Kiekviena šalis pasaulyje susiduria su skurdo problemomis. Žinoma, jos yra skirtingos: labiau įsivysčiusiose šalyse skurdą pajaučia maža dalis žmonių, tuo tarpu kitose, ekonomiškai silpnesnėse valstybėse - problema didėja. Lietuvą šiuo atveju galima priskirti prie tų šalių, kuriose skurdas vis didėja.
Skurdo ir socialinės atskirties samprata
Skurstančiaisiais laikomi žmonės, kurių pajamos ir kiti ištekliai (materialiniai, socialiniai, kultūriniai) yra tokie menki, kad neužtikrina toje visuomenėje įprastų būtinų poreikių tenkinimo, skurstantieji negali dalyvauti kitiems žmonėms įprastoje veikloje. Skurdo samprata yra santykinė, priklauso nuo šalies ekonominės plėtros lygio, socialinės politikos, visuomenės gyvenimo lygio bendro standarto, gėrybių ir pajamų pasiskirstymo.
Socialinė atskirtis yra apibrėžiama kaip tam tikrs priklausymo sistems, laikoms visuomenės funkcionavimo pagrindu, žlugimas (Binkauskienė, Misikūnas, 2004). Visuomenės formavimasis nuo neatmenams laikams apėmė žmonis gyvenimą bendruomenėse, kuriose nustatyti tam tikri priimtini bendravimo būdai. Dažnai nepriimtini ar nepageidaujami asmenys būdavo atstumiami.
Socialinei atskirčiai būdinga gyvenimas žemiau skurdo ribos, ekonominių socialinių santykių ribojimas, socialinio kapitalo, kultūrinio kapitalo, žmogiškojo kapitalo sumenkinimas. Socialinė atskirtis daugiausia reiškiasi poliarizuotoje visuomenėje, kurioje aukščiausių ir žemiausių socialinių klasių ar grupių ekonominiai ir socialiniai skirtumai yra labai dideli.
Skurdo matavimo kriterijai
Skurdo, arba skurdo rizikos, lygiui (skurstančiųjų procentinė dalis visame gyventojų skaičiuje) išreikšti naudojamas kriterijus skurdo riba. Yra dvi pagrindinės skurdo ribų rūšys: absoliuti skurdo riba (dažniausiai nustatoma vadinamojo minimalaus vartojimo reikmenų krepšelio metodu) ir santykinė skurdo riba, arba santykinė skurdo rizikos riba (susiejama su vidutinėmis disponuojamosiomis pajamomis ar vartojimo išlaidomis).
Taip pat skaitykite: Socialdemokratų programos Lietuvoje
Kartais absoliuti skurdo riba nustatoma subjektyviuoju metodu - apibendrinus per apklausas gyventojų pateiktus atsakymus į klausimą, kokių minimalių pajamų jiems pakaktų būtiniems poreikiams patenkinti. Tarptautiniuose tyrimuose taikoma absoliuti skurdo riba - 1,90 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio (perskaičiuoto pagal perkamosios galios paritetą) per dieną.
Labiau išsivysčiusiose šalyse dažniau naudojama santykinė skurdo riba, kuri kinta kintant gyventojų vidutinėms pajamoms. Pagal Europos Sąjungos metodiką ji lygi 60 % šalies vidutinių ekvivalentinio namų ūkio disponuojamųjų piniginių pajamų, tenkančių vienam jo nariui. Abiejų rūšių skurdo ribos gali būti nustatomos ir teisiniu, arba politiniu, metodu: vyriausybė patvirtina ir garantuoja visiems šalies gyventojams minimalias pajamas.
Skurdo priežastys Lietuvoje
Viena iš pagrindinių skurdo Lietuvoje priežasčių - pajamų nelygybės augimas. Kaip rašoma apžvalgoje, moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Tuo tarpu Europos Komisija ragina Lietuvą „mažinti nelygybę pirmiausia didinant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą“.
Pasak Lietuvai skirtų Europos Komisijos ataskaitų, gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su BVP yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Skirtumas tarp žemutinio gyventojų socialinio sluoksnio ir aukštutinio vis didėja - vidurinoji klasė kiekvienais metais vis labiau nyksta.
Žinoma, skurdo problemą palietė ir pasaulyje esanti pandemija bei karantino laikotarpiai Lietuvoje. COVID-19 virusas padarė įtaką ne tik žmonių sveikatai, bet ir socialinėms, ekonominėms sferoms. Padaugėjo bedarbių, gyventojams sumažėjo ar net prarado pajamas, dėl nuolatinių ribojimų, nerimo ir nežinomybės prastėjo psichologinė sveikata.
Taip pat skaitykite: Skurdo mažinimas kaimo vietovėse
Šiuo metu, esant krizės sąlygomis, ši problema tik dar paūmėjo. Masiškai daugėja bedarbių. Žmonės nebegali susirasti darbo, didinami mokesčiai ir mažinamos algos. Šie faktoriai veda mūsų visuomenę į skurdą ir socialinę atskirtį.
Skurdas gali būti ir „paveldimas\" - jeigu tėvai gyveno skurde tai yra didelė tikimybė, kad ir jų vaikai gyvens skurde. Todėl tokie asmenys noriai priima pagalbą iš aplikinių.
Grupės, ypač rizikuojančios skurdu ir atskirtimi
Konferencijoje profesorius Boguslavas Gruževskis apžvelgė tyrimo rezultatus. Jo metu nustatyta, jog skurdą ar socialinę atskirtį patirti rizikuoja asmenys, pasižymintys šiomis socialinėmis-ekonominėmis charakteristikomis, pirmiausia, yra bedarbiai ar priklauso kitų ekonomiškai neaktyvių asmenų grupei. Tarp tokių asmenų skurstantieji ar patiriantys socialinę riziką 2012 metais Lietuvoje sudarė atitinkamai 72.7 proc.
Lietuva patenka tarp šalių, kuriose bedarbiai ir kiti ekonomiškai neaktyvūs asmenys susiduria su itin didele skurdo rizika. Antra, Lietuvoje skurdą ar socialinę atskirtį patirti rizikuoja asmenys, kurie neturi pradinio arba turi tik žemesnį vidurinį išsilavinimą. Tarp tokių asmenų skurstantieji ar patiriantys socialinę riziką 2012 m. sudarė apytiksliai du trečdalius (61 proc.).
Trečia, skurdą ar socialinę atskirtį patirti rizikuoja asmenys, kurie yra vieniši asmenys ar vieniši asmenys su vaikais. Minėtose grupėse skurstančių ar patiriančių socialinę riziką namų ūkių dalis 2012 m. Lietuvoje sudarė atitinkamai 49.5 proc. ir 51.8 proc.
Taip pat skaitykite: Skurdo ir atskirties analizė Lietuvoje
Skurdo trukmė ir pasekmės
Dėl laikino nedarbo neilgai trukęs skurdas paprastai neturi didesnių padarinių žmogui. Ilgą laiką skurde gyvenantys žmonės patenka į vadinamuosius skurdo spąstus - žmogus neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą, nesistengia pakeisti savo padėties, formuojasi skurdo kultūra. Skurdo padariniai pasireiškia įvairiai. Svarbi skurdo trukmė.
Skurdo problemą palietė ir pasauliniai įvykiai, o psichologinė sveikata prastėja dėl nuolatinių ribojimų, nerimo ir nežinomybės. Eidami gatvėmis mieste sutinkame daugybę žmonių, vieni iš jų puikiai apsirengę, tvarkingi. Bet galime sutikti ir tokių, kurie miega stotelėse, sėdi prie bažnyčių ir prašo išmaldos ir t.t... Mūsų visuomenė nėra vienoda. Kai kurie iš mūsų gyvena prabangiai nieko sau nestokoja, o kiti dažnai neturi pinigų nusipirkti, net pačių būtiniausių maisto produktų.
Skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje - statistika
Kaip teigiama apžvalgoje, skurdo rizikos lygis 2020 metais, palyginus su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyveno ~585 tūkst. žmonių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos skurdo rizikos lygio rodikliai jau daug metų yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje - net 20,6 proc.
| Metai / Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| 2018 skurdo rizikos riba vienam asmeniui | 345 eurai per mėnesį |
| 2018 skurdo rizikos riba šeimai (2+2) | 724 eurai per mėnesį |
| 2018 žemiau skurdo rizikos ribos | 18,8% gyventojų |
| 2018 žemiau absoliučios skurdo ribos | 11,1% gyventojų |
| 2020 absoliutus skurdo riba (vienam) | 257 eurai per mėnesį |
| 2021 absoliutus skurdo riba (vienam) | 260 eurai per mėnesį |
2014 m. skurdo rizikos lygis prieš socialines išmokas Lietuvoje sudarė 43,5 proc. (ES - 44,6 proc.) ir nuo 2011 m. sumažėjo 5,5 proc. punkto (vienišam asmeniui tai mažiau nei 2894 euro per metus, o keturių asmenų šeimai - 6077 euro per metus). Po socialinių išmokų skurdo rizikos lygis 2014 m. Lietuvoje sudarė 19,1 proc. (ES šis rodiklis sudarė 17,2 proc.), t.y. apie 564 tūkst.
Empiriniai tyrimai ir siūlymai
Nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Caritas\" lapkričio 27 d. Konferencijoje pristatytas 2014 m. gegužės-gruodžio mėn. „Lietuvos Carito“ užsakymu Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto mokslininkų atliktas „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje\". 2015 m. buvo numatyta aplankyti 14-15 savivaldybių, pristatyti tyrimo rezultatus bei rekomendacijas ir aptarti su vietos specialistais, nevyriausybinių organizacijų atstovais bei socialiniais partneriais socialinės paramos tobulinimo galimybes vietos lygmenyje.
Tyrime taip pat suformuoti pasiūlymai ir rekomendacijos skurdo ir socialinės atskirties politikos tobulinimui nacionaliniame, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų lygmenyje. Pabrėžiamas visapusiškas bendradarbiavimas, vietos bendruomenių įtraukimas, padedant skurstantiems, supaprastintos profesijų įgijimo programos.
Siūloma užtikrinti teritorinėms darbo biržoms didesnes galimybes laisviau disponuoti įdarbinimo priemonių finansavimo lėšomis ir esant poreikiui integruoti juos su vietos savivaldos lėšomis.
NSMOT ir Lietuvos vartotojų aljansas užsakė apklausas pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mūsų šalies profsąjungos turi telktis kartu ir spausti Vyriausybę imtis visų Europos Sąjungoje išbandytų priemonių kovai prieš skurdą.
Tarptautinės iniciatyvos ir Lietuvos atsakas
Jungtinės Tautos 1993 kovą su skurdu įvardijo vienu svarbiausių uždavinių. 1995 Kopenhagoje paskelbtą Žmogaus socialinės raidos deklaraciją pasirašė 116 šalių (ir Lietuvos) vyriausybių vadovai ir įsipareigojo parengti savo šalių skurdo mažinimo strategijas.
Skurdo tyrimai pradėti atkūrus nepriklausomybę. 2000 priimta Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija, vėliau - 2004-2006 nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas, 2009 - Nacionalinė 2010 Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programa ir kita.
Ką galima daryti siekiant mažinti skurdą ir atskirtį?
Kaip teigiama apžvalgoje, moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Tuo tarpu Europos Komisija ragina Lietuvą „mažinti nelygybę pirmiausia didinant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą“. Siūloma užtikrinti teritorinėms darbo biržoms didesnes galimybes laisviau disponuoti įdarbinimo priemonių finansavimo lėšomis ir esant poreikiui integruoti juos su vietos savivaldos lėšomis.
Pabrėžiamas visapusiškas bendradarbiavimas, vietos bendruomenių įtraukimas, padedant skurstantiems, supaprastintos profesijų įgijimo programos. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mūsų šalies profsąjungos turi telktis kartu ir spausti Vyriausybę imtis visų Europos Sąjungoje išbandytų priemonių kovai prieš skurdą.
Kodėl mūsų Vyriausybei nesiseka mažinti skurdo rizikos Lietuvoje? Tai susiję su pajamų nelygybės augimu, žemu gyventojų pajamų mokesčio progresyvumu ir mažu mokesčių santykiu su BVP. Be to, pandemija ir krizės sąlygos dar labiau pablogino situaciją, padidino bedarbystę ir sumažino gyventojų pajamas.
Taigi, skurdas Lietuvoje turi potencialą didėti ir toliau. Skirtumas tarp žemutinio gyventojų socialinio sluoksnio ir aukštutinio vis didėja - vidurinoji klasė kiekvienais metais vis labiau nyksta.