Skurdo ir socialinės atskirties problema dabartinėje mūsų visuomenėje yra labai svarbi. Eidami gatvėmis mieste sutinkame daugybę žmonių, vieni iš jų puikiai apsirengę, tvarkingi, bet galime sutikti ir tokių, kurie miega stotelėse, sėdi prie bažnyčių ir prašo išmaldos. Mūsų visuomenė nėra vienoda: vieni gyvena prabangiai, o kiti dažnai neturi pinigų nusipirkti net pačių būtiniausių maisto produktų. Žmonėms, gyvenantiems skurde, pakeisti savo gyvenimą yra labai sunku, o skurdas gali būti „paveldimas“ - jei tėvai gyveno skurde, tikimybė, kad ir jų vaikai gyvens skurde, yra didelė. Todėl tokie asmenys noriai priima pagalbą iš valstybės ar nevyriausybinių organizacijų. Šiuo metu, esant krizės sąlygomis, ši problema tik dar paūmėjo: masiškai daugėja bedarbių, didinami mokesčiai ir mažinamos algos. Šie faktoriai veda mūsų visuomenę į skurdą ir socialinę atskirtį.
Skurdas ir socialinė atskirtis nėra vienadieniai reiškiniai: jų prigimtis siejama su ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais marginalizacijos procesais. Skurdo samprata yra santykinė ir priklauso nuo šalies ekonominės plėtros, socialinės politikos ir visuomenės gyvenimo standarto. Socialinė atskirtis apibrėžiama kaip priklausymas tam tikroms sistemoms, kurios palaiko visuomenės funkcionavimą, ir kartu su tuo - galimybių nelygybė bei socialinis vengimas dalyvauti įprastame gyvenime. Dažnai socialinė atskirtis pasireiškia polarizuotoje visuomenėje su dideliais ekonominiais ir socialiniais skirtumais tarp aukštųjų ir žemųjų sluoksnių.
- Skurdo matavimo būdai: absoliuti skurdo riba (dažnai minimalaus vartojimo reikmenų krepšelis) ir santykinė skurdo riba (60% šalies vidutinės disponuojamos pajamos). Abiejų rūšių ribos gali būti nustatomos ir teisiniu ar politiniu metodu.
- Priežastys ir pasekmės: laikinas nedarbas gali būti mažesnės svarbos, o ilgalaikis skurdas veda į skurdo spąstus ir skurdo kultūrą, kuri gali stabdyti asmens mobilumą ir pasiekimus.
- Taikomi rėmimo mechanizmai: minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas, socialinės pašalpos ir parama socialinėms rizikos grupėms. Tačiau kai kuriais atvejais pašalpos gali sumažinti motyvaciją dirbti, todėl reikalingos nuoseklios valstybės ir vietos savivaldos priemonės.
- Regionų skirtumai: kaimo gyventojai dažnai patiria didesnę skurdo riziką nei miestų gyventojai, o regioniniai skirtumai lemia skurdo lygio augimą ar mažėjimą.
Skurdo lygis Lietuvoje: faktais pagrįsta analizė
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. skurdo rizikos riba vienam asmeniui buvo 345 eurai per mėnesį, namų ūkiui, sudarytam iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų, - 724 eurai per mėnesį. Už šią ribą mažesnėmis pajamomis disponavo 18,8% visų gyventojų, o žemiau absoliučios skurdo ribos (245 eurai vienam asmeniui) gyveno 11,1% gyventojų. 2020 m. absoliutaus skurdo riba buvo 257 eurai vienam asmeniui ir 540 eurų šeimai, o skurdo rizikos lygis buvo 430 eurų per mėnesį vienam žmogui. 2021 m. absoliutaus skurdo riba liko panaši (260 eurų), o rizikos lygis buvo 483 eurų vienam žmogui arba 1015 eurų šeimai. Taigi, skurdo rizikos lygio ir absoliutaus skurdo ribos rodo aukštą nelygybės lygį Lietuvoje, o regioniniai skirtumai išlieka lietuviškoje tikrovėje.
Eurostat duomenys rodo, kad Lietuvoje skurdo rizikos lygiai jau daug metų yra vieni iš didžiausių ES, siekiant apie 20% gyventojų. Viena iš pagrindinių priežasčių - pajamų nelygybės augimas. Europos Komisija ragina Lietuvą didinti mokesčių ir išmokų sistemos efektyvumą, kad būtų įmanoma mažinti nelygybę. Deklaruojama, kad progresyvumas gyventoja pajamų mokesčiu yra žemas, o bendras mokesčių santykis su BVP yra vienas mažiausių ES. COVID-19 pandemija taip pat prisidėjo prie skurdo ir socialinės atskirties augimo per karantino laikotarpį: padidėjo bedarbiai, sumažėjo arba prarado pajamas, pablogėjo psichologinė sveikata.
Kova su skurdu ir socialine atskirtimi
Tarptautinė darna skatino skurdo mažinimą: 1993 m. JT įvardijo kovą su skurdu kaip vieną svarbiausių uždavinių, o 1995 m. Kopenhagos deklaracijoje 116 šalių įsipareigojo kurti skurdo mažinimo strategijas. Lietuvoje ilgas kelias - nuo 2000 m. pradžios buvo pradėtos skurdo mažinimo strategijos ir planai (2004-2006 metų nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas, 2009 m. Nacionalinė 2010 Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programa ir kt.).
Taip pat skaitykite: Lietuvos skurdo problema
Priežastys ir sprendimai Lietuvoje - kompleksiški: pajamas didinti reikia protingai, kad būtų įmanoma ne tik trumpalaikiai, bet ir ilgaamžiai efektai. Ekspertai pabrėžia regioninį pobūdį ir skirtingas galimybes regione: kaime nedarbo lygis dažnai didesnis, o švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumas turi būti stiprinamas. Taip pat svarbus visuomenės požiūris: skurdas nėra tik asmens problema, bet ir visuomenės, įmonių ir valstybės atsakomybė.
Kitos pamokos iš užsienio patirties: Skandinavijos šalys demonstravo pareigą, toleranciją ir atsakomybę už save ir kitus, plačiai naudojant mokesčių ir išmokų sistemas socialinei pažangai. JAV patirtis rodo aukštesnį visuomenės įsitraukimą į kovą su skurdu ir filantropiją, kur labdaros organizacijos bei privataus sektoriaus iniciatyvos prisideda prie skurdo mažinimo. Estijos patirtis parodė naujo požiūrio į nevyriausybinį sektorių ir bendradarbiavimą su visuomene, nepriklausomos demokratijos plėtrą.
Siūlomi praktiniai žingsniai Lietuvai
- Didinti viešųjų išmokų efektyvumą ir tikslumą, siekti progresyvumo mokesčių sistemoje bei didinti valstybinį finansavimą būtiniems paslaugoms, tokioms kaip švietimas, sveikata ir socialinė apsauga.
- Stiprinti regionų plėtrą: kurti darbo vietas provincijose, mažinti ekonominį atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir kaimo vietovių.
- Skatinti bendruomeninį atsakingumą ir savivaldos gebėjimus kovoti su skurdu: planuoti, įgyvendinti ir matuoti priemones regioniniu lygmeniu.
- Skatinti verslo socialinę atsakomybę ir įtraukti į kovą su skurdu per darbuotojų užimtumo programas bei socialiai atsakingą verslo praktikas.
- Propaguoti gerąją užsienio šalių patirtį: kurti kultūrinį supratimą apie pareigą mokėti mokesčius, dalintis gerosiomis praktikomis ir kurti partnerystes tarp valstybės, savivaldos ir pilietinės visuomenės.
Tačiau svarbiausia - keisti visuomenės mentalitetą: prisiimti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, būti atviriems pokyčiams ir skatinti visus dalyvauti bendrojo gėrio kūrime. Skurdas nėra tik statistikos eilutė, tai žmonių kasdienybė, kuri reikalauja nuosekliai veikiančių politikos priemonių, investicijų į žmones ir bendruomenių gebėjimų stiprinimo.
SPRĘSK. Konfliktų valdymo metodas. LIONS QUEST programa. Mokytojams skirta mokomoji medžiaga.
Projektų ir veiksmų įvairovė, įgyvendinama per nacinius ir tarptautinius instrumentus, kelia naujas galimybes mažinti skurdą. Tačiau tik abipusė visuomenės, verslo ir valstybės atsakomybė gali pasiekti ilgalaikį poveikį ir sumažinti socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Socialinė rizika ir šeimos
Taip pat skaitykite: nusikalstamumo sociodemografinė analizė Lietuvoje