Slaugos praktikos dienynas yra svarbi dokumentavimo priemonė, leidžianti fiksuoti ir analizuoti patirtį, įgytą praktikos metu. Tinkamai pildomas dienynas padeda įsisavinti naujas žinias, įgūdžius ir geriau suprasti slaugos procesą.
Kaip Teisingai Pildyti Praktikos Dienyną?
Dažniausiai reikia aprašyti ne konkrečią dieną, bet savaitę, taip lengviau. Tuomet nurodoma, kad tą savaitę mokiausi, atlikau praktiką, darydamas tą ir tą, o sekančią savaitę vėl, nes kas dieną tiek veiklos tikrai nebus, kad aprašyti, arba ji kartosis ir nereikalingas tekstas.
Detalus Dienos Aprašymas
Būtina smulkiai išdėstyti, ką darei kiekvieną dieną. Svarbu rašyti, ką tą dieną veikei.
Slaugytojų ligos istorijos | Kaip suprasti paciento ligos istoriją slaugos studentui arba naujai slaugytojai
Manau, svarbiausia tau reikėtų aprašyti svarbiausius įvykius, įvykusius tą dieną (pvz.: kažką išmokai, susipažinai su kažkuo, gavai gerą pažymį ir pan.).
Bent pas mus praktikos dienoraštyje reikia aprašyti, ką kiekvieną dieną veikiame praktikos metu, ką išmokome naujo, ką jautėmė ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Ką Rašyti Dienyne?
- Kiekvieną savo veiksmą, o vėliau jį analizuoti.
- Ką naujo sužinojai.
- Kas tau buvo įdomu.
- Ko nesupratai.
- Ką darytum kitaip.
Praktikos Apibendrinimas
Skyrius buvo ramus, bent jau slaugytojos sakė, kad tiesiog toks laikas pasitaikė, nes būdavo ir tokių ankščiau dienų jom, kad nespėdavo viską daryti.
Pastebėjau, kad nuo pirmos dienos vyr. slaugytoja skyriaus iškart į mane “kreivai žiūrėjo”, jaučiau jos nepasitenkinimą į mano pusę, nors nieko nebuvau blogai padariusi, tiesiog neįtikau, kaip žmogus greičiausiai. Pora kartų bandė prisikabint prie manęs ji, bet slaugytojos paaiškindavo jai, kad aš su jom visur vaikštau.
Nors ir dėl slaugytojų pastebėjau, kad jos žino jog aš čia atėjau gilinti savo įgūdžius ir teorines žinias, bet kaip elktis su studentu jos nelabai turėjo supratimo. Iš esmės duodavo pačius juodžiausius darbus, kurių pačios nenorėjo daryti.
Bet visumoje galiu teigti, kad pagilinau žinias apie lašalinių sistemas, kaip viskas daroma teisingai, pasimokiau bendravimo su pacientu.
Informacija apie Skausmą Dienyne
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui. Tai skausmo dokumento pildymas. Įrašykite, kaip stipriai skaudėjo dienos laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Svarbūs Klausimai Aprašant Skausmą:
- Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose?
- Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus?
- Kas skausmą palengvina ar sustiprina?
- Ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę? Ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio?
- Ar padeda nuskausminamieji vaistai: paracetamolis, aspirinas? Ar vaistai panaikina skausmą ar tik sumažina? Kuriam laikui?
- Ar skauda visą laiką? Ar skausmas atsiranda ir stiprėja? Ar jaučiate skausmą ramiai sėdėdami? Ar skausmas stiprėja, jei judate? Ar jis stipresnis naktį? Ar skausmas neleidžia užmigti?
- Kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą? Ar skausmas atitraukia nuo skaitymo, ar pažadina iš miego?
Skausmo Gydymas
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Nekentėkite skausmo.
Jei tik galite, vaistus vartokite per burną. Tam tikrais lėtinio skausmo atvejais gali būti taikomas kasdienybėje vadinamas invazinis skausmo gydymo būdas, kai skausmui malšinti atliekamos įvairios sudėtingos invazinės procedūros. Pavyzdžiui, siekiant užblokuoti skausmo jutimo perdavimą, suardomos giliai organizme esančių tam tikrų nervų skaidulos, t. y. atliekama neulolizė.
Arba siekiant nuolatinio nuskausminimo gali būti punktuojamas stuburo smegenų kanalas, į jį įstumiamas siauras kateteris, pro kurio kūno išorėje paliktą galą tam tikrais laiko tarpais sušvirkščiami nuskausminamieji vaistai.
Nuskausminamuosius labai svarbu tinkamai laikyti. Vaistus laikykite jų įpakavimuose, vaikams nepasiekiamose vietose.
Skausmo Stiprumo Skalė
Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų. Pavyzdžiui, jei vartojate neopioidinį analgetiką paracetamolį, bet vis tiek skausmas vargina ar net stiprėja, gydytojas gali skirti silpnuosius opioidus.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Nuskausminamieji, būtent: paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas, dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą.
Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Vaisto sudėtyje kodeinas dažnai būna kartu su paracetamoliu, kaip antraip - Ultracod. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų.
Gydytojui svarbiausia nustatyti jums efektyviausią dozę. Dviem žmonėms, sergantiems ta pačia, tos pačios stadijos liga gali reikėti skirtingų to paties vaisto dozių. Paprastai pradedama nuo mažiausių dozių, kurios palaipsniui didinamos, kol skausmas numalšinamas geriausiai.
Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti. Būtinai informuokite gydytoją, jei vairuojate ar turite dirbti su mechanizmais.
Šalutiniai Poveikiai
Visi opioidiniai analgetikai sukelia panašius šalutinius poveikius. Svarbiausi yra vidurių užkietėjimas ir pykinimas. Šalutiniai poveikiai gali būti sumažinami kitais vaistais.
Jei stipriųjų nuskausminamųjų dozė per didelė, tai gali sukelti retą gilų kvėpavimą ir sumažinti kraujospūdį - pacientas jaučiasi nusilpęs ir apsvaigęs.
Morfinas - dažniausiai vartojamas opioidinis analgetikas. Trumpai veikiantis morfinas dažniausiai leidžiamas kas keturias ar šešias valandas, tačiau gali būti leidžiamas ir dažniau priklausomai nuo skausmo stiprumo. Morfino šalutiniai poveikiai tokie patys kaip stipriųjų opioidų.
Fentanilio Pleistrai
Fentanilio pleistrai atrodo kaip ir įprasti vandeniui nepralaidūs pleistrai. Dozę nustatys gydytojas, nes pleistrai yra įvairaus stiprumo. Jie priklijuojami ant odos viršutinėje kūno dalyje, ten, kur neskauda, nėra plaukų, žaizdų.
Jei oda plaukuota, plaukus reikia nukirpti žirklėmis (skusti negalima, siekiant nesudirginti odos). Rekomenduojamos standartinės klijavimo vietos: žastai, krūtinė, po mentimis. Oda turi būti visiškai sausa.
Vaistas iš lėto per odą rezorbuojasi į organizmo vidų. Veiksmingas poveikis pasireiškia per 24 valandas po pirmojo pleistro užklijavimo. Pleistrai keičiami kas tris paras (žymėkite savo dienyne, kad nepamirštumėte). Naujas pleistras klijuojamas kitoje vietoje. Vėl toje pačioje vietoje pleistrą galima klijuoti tik po septynių dienų.
Su užklijuotu pleistru galite trumpai maudytis vonioje, po dušu ar plaukioti. Šiluma greitina fentanilio rezorbciją per odą. Todėl, jei jums pakilo kūno temperatūra, būtinai nedelsdami praneškite gydytojui ar slaugytojui, nes dėl padidėjusios kūno temperatūros per odą gali prasiskverbti per daug vaisto. Reikia saugotis, kad ant odos esantis pleistras nebūtų tiesiogiai veikiamas karščio.
Poliežuvinės Tabletės
Skiriama skausmo proveržiams slopinti. Tabletės turi būti dedamos tiesiai po liežuviu, ties žemiausia liežuvio dalimi. Poliežuvinės tabletės neturi būti praryjamos - jos turi visiškai ištirpti po liežuviu jų nekramtant ir nečiulpiant.
Nereikia nuskausminamųjų vaistų vartojimo atidėti vėlesniam laikotarpiui, kol skausmas taps nepakeliamas.
Tai, kad pradėjote vartoti morfiną, nereiškia, jog turėsite jį vartoti nuolat.
Nuskausminamieji medikamentai vartojami kartu su kitais vaistais: priešuždegiminiais, antidepresantais, priešepileptiniais, raumenis atpalaiduojančiais.
Priprasti prie nuskausminamųjų, kai vaistai vartojami fiziniam skausmui mažinti neįmanoma.
Stipriesiems opioidams maksimalios dozės nenustatomos. Tačiau staigiai didinti jų dozes yra pavojinga.