Slauga yra sudėtinga ir reikalaujanti daug atsidavimo profesija, ypač kai tenka dirbti su pacientais, sergančiais demencija. Šiame straipsnyje aptarsime, su kokiais iššūkiais susiduria slaugytojai, slaugant ūmios būklės sergančiuosius demencija, valdant skausmą, bei kokia yra slaugos patirtis.
Demencija Sergančių Pacientų Slaugos Ypatumai
Sergančių demencija pacientų slauga yra sudėtinga, nes demencija - tai klinikinis sindromas, kurio pagrindinis požymis - mąstymo sutrikimas. Visi pacientai yra skirtingos asmenybės, bet dėl savo būklės panašūs, turintys poreikių, kuriuos reikia nustatyti ir patenkinti. Demencija sergančių pacientų slaugos patirtis yra sudėtinga ir sunki, ypač dėl ūmių būklių ir skausmo valdymo.
Viena pagrindinių problemų yra ta, kad demencijos slauga retai teikiama kaip visapusiškas paslaugų rinkinys. Dažnu atveju sergantieji demencija turi papildomų gretutinių ligų, kurios daro neigiamą poveikį bendrai jų sveikatos būklei: jie greičiau nusilpsta, jų būklė blogėja, o tai dar labiau apsunkina slaugos procesą.
Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad demencija sergančius pacientus slaugantys slaugytojai susiduria su įvairiomis problemomis, kurios susietos su įvairiapusių paslaugų teikimu, pačių slaugytojų nuovargiu, nesugebant tikslingai valdyti slaugos proceso, kas galimai yra susieta ne tik su pačių slaugytojų įgūdžiais ir kvalifikacija, bet ir su dideliais darbo krūviais, reikiamų priemonių stoka, sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų stoka, neigiamais pačių slaugytojų emocinės būklės pokyčiais ir perdegimo sindromu.
Dalis slaugytojų, net ir turėdami ilgametę patirtį, reikiamų žinių ir įgūdžių, ne visada gali įgyvendinti į pacientą orientuotą slaugą dėl organizacinių trikdžių, kurie yra susieti su sveikatos priežiūros įstaigų politika ir pan.. Tarptautinėje mokslinėje literatūroje yra daug straipsnių, kuriuose aprašoma demencija sergančių pacientų slauga.
Taip pat skaitykite: Atsakomybės slaugytojo darbe Šveicarijoje
Atliktais tyrimais nustatyta, kad slaugytojams trūksta įgūdžių valdant skausmą, užtikrinant sklandų ir visapusišką bendravimą su pacientais bei jų pažinimą (neverbalinę kalbą), teikiant reikiamas slaugos paslaugas, lemiančias bent laikiną pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimą ir nepriklausomybę. Visa tai rodo, kad sergančiųjų demencija slaugos procesas yra sudėtingas ir kelia įvairių problemų slaugytojams.
Pagrindiniai Iššūkiai Slaugant Demencija Sergančius Pacientus
- Skausmo ir ūmių būklių valdymas
- Staigūs pacientų sveikatos būklės pokyčiai
- Visapusiškas pasirūpinimas pacientu
- Kantrybės trūkumas
- Pacientų elgesio problemos
- Bendravimas su pacientų artimaisiais
- Psichologinės pagalbos pacientams teikimas
- Asmeniniai veiksniai (kantrybės ir laiko stoka)
- Organizaciniai veiksniai (personalo trūkumas, dideli darbo krūviai)
Ūmios būklės valdomos vertinant situaciją ir stebint pacientus pagal gydytojo paskyrimus. Skausmo valdymui svarbus jo atpažinimas ir medikamentinis gydymas pagal poreikį. Slaugant demencija sergančius pacientus pasitaiko įvairių problemų, dažnai jų kyla bendraujant su pacientų artimaisiais, dėl didelio darbo krūvio, informacijos trūkumo teikiant į asmenį orientuotą priežiūrą.
Organizaciniai Veiksniai ir Slaugos Paslaugų Kokybė
Darbas su demencija sergančiais pacientais yra sudėtingas. Slaugytojai dažnai susiduria su problemomis, susietomis su organizaciniais veiksniais, trikdančiais optimalų slaugos procesą. Slaugytojams tai kelia nusivylimo, bejėgiškumo, nepasitenkinimo savimi ir sistema jausmus. Slaugytojų darbo krūviai dideli, tai apriboja jų laiką ir dėmesį lėtiniams pacientų poreikiams, nes pirmenybė skiriama ūminėms situacijoms.
Ši problema formuojasi dėl nepakankamo personalo mokymo, laiko planavimo įgūdžių trūkumo, didelių darbo krūvių ir tempo. Visa tai riboja optimalaus slaugos proceso užtikrinimą ir įgyvendinimą. Siekiant sumažinti šių problemų pasireiškimą būtina užtikrinti galimybę nuolat tobulinti slaugytojų profesines kompetencijas, mokyti paliatyviosios pagalbos filosofijos.
Lygiagrečiai turi būti formuojama komandinio darbo aplinka, užtikrinamas aktyvus visų grandžių bendravimas ir bendradarbiavimas (gydytojai ir slaugytojai), mokoma dirbti komandose ir skatinamas komandinis darbas, kuriami stiprūs profesiniai ryšiai, mažinamas darbo tempas ir krūviai, kad slaugos procesas būtų ne tik darbas pagal taisykles, bet kartu būtų ir prasmingas bei naudingas pacientų atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Slaugių iškvietimo sistemos veikimo apžvalga
Apsimetėlio sindromas (Imposter syndrome) ir Dunningo-Krugerio efektas
Lentelė: Problemų Sprendimo Būdai
| Problema | Galimi sprendimo būdai |
|---|---|
| Darbuotojų trūkumas | Personalo mokymas, dideli darbo krūviai, laiko trūkumas ir jo planavimo įgūdžių trūkumas, nekoordinuotas/nepakankamas bendravimas ir/ar jo stoka tarp įvairių grandžių (gydytojai, slaugytojai, vadovaujantis personalas, kitų sričių specialistai ir t. t.) |
| Trūksta bendravimo įgūdžių | Tiek su pacientais, tiek su jų artimaisiais ir tarpusavyje su komandų nariais. Padidėjusi infekcijos rizika dėl netinkamų slaugos veiksmų (šlapimo takų infekcija, pneumonija ir t. t.) |
Ūmių Būklių Valdymas
Ligoninės aplinka gali padidinti demencija sergančiųjų neatsakingą elgesį, sukelti nerimą, baimę, nesaugumą, padidinti jautrumą aplinkai (pvz., garsams, apšvietimui ir pan.). Todėl slaugytojai turi įvertinti šiuos aspektus ir kiek įmanoma sumažinti jų keliamą neigiamą poveikį sergantiesiems. Slaugytojai turi gebėti valdyti pacientų ilgesio jausmą, nerimą, pyktį. Tai yra ūminės būklės, kurioms reikalinga specifinė ir individuali priežiūra.
Slaugytojai susiduria su problema, kad ne visuomet turi pakankamai kompetencijų ir žinių ūmių būklių valdymui, nepasitiki savo gebėjimais. Ūmių būklių valdymas reikalauja daugiau laiko ir šiam procesui suvaldyti turi būti skiriama daug pastangų. Būtina vertinti slaugytojų turimas žinias ir gebėjimus valdyti ūmias būkles bei sudaryti sąlygas slaugytojams mokytis, įgyjant reikiamų žinių demencija sergančių pacientų ūmių būklių valdymui.
Mityba ir Funkcinių Gebėjimų Užtikrinimas
Slaugytojai turi padėti pacientams rūpintis savimi, įskaitant kasdienę veiklą, pvz., higieną, valgymą, tualetą ir mankštą. Pasirūpinti, kad pažinimo ir motorinių funkcijų sutrikimai darytų kiek įmanoma mažesnį poveikį pacientų gerovei. Slaugytojai turi vertinti paciento saugumą, kad būtų sumažintas susižalojimo dėl dezorientacijos ar sumišimo pavojus.
Nors dauguma priežiūros planų apima reguliarų pabudimo ir ėjimo miegoti, maitinimo ir maudymosi laiką, jie turėtų būti pakankamai lankstūs, kad slaugytojai galėtų prisitaikyti ir eksperimentuoti su veikla, kuri būtų geriausia paciento atžvilgiu.
Skausmo Atpažinimas ir Valdymas
Tyrimais nustatyta, kad slaugytojams dažnai yra sunku įvertinti skausmą, dėl ko jie abejoja savo atliekamos veiklos efektyvumu. Slaugytojai turi gebėti atpažinti skausmą, kuris išreiškiamas ne žodžiais, o neverbaline kalba, veido išraiška, tam tikrais veiksmais (dejavimas, nerimastingas elgesys, riksmai ir pan.). Gebėdami tinkamai atpažinti skausmą, slaugytojai gali tinkamai ir laiku paskirti skausmą malšinančius vaistus ir pasiekti optimalų skausmo malšinimo lygį.
Taip pat skaitykite: Vaikų patirtys
Kaip pažymi Lundin ir Godskesen, skausmo valdymo kliūtys yra skausmo neatpažinimas bei su tuo susietas netinkamas jo malšinimas. Todėl labai svarbu, kad slaugytojai įgytų pasitikėjimo savimi ir gebėtų identifikuoti skausmo simptomus nepriklausomai nuo paciento gebėjimo juos išsakyti žodžiais. Slaugytojai turi išmanyti, gebėti suprasti ir interpretuoti pacientų skausmo signalus remdamiesi savo patirtimi. Taip pat jie turi žinoti paciento gyvenimo istoriją, nes tai sudaro sąlygas atskirti pacientui pasireiškiantį skausmą nuo nerimo.
Nerimo ir skausmo neatskyrimas gali sukelti komplikacijas, susietas su netinkamu vaistų suderinimu ir skyrimu, kai malšinamas ne tikslinis reiškinys (pvz., malšinamas skausmas, o pacientui pasireiškė nerimas, ir pan.). Slaugytojai turi būti išmokyti pažinti skausmą iš paciento veido, neverbalinių kūno ženklų. Tai yra labai svarbu, nes nevaldomas ar nepakankamai valdomas skausmas dar labiau sutrikdo demencija sergančiojo sveikatos būklę, gali paskatinti įvairias komplikacijas, pvz., kliedesį, žarnyno problemas ir pan.
Todėl skausmo atpažinimas, įvertinimas ir suvaldymas yra susietas su geresne paciento gyvenimo kokybe ir teigiamais gydymo rezultatais. Atpažindami skausmą slaugytojai gali teisingai dozuoti ir paskirti vaistus, kuriais gali būti numalšintas skausmas - pasiekta teisinga pusiausvyra tarp optimalios skausmo kontrolės ir optimalaus saugumo bei pagerinta paciento sveikatos būklė.
Komunikacijos Iššūkiai
Komunikacija apima bendravimą su pacientu, jo artimaisiais, gydytoju ir visa įstaigos komanda. Slaugytojai susiduria su problemomis, kai neturi pakankamai gebėjimų bendrauti su sergančiaisiais demencija, nes tai apsunkina rūpinimąsi pacientu. Slaugytojams trūksta bendravimo įgūdžių ir profesinės patirties bendraujant su sergančiaisiais. Kita problema - komandinio darbo ir gero tarpprofesinio bendradarbiavimo stoka, trikdanti sergančiųjų demencija slaugos procesą.
Būtina sudaryti sąlygas slaugytojams įgyti bendravimo įgūdžių, padedančių bendrauti su demencija sergančiais pacientais sprendžiant klausimus dėl jų visapusiškos priežiūros. Sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigose turi būti tobulinamas bendravimo ir bendradarbiavimo kontekstas, komandinė veikla, siekiant užtikrinti tarpusavio susikalbėjimą, pasitikėjimą vienų kitais, kas sudaro sąlygas efektyvesniam slaugos proceso įgyvendinimui.
Dar vienas svarbus aspektas yra bendravimas su sergančiųjų artimaisiais, kad vyktų pasikeitimas informacija apie pacientą ir jo priežiūrą. Turi būti skatinamas efektyvus ir nuolatinis bendravimas tarp slaugytojų ir sergančiojo artimųjų. Slaugytojams toks bendravimas padeda surinkti daugiau informacijos apie sergančiuosius ir pagal ją sudaryti bei koreguoti slaugos planus, o artimiesiems - gauti informaciją apie paciento būklę ir jos pokyčius.
Bendraudami su sergančiųjų artimaisiais slaugytojai turi užtikrinti nuolatinį ir efektyvų bendravimą ir bendradarbiavimą, pagrįstą empatija, kantrybe, pagarba, draugiškumu, paskatinti artimuosius nesidrovėti prašyti pagalbos. Slaugytojai būtinai turi įtraukti sergančiųjų demencija artimuosius į slaugos procesą. Tai sudaro sąlygas geriau pažinti pacientą ir užtikrinti efektyvesnį slaugos procesą bei kreiptis reikiamų papildomų paslaugų.
Šis procesas, kurio metu yra įgyvendinamas švietimas ir komunikacija apie paciento gydymą, simptomų progresavimą, intervencijas ir paslaugų koordinavimą su kitais specialistais, sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį sergančiųjų demencija slaugos procesą. Slaugytojai turi būti pasirengę teikti išsamią informaciją apie pacientą ir jam reikalingą pagalbą, kad laiku būtų užtikrintas reikiamų papildomų, ne tik slaugos, paslaugų užtikrinimas.
Požiūris į Pacientą
Slaugytojai turi gebėti užmegzti gerus ir pasitikėjimu grįstus santykius, kas užtikrintų, kad jie yra pagrindiniai ir visapusiški sergančiojo demencija pagalbininkai. Į asmenį orientuotos priežiūros taikymas yra sudėtingas procesas, kai su šia problema slaugytojai susiduria dėl žinių stokos, jų požiūris į demencija sergančius pacientus nėra pozityvus. Tuo tarpu į asmenį orientuotos priežiūros įgyvendinimas slaugant demencija sergančius pacientus yra labai svarbus, nes vadovaudamiesi šiuo modeliu slaugytojai gali geriau nustatyti demencija sergančių pacientų priežiūros poreikius ir užtikrinti efektyvesnį jų slaugos procesą.
Į asmenį orientuotas priežiūros modelis skatina tiesioginį ir prasmingą įsitraukimą, apimantį vertybinę dimensiją, o tai gali pagerinti sergančiųjų demencija gyvenimo kokybę ir funkcionalumą.
Savipriežiūra ir Emocinė Slaugytojų Būklė
Dirbdami su demencija sergančiais pacientais slaugytojai susiduria su emociniais iššūkiais (pvz., paciento agresyvumas ir pan.), o tai trikdo slaugos procesą, neigiamai veikia pačių slaugytojų emocinę būklę. Slaugytojai patiria neigiamų emocijų - pyktį, pažeidžiamumą, baimę, liūdesį, nusivylimą. Tai mažina slaugytojų pasitikėjimą.
tags: #slaugiu #patirtys #dirbant #su #pacientais