kurio dinamiškumas išlieka nepalaužiamas net tada, kai pasakojama apie sunkumus.
Slaugos istorijos kaip raidos kelias
Tekste pateikiama trumpa edukacinė apžvalga, kaip Lietuvoje vystėsi slaugos mokymas ir teisinis statusas - nuo špitolių laikų iki modernių kolegijų ir universitetų. Paveldėtas žinių bagažas įgijo naujas formas: yra apžvelgiama raudonasis kryžius, gailestingosios seserys, medicinos seserys, slaugos fakultetų kūrimosi procesai.
Tekste išryškėja, kaip dėl Europos direktyvų reikalavimų Lietuvoje buvo reformuota slaugos sistema: 1997-2000 m. - visose aukštesniosiose medicinos mokyklose pradėti rengti bendrosios praktikos slaugytojai; nuo 2000 m. - slaugytojai rengiami tik aukštosiose mokyklose - kolegijose ir universitetuose.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Istorinių šaltinių įvairovė ir jų įtaka storytellingui
Gijąstume, kad tekstas įtraukia įvairius laikotarpius: XVIII a. pabaiga - pirmosios špitolės, 1781-1805 m. - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto įkūrimas, 1865 m. - felčerių mokykla, 1880 m. - Raudonojo Kryžiaus draugijos veikla. Šios istorinės nuorodos suteikia laidą, kurioje įmanoma pažvelgti į tai, kaip formavosi slaugos profesija ir jos autonomija Lietuvoje.
Gamta, santykiai ir vidaus pasaulis
Autorių meno tikslas - parodyti žmogaus gebėjimą išlaikyti žmogiškumą net ir sunkiausiose situacijose. „Juodojo Mėnulio vaikai“ žiūri į žmogaus psichologiją: depresija, savižudiškų grožinių ir realių simptomų atspindžiai, seksualinė prievarta artimoje aplinkoje. Knygos leitmotyvas - supratimas ir atleidimas, o tai - viena iš svarbiausių temų, kurias nagrinėja slaugos istorijos kontekste.
Ar lengva išleisti grožinę knygą slaugai?
Autorius dalinasi patirtimi apie leidybos kelią: “Kai ko nors trokšti, randi jėgų ir lėšų tai padaryti.” Nors sunku įsitikinti didžiųjų leidyklų durimis, yra ir tokių, kurios atsidaro po atkaklaus darbo su rankraščiais. Apie tai, kaip buvo pasiektas kūrinio išleidimas, pasakojama detalėse: tarpasmeninės pastangos, asmeninės apeigos, gyvybės įkvėpti momentai, kai pasitaiko netikėta susidomėjimas iš didžiosios leidybos pusės.
Padedantys elementai kūrybai
- Aiški pasakojimo forma: nedideliais pasakojimais struktūrizuotas siužetas, be ilgių filosofinių apmąstymų.
- Nuoširdumas: tikras žmogaus gyvenimo potyris, jo svajonės ir nusivylimai.
- Detali gamtos, aplinkos ir žmogaus jausmų aprašymai, kurie suteikia atmosferą ir emocinį gilumą.
Slaugos istorijų pavyzdžiai ir šiuolaikinės tematika
Tekstas apima istorinius momentus ir šiuolaikines problemas: smurtas, nepastebėtas aplinkinių skausmas, šeimos dinamikos sutrikimai, diagnostikos ir gydymo etikos klausimai. Slaugos rašto darbai suteikia galimybę gilintis į klinikinę praktiką, pacientų priežiūros metodus, ligų valdymą, etika ir teisės aktus. Žmogaus atleidimo tema - visa ko pagrindas - skatina skaitytoją įsijausti į herojų kelią nuo trapumo iki tikro šviesulio.
Gairės studijoms ir modernioms slaugos praktikoms
Istorija rodo kelią nuo pradinės slaugos mokyklos Lietuvoje iki šiuolaikinių kolegijų ir universitetų. Pagrindiniai rinkimosi taškai: Raudonasis Kryžius, Gailestingosios seserys, medicinos seserys, bendrosios praktikos slaugytojai, kurių kelias iššūkiais ir pasiekimais prisidėjo prie šiuolaikinės slaugos sampratos kūrimo.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Priežiūra ir žmogaus istorija Klaipėdoje
Specifinė pavyzdinė situacija atskleidžia slaugos planavimo, priežiūros ir etikos principus:
Slaugos planas. 1. SLAUGOS ISTORIJA NR 245/032. GYVYBINIŲ VEIKLŲ ĮVERTINIMAS.3. SLAUGOS PLANAS4. SLAUGOS KONSULTACIJOS5. GYDYMAS..6. PARAŠYTO MOKOMOJO SLAUGOS PLANO TRUMPA ANALIZĖ7. Darbo pakeitimo garantija
Taip pat pažymėtina, kad tekste kartais atsiranda nuorodos į šaltinius ir įvairias literatūrines užuomas, kurios iliustruoja, kaip slaugos istorija gali būti panaudota kaip mokomoji priemonė - nuo senovės ritualų iki modernių teorijų.
“Sesuo yra ligonio draugas. Nepalikite silpno ligonio vieno. Paimkite už rankos, paglostykite. Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim.” - šie metų laiką puikūs žodžiai iš Gailestingosios sesers mokyklos laikų, atskleidžiantys tarpsnius, kur slaugos profesija augo ir keitėsi.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje