Kai gydymas nebegali sustabdyti ligos ir kasdienybė tampa kupina iššūkių, paliatyvioji pagalba yra reikšminga atrama. Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Paliatyvioji pagalba - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga, priežiūra.
Ką apima paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba - tai visapusiška priežiūra pacientams, sergantiems sunkiomis, nepagydomomis ir progresuojančiomis ligomis. Teikiama kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose. Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Teikiamos paslaugos apima medicininę, psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą.
Medicininė priežiūra ir gyvybinių funkcijų palaikymas
Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais. Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas.
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos aktyvaus gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis. Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.
Taip pat skaitykite: Insulto ir širdies operacijos slauga
Komandinė priežiūra
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Paliatyviąją pagalbą pacientui užtikrina tarpdisciplininė komanda. Įprastai ją sudaro gydytojas, psichologas, slaugytojas, socialinis darbuotojas ir dvasininkas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai.
Norėdamas tapti paliatyviosios pagalbos specialistu, asmuo turi būti vienos iš minėtų profesijų atstovas ir išklausyti specialų 36 val. kursą, kuriame nagrinėjama, kaip padėti pacientui, dirbti komandoje, bendrauti su šeimos nariais. Tačiau šio kurso apimtis turėtų augti. Pavyzdžiui, užsienyje specialistai ugdomi net specialiose magistrantūros studijų programose, todėl tikrai turime kur tobulėti.
Paliatyviosios pagalbos formos ir prieinamumas
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
Dienos stacionaras
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Statistika ir pasiekiamumas
Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai - per 6 400. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Per metus Lietuvoje ją turėtų gauti maždaug 10 000 asmenų, tačiau sulaukia tik apie 3000.
Kaip gauti paslaugas
Norint gauti Ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Norint gauti paslaugas, būtinas gydytojo siuntimas (šeimos gydytojo arba stacionarinės gydymo įstaigos specialisto).
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje, spauskite nuorodą.
Psichologinė ir dvasinė pagalba
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Etika, informacija ir visuomenės vaidmuo
Paliatyvioji pagalba yra visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Paliatyvoji medicina yra intervencinė - dirbama su dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, skausmo pompomis, infuzomatais ir kita medicinine įranga, kuriai naudoti reikalinga aukšta kvalifikacija. Paliatyvioji pagalba turi būti teikiama pagal poreikį ir nereiškia, kad pacientui būtinai turi būti nebetaikomas aktyvus gydymas.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui.
Kaip šeimai padeda paliatyvioji priežiūra
Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia. Pacientui ir jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Paliatyvioji pagalba yra tęstinis procesas, kuris pacientui mirus nesibaigia.
Praktiniai patarimai pacientams ir artimiesiems
- Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
- Norint gauti paslaugas, būtinas gydytojo siuntimas (šeimos gydytojo arba stacionarinės gydymo įstaigos specialisto).
- Atvykstant prašome turėti asmens dokumentą, asmenines higienos priemones, nuolat vartojamus vaistus bei, jei pageidaujama, patogią aprangą.
- Pacientui atvykus gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą.
Dažnai užduodami klausimai
- Ką iš tikrųjų reiškia paliatyvioji pagalba? Paliatyvioji pagalba - kas tai? Kaip padėti sau ir artimiesiems? - Šie klausimai aptariami informaciniuose šaltiniuose ir vaizdo įrašuose, kuriuose paaiškinama paliatyviosios pagalbos esmė.
- Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga? Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos.
- Ar paliatyvioji pagalba yra tik gyvenimo pabaigai? Svarbu žinoti, kad paliatyvioji pagalba nėra tik gyvenimo pabaigai. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių.
Teisinis reguliavimas ir gairės
Lietuvoje paliatyviosios pagalbos teikimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame nurodyta, kokias diagnozes asmuo turi atitikti pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Paliatyvioji priežiūra gali būti teikiama tiek vaikams, tiek suaugusiems, ji gali būti arba stacionari, arba ambulatorinė. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis.
| Paslaugos rūšis | Kur teikiama | Pagrindinės savybės |
|---|---|---|
| Stacionarinė | Ligoninės, hospisai | Ilgalaikė hospitalinė priežiūra, medicinos priemonės suteikiamos įstaigoje |
| Ambulatorinė (namuose) | Paciento namai, socialinės įstaigos | Kasdieninė priežiūra, komanda atvyksta į namus, paslaugos nuo 8 iki 20 val. |
| Dienos stacionaras | Dienos stacionarai | Priežiūra visą dieną, vakare pacientas grįžta namo |
Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.