Skrandžio vėžio operacijos eiga ir reabilitacija po operacijos

Skrandžio vėžys, ypač ankstyvose ligos stadijose, gali būti besimptomis susirgimas arba pasireikšti neryškiais, nespecifiniais simptomais. Jei tokie simptomai atsirado pirmą kartą ar trunka ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kai atlikus endoskopinį tyrimą galima nustatyti susirgimą. Ankstyva diagnostika - tiesiausias kelias į pasveikimą.

Diagnozė ir gydymo strategija

Diagnozavus susirgimą labai ankstyvoje stadijoje gali pakakti vien chirurginio gydymo. Visgi, skrandžio vėžys dažniausiai diagnozuojamas jau esant pažengusiai ligos stadijai, tuomet chirurginis gydymas taikomas kartu su chemoterapiniu gydymu skiriamu prieš ir/ar po operacijos. Tais atvejais, kai liga diagnozuojama esant atokiosioms metastazėms, dažniausiai apsiribojama sisteminiu gydymu skiriant chemoterapiją, biologinę terapiją ar imunoterapiją.

Žinomi rizikos veiksniai, didinantys riziką sirgti skrandžio vėžiu, yra: rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, H. pylori infekcija, gausus sūrių ir sūdytų maisto produktų, kepto maisto vartojimas, nutukimas. Tik nedidelė dalis skrandžio vėžio atvejų yra paveldimi.

Gastrektomija: kada ir kokia operacija atliekama

Pagrindinis ir vienintelis visiško pasveikimo leidžiantis tikėtis gydymo metodas yra chirurginis, kai pašalinamas skrandis ir aplinkiniai audiniai. Gastrektomija yra chirurginė procedūra, kurios metu iš dalies arba visiškai pašalinamas skrandis. Ši procedūra gali būti reikalinga esant skrandžio vėžiui, sunkiam nutukimui, pepsinėms opoms ir tam tikriems gerybiniams navikams.

Gastrektomijos tipai

  • Visa skrandžio pašalinimas: dažnai atliekama skrandžio vėžio arba sunkios ligos atvejais; po visiškos gastrektomijos stemplė tiesiogiai sujungiama su plonąja žarna.
  • Dalinė gastrektomija: pašalinama tik dalis skrandžio; likusi dalis sujungiama su plonąja žarna.
  • Rankovės skrandžio pašalinimas: bariatrinės chirurgijos technika, kai pašalinama didelė skrandžio dalis, paliekant siaurą „rankovę“.
  • Billroth I ir II: specifiniai dalinės gastrektomijos tipai, skirtingai sujungiant likusį skrandį su plonąja žarna.
  • Laparoskopinė gastrektomija: minimaliai invazinis metodas, galimas tiek visiškai, tiek dalinei gastrektomijai.

Gastrektomijos indikacijos ir kontraindikacijos

Gastrektomija paprastai rekomenduojama pacientams, kuriems pasireiškia sunkūs skrandžio ligų simptomai ar komplikacijos. Svarbiausia indikacija yra skrandžio vėžys. Kitos indikacijos: sunkus nutukimas, pasikartojančios pepsinės opos, dideli gerybiniai navikai, tam tikri virškinimo trakto sutrikimai.

Taip pat skaitykite: Išmokos sergant skrandžio vėžiu

Kontraindikacijos gali būti: sunkios gretutinės ligos (pvz., sunki širdies liga), aktyvios infekcijos, netinkama mityba (sunkus išsekimas), psichologiniai veiksniai, tam tikri plačiai išplitę vėžiai, ankstesnės pilvo operacijos su sąaugomis, piktnaudžiavimas medžiagomis. Nors vien amžius nėra griežta kontraindikacija, vyresnio amžiaus pacientams gali būti didesnė komplikacijų rizika.

Kaip pasiruošti gastrektomijai

  • Priešoperacinė konsultacija su chirurgu: aptariami operacijos priežastys, rizika ir laukiamas rezultatas.
  • Medicininis įvertinimas: kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai, endoskopija.
  • Mitybos įvertinimas: dietologo rekomendacijos, baltymų suvartojimo ir hidratacijos optimizavimas.
  • Vaistų peržiūra: kai kurių vaistų (pvz., kraują skystinančių) vartojimą gali tekti koreguoti.
  • Mesti rūkyti: rūkymas gali sutrikdyti gijimą ir padidinti komplikacijų riziką.
  • Priešoperacinės instrukcijos: pasninkas prieš procedūrą ir kiti nurodymai.
  • Palaikymo organizavimas: pasirūpinti pagalba namuose po operacijos.
  • Emocinis pasiruošimas: psichologinė parama ar konsultacijos padeda sumažinti nerimą.

Gastrektomijos eiga - žingsnis po žingsnio

  1. Prieš procedūrą pacientai atvyksta į ligoninę, apsivilka chalatą ir gali gauti IV sistemą vaistams bei skysčiams.
  2. Anestezija: atliekama bendra nejautra.
  3. Chirurginė procedūra: chirurgas atlieka pjūvius ir operaciją pasirinktu metodu - atvira arba laparoskopine technika.
  4. Dalinė gastrektomija: pašalinus dalį skrandžio, likusi dalis sujungiama su plonąja žarna.
  5. Visa skrandžio pašalinimas: stemplė sujungiama su plonąja žarna.
  6. Uždarymas: pjūviai uždaromi siūlais arba kabėmis, gali būti įdėtas drenas.
  7. Atsigavimas po operacijos: pacientai stebimi poanestezinėje palatoje, gaunami skausmo malšinimas ir IV skysčiai.

Pooperacinis laikotarpis ir stacionarinis gydymas

Buvimo ligoninėje trukmė svyruoja, bet paprastai yra 2-5 dienos, priklausomai nuo paciento sveikimo. Per šį laiką pacientai palaipsniui pradeda valgyti minkštą maistą ir skysčius, kiek toleruoja. Prieš išvykstant gaunamos išsamios instrukcijos dėl žaizdų priežiūros, mitybos pokyčių ir veiklos apribojimų.

Tolesni vizitai yra būtini: bus stebimas sveikimas, vertinami mitybos poreikiai ir sprendžiamos problemos. Reguliarūs patikrinimai pas sveikatos priežiūros specialistus yra svarbūs ilgalaikei priežiūrai.

Reabilitacija po operacijos ir priešoperacinė reabilitacija

Po atlikto chirurginio gydymo prasideda svarbus gijimo etapas - reabilitacija, kuri lemia, kaip greitai pacientas sugrįš į įprastą gyvenimą. Reabilitacija prasideda iškart po operacijos ir trunka tol, kol pacientas stabilizuojasi. Jo tikslas - sumažinti komplikacijų riziką, skausmą ir padėti organizmui pradėti gijimo procesą.

Priešoperacinė reabilitacija NVI pradėta taikyti sausio mėnesį, kol kas teikiama pacientams, kuriems nustatytas skrandžio vėžys. Procedūros parenkamos pacientui individualiai pagal jo skundus ir lūkesčius, tačiau laikomasi numatytos schemos: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija ir priešoperacinės reabilitacijos procedūrų parinkimas; kineziterapija - adaptacija fiziniam krūviui ir paruošimas pooperaciniam periodui; psichologo konsultacija ir, jei yra poreikis, parenkamas terapijos būdas - terapija įtampai ir nerimui mažinti; dietologo konsultacija naujiems mitybos įpročiams formuoti.

Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiesiems paliatyviu skrandžio vėžiu

Pacientui taikoma nuo 5 iki 25 procedūrų. Procedūros gali apimti masažus, psichologo konsultacijas, šviesos terapiją, spalvų terapiją, kineziterapiją, mankštą ir pratimų programą. Reabilitacija parodo, kaip reikia keltis iš lovos po operacijos ir kokius pratimus atlikti namuose.

Nauda ir moksliniai duomenys

Neseniai Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Vilniaus universiteto atliktas klinikinis tyrimas parodė, kad nauda - visokeriopa. Mūsų tyrėjų komandos sukurta personalizuotos priešoperacinės reabilitacijos programa leidžia ne tik sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį operuojant pacientus, sergančius skrandžio vėžiu, tačiau ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei pagerinti pacientų toleranciją chemoterapiniam gydymui.

Remiantis tyrimo duomenimis, priešoperacinė reabilitacija leidžia išvengti iki pusės visų pooperacinių komplikacijų. Tai itin svarbu, nes operacijos dėl šios ligos yra itin sudėtingos ir pasižymi dideliu pooperacinių komplikacijų dažniu, siekiančiu iki 50 proc. Priešoperacinė reabilitacija nėra gydymo panacėja, tačiau ji neabejotinai gali leisti pagerinti chirurginio gydymo rezultatus, reikšmingai sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir geriau toleruoti taikomą chemoterapinį gydymą. Ateities tyrimai atsakys, ar priešoperacinė reabilitacija leidžia pagerinti sergančiųjų išgyvenamumo rodiklius.

Praktiniai aspektai ir plėtra

Po labai pozityvių klinikinio tyrimo rezultatų priešoperacinė reabilitacija buvo įdiegta į kasdienę klinikinę praktiką ir jau prieinama daugeliui NVI gydomų, skrandžio vėžiu sergančių pacientų. Ateityje priešoperacinė reabilitacija bus taikoma visų centrų pacientams, jei tik bus specialistų noras ir pageidavimas, kad pacientai atvyktų specifiniam gydymui pasiruošę ir sustiprėję.

Paciento patirtis: p. Vito istorija

Onkologinės ligos diagnozę p. Vitas sužinojo atsitiktinai. „Dėl šios ligos nejutau nieko. Dėl kitų sveikatos problemų kreipiausi į kardiologus, kurie vėliau nukreipė mane išsitirti vidaus organų. Tada ir rado šitą dalyką,“ - prisimena p. Vitas. Vyrui skrandžio vėžys jau išoperuotas, dabar paciento laukia gydymas chemoterapija. Optimizmu spinduliuojantis p. Vitas sako dabar besijaučiantis puikiai.

Taip pat skaitykite: Paliatyvios chemoterapijos nauda sergant 4 stadijos skrandžio vėžiu

Šis pacientas - pirmasis, kuriam Nacionaliniame vėžio institute prieš skrandžio vėžio operaciją buvo pritaikyta reabilitacija. „Man buvo garbė pirmam gauti reabilitaciją prieš operaciją. Įspūdžiai puikūs. Mano nuomone, prieš operaciją yra svarbu nestresuoti. Ši reabilitacija panaikina stresą, sukuria gerą nuotaiką, paruošia operacijai. Buvo masažai, psichologo konsultacijos, šviesos terapija, spalvų terapija, kineziterapija, mankšta, pratimai... Parodė, kaip reikia keltis iš lovos po operacijos, kokius pratimus atlikti namuose. Tai man labai padėjo“, - dalijasi p. Vitas.

Vyras dėkingas Nacionalinio vėžio instituto gydytojams ir slaugytojoms. „Didelis ačiū gydytojui dr. Augustinui Baušiui, kuris mane operavo“, - sako p. Vitas. Jis pripažįsta rūkęs 50 metų, bet tikisi, kad šio žalingo įpročio pavyks atsisakyti.

Mityba po skrandžio operacijos - praktiniai patarimai

Po skrandžio dalinio arba visiško pašalinimo operacijų gali kilti simptomų: ankstyvas sotumo jausmas, viduriavimas, rytinis vėmimas. Ligonis turi išmokti prisitaikyti; medikamentai gali tik sušvelninti kai kurias problemas.

Rekomenduojama:

  • Valgyti virtą, troškintą maistą; atsisakyti rūkyto, kepto, konservuoto maisto.
  • Pirmus 1-2 mėnesius valgyti maltą maistą, vėliau palaipsniui pereiti prie įprastinio maisto.
  • Valgyti po nedaug ir dažnai: 5-7 kartus per dieną, mažas porcijas, lėtai kramtyti.
  • Neužsigerti valgant; gerti tarp valgymų (pusvalandį prieš ir praėjus valandai po valgio).
  • Riboti cukraus turinčius produktus; vengti saldiklių kaip sorbitolis, dekstrozė, fruktozė.
  • Po valgio pagulėti 15-20 min., kad maistas lėčiau patektų į žarnyną.

Gyvenimo kokybė po skrandžio operacijos yra tokia pati - žmogus gali normaliai gyventi, bet privalo riboti maistą ir laikytis mitybos režimo. Praėjus 2-3 metams po dalinio skrandžio pašalinimo operacijos, beveik nebelieka jokių mitybos apribojimų. Po visiško pašalinimo adaptacija dažnai trunka ilgiau ir reikalauja daugiau gyvenimo režimo pakeitimų.

Komplikacijos ir tolimesnė priežiūra

Pooperaciniu laikotarpiu svarbu stebėti galimas komplikacijas: infekcijas, kraujavimą, žarnyno funkcijos sutrikimus. Reabilitacijos metu gali kilti skausmas, ribotas judėjimas ir motyvacijos stoka; būtina užtikrinti tinkamą fizinę ir psichologinę pagalbą. Atsistatymo trukmė priklauso nuo operacijos sudėtingumo, organizmo gijimo gebėjimo ir taikomos reabilitacijos - nuo kelių dienų ar savaičių iki kelių mėnesių.

Chemo-, radio- ir taikinių terapijų vaidmuo

Chemoterapija skrandžio vėžiui atlieka labai svarbų vaidmenį tiek prieš operaciją (neoadjuvantas), siekiant sumažinti naviko dydį, tiek po operacijos (adjuvantas), siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Spindulinė terapija dažnai nėra pagrindinis gydymo metodas, tačiau derinama su chemoterapija arba naudojama paliatyviai. Personalizuota medicina (pvz., HER2 statusas) leidžia taikyti tikslinę terapiją, pvz., trastuzumabą, o imunoterapija (nivolumabas, pembrolizumabas) gali būti skiriama pažengusiais atvejais.

Ką svarbu prisiminti pacientui

  • Dalivavimas klinikiniuose tyrimuose gali suteikti prieigą prie naujų gydymo metodų.
  • Reabilitacija - tiek prieš, tiek po operacijos - gali ženkliai pagerinti gijimo eigą ir sumažinti komplikacijų riziką.
  • Rūkymo atsisakymas, tinkama mityba ir fizinis aktyvumas yra svarbūs ilgalaikiai veiksniai gerai savijautai užtikrinti.
  • Kiekvienas pacientas yra unikalus: sprendimus priima daugiadalykė onkologų komanda, atsižvelgdama į individualias indikacijas.

Gydytoja rezidentė Lina Mozūraitė primena, kad po skrandžio operacijos reabilitacija ir mitybos režimo laikymasis padeda pacientui prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių ir pasiekti geresnę gyvenimo kokybę.

tags: #skrandzio #vezio #operacijos #reabilitacija