Skrandžio vėžys - tai skrandžio piktybinis navikas. Skrandžio vėžys - tai liga, kurios metu pakitusios skrandžio ląstelės nekontroliuojamai auga, formuoja darinį, kuris infiltruoja aplinkinius audinius ir iš kurio vėžinės ląstelės gali išplisti (metastazuoti) į kitus organus. Skrandžio vėžys gali susiformuoti bet kurioje skrandžio dalyje.
Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, vyrai. Vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau nei moterys. Didžiausias sergamumas šia liga pasireiškia tarp 60-75 metų amžiaus asmenų. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad kasmet Lietuvoje skrandžio vėžys diagnozuojamas 757 pacientų, o 597 nuo šios ligos miršta. Lietuvoje sergamumas skrandžio vėžiu mažėja: 1992 m. - 1142, 2000 m. - 1034, 2004 m. - 974, 2008 m. - 836 nauji skrandžio vėžio atvejai. Nors bendras sergamumas skrandžio vėžiu tiek vyrų, tiek moterų aiškiai mažėja, deja, apie 45-48 % iš visų naujų atvejų nustatomi III-IV stadijos.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Rizika susirgti siejama ir su opomis, taip pat su bakterijos Helicobacter pylori buvimo skrandyje. Skrandžio gleivinės Helicobacter pylori infekcija sukelia gleivinės lėtinį uždegimą, vėliau jos atrofiją. Tokią gleivinę lengviau pažeidžia nitritai, nitratai, procesas gali virsti vėžiu.
- Netinkama mityba: sūdytų raugintų, marinuotų, aštrių maisto produktų, rūkytos, perdirbtos mėsos dominavimas mityboje didina riziką.
- Per karšto, sauso maisto valgymas, vitaminų A ir C stygius maiste, per mažas vartojimas vandens.
- Atrofinis gastritas - lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas ir atrofija.
- Tabako rūkymas: kuo didesnis rūkymo stažas, tuo rizika didesnė.
- Paveldėtas polinkis: labai nedidelė dalis atvejų yra tikrai paveldimi.
Eilė mokslinių tyrimų nurodo, kad tam tikri gyvenimo būdo ir mitybiniai įpročiai gali sumažinti riziką sirgti skrandžio vėžiu. Palankūs veiksniai - pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, Viduržemio jūros tipo dieta, pieno produktų, kryžmažiedžių daržovių vartojimas bei reguliari fizinė veikla. Apribojant greito maisto, perdirbtos mėsos ar rūkytų sūrių kiekį, galima apsaugoti savo skrandį. Nerūkyti ir stebėti aspirino ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimą.
Simptomai ir ankstyvoji diagnostika
Ankstyvas skrandžio vėžys neturi būdingų simptomų. Vienas iš ankstyvųjų skrandžio vėžio požymių yra mikroskopinis kraujavimas. Ilgainiui dėl to gali išsivystyti anemija (mažakraujystė). Dažniausi pirmieji simptomai yra svorio kritimas ir pilvo skausmas. Kiti dažni simptomai: apetito stoka, ankstyvas pilnumo jausmas pavalgius, atsirūgimai ar rėmens jausmas, pykinimas, vėmimas. Kartais, ypač pažengusiais atvejais, skrandžio vėžys diagnozuojamas pasireiškus kraujavimo iš virškinamojo trakto reiškiniams ar žarnyno nepraeinamumui.
Taip pat skaitykite: Išmokos sergant skrandžio vėžiu
Vien tik sutrikęs virškinimas ar rėmuo nereiškia, kad sergate skrandžio vėžiu. Pastebėjote nerimą keliančius ženklus? Tuomet nieko nelaukdami kreipkitės į gydytojus. Įvertinę Jūsų sveikatos būklę ir atlikę reikiamus tyrimus, jie gali nustatyti tikrąją sutrikimų priežastį. Rizikos grupėje esantiems žmonėms svarbu atidžiai sekti savo sveikatos būklę.
Diagnostikos metodai
Pirmiausia pacientą apklausia ir apžiūri šeimos gydytojas. Atliekami kraujo tyrimai, įvertinama, ar nėra mažakraujystės. Ištiriamos išmatos, ar jose nėra kraujo.
Svarbiausi vaizdiniai ir invaziniai tyrimai:
- Fibroezofagogastroduodenoskopija (FEGDS) - viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija. Tai procedūra, kurios metu gydytojas į burną įkiša ploną vamzdelį su maža kamera. Ši procedūra leidžia apžiūrėti ir įvertinti stemplę, skrandį bei dvylikapirštę žarną. Endoskopija leidžia atlikti biopsiją - paimti nedidelį audinio gabalėlį mikroskopiniam tyrimui. Atliekant endoskopinį tyrimą skrandis turi būti tuščias, pacientas mažiausiai 4 valandas iki procedūros negali valgyti ir gerti.
- Rentgeninis tyrimas panaudojant barį - viršutinės virškinamojo trakto rentgenoskopinis tyrimas. Prieš tai pacientas turi išgerti specialaus skysčio - bario sulfato suspensijos.
- Pilvo echoskopija (ultragarsinis tyrimas) - tai vaizdinis tyrimas, paremtas ultragarso bangomis, atliekamas ligos išplitimui nustatyti.
- Kompiuterinė tomografija (KT) - atliekama siekiant nustatyti ligos išplitimą, kai pirminis naviko židinys jau nustatytas.
- Biopsija - audinio gabalėlis ištiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti vėžinių ląstelių požymius ir ląstelių diferenciaciją.
Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius skrandžio vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika.
Ligų stadijos ir jų reikšmė gydymui
Ligos stadija, t. y. išplitimo nustatymas, labai svarbi parenkant gydymą. Tarptautinės stadijos aprašomos įvairiai, tačiau dažnai yra naudojami I-IV stadijų aprašymai bei detalizuojami kaip IA, IB, II, III A/B, IV. PVėžys, prasiskverbęs per visus sienelės sluoksnius ir turintis tolimas metastazes, vertinamas kaip IV stadija.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiesiems paliatyviu skrandžio vėžiu
Ligos atsinaujinimas po gydymo vadinamas skrandžio vėžio atkryčiu. Apie skrandžio vėžio agresyvumą galimą spręsti iš vėžio ląstelių diferenciacijos laipsnio. Kuo vėžio ląstelės struktūra labiau pakitusi, tuo ligos eiga agresyvesnė.
Gydymo metodai
Yra įvairių skrandžio vėžio gydymo būdų. Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos ir paciento bendros būklės. Atlikus visus reikalingus tyrimus, daugiadalykė komanda parenka konkrečią gydymo seką.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas - pagrindinis gydymo metodas, leidžiantis išgydyti ligą. Ankstyvos stadijos atvejais atliekama dalinė gastrektomija arba endoskopinis naviko pašalinimas (ankstyvas skrandžio vėžys). Kartais tenka pašalinti visą skrandį (totali gastrektomija). Atliekant operaciją kartu šalinami ir skrandžio limfmazgiai - jų mikroskopinis tyrimas padeda nustatyti išplitimą. Jei skrandžio vėžys pažeidęs greta esantį organą, operacijos metu kartu gali būti pašalinama blužnis, dalis kasos ar apatinė stemplės dalis.
Jei navikas visiškai blokuoja maisto patekimą, gali būti atliekama paliatyvi operacija - skrandis nešalinamas, bet suformuojama apeinanti jungtis (anastomozė). Po operacijos pacientai skatinami kuo anksčiau pradėti judėti, gaunamos intraveninės skysčių infuzijos, vėliau leidžiama pamažu valgyti specialią dietą. Pooperaciniam skausmui malšinti skiriami nuskausminamieji vaistai.
Spindulinė terapija
Spindulinis gydymas - yra veiksmingas būdas sumažinti skrandžio vėžio atkryčio riziką po atliktos operacijos. Prieš operaciją spindulinė terapia gali sumažinti naviko dydį. Kai operacija negalima, spindulinė terapija gali būti taikoma siekiant palengvinti simptomus.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios chemoterapijos nauda sergant 4 stadijos skrandžio vėžiu
Chemoterapija ir chemoradiacija
Chemoterapija - gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į skrandžio vėžio ląsteles. Chemoterapija gali būti taikoma prieš operaciją (neoadjuvantinė) arba po operacijos (adjuvantinė), taip pat paliatyviai metastazavusios ligos atvejais. Kombinuotas perioperacinis gydymas (dalies chemoterapijos prieš operaciją, dalies po jos) dažnai duoda geresnius rezultatus.
Taikinių (tikslinė) terapija ir imunoterapija
Taikinių terapija - vaistai, kurie selektyviai veikia tam tikras navikinių ląstelių molekules ar receptorius, stabdo vėžio augimą. Imunoterapija padeda imuninės sistemos ląstelėms surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Pastaraisiais metais skrandžio vėžio gydymo gairės papildytos inovatyviais vaistais: imunoterapija derinyje su chemoterapija rekomenduojama, kai nustatomi PD-L1 receptoriai arba mikrosatelitų nestabilumas; nustačius teigiamą HER-2 raišką, skiriamas trastuzumabas kartu su chemoterapija; nustačius Claudin 18.2 receptorius, skiriami specifiniai taikiniai vaistai.
Naviko genetinių pokyčių identifikavimas prieš skiriant gydymą tampa svarbiu, nes tai leidžia pritaikyti personalizuotą gydymą konkrečiam ligoniui. Remiantis tarptautinėmis gairėmis, prieš gydant metastazavusį skrandžio vėžį rekomenduojama ištirti HER-2, PD-L1, Claudin 18.2 receptorių raišką ir mikrosatelitų būklę.
Klinikiniai tyrimai
Klinikiniai tyrimai pacientams leidžia gauti inovatyvų gydymą. Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu vykdomi intervenciniai klinikiniai tyrimai, kuriuose tiriamos naujos imunoterapijos kombinacijos, taikinių terapijos vaistai, intraperitoninė chemoterapija (PIPAC) ir kitos metodikos. Dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose pacientui leidžia gauti dar neprieinamą inovatyvų gydymą ir suteikia gydytojams patirties.
Gydymo sėkmė ir prognozė
Ar išgydomas skrandžio vėžys, dažniausiai priklauso nuo to, kada jis pastebimas. Neabejotinai, svarbiausias veiksnys skrandžio vėžio gydymo rezultatams yra ankstyva ligos diagnostika. Mūsų centre gydomų I stadija sergančių ligonių 5-erių metų išgyvenamumas viršija 95 %, galime sakyti, jog beveik visi pacientai pasveiksta. Kitokia situacija, kai kalbame apie išplitusį vėžį.
Metastazavusios ligos atveju pagrindinis gydymas yra medikamentinis. Kartais gydymas gali suvaldyti ir palengvinti ligos simptomus, net jeigu išgydyti ligos neįmanoma.
Pooperacinė reabilitacija ir gyvenimo kokybė
Priešoperacinė reabilitacija skirta pagerinti paciento fizinę, mitybinę ir psichologinę būklę prieš operaciją, siekiant sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus. Vilniaus universitete, Nacionaliniame vėžio institute ir Santaros klinikose sukurta metodika, kurios efektyvumas, įrodytas moksliniais tyrimais, leidžia pagerinti gydymo rezultatus ir gyvenimo kokybę.
Mitybos problemos po skrandžio operacijų gali būti ankstyvosios arba vėlyvosios; būtina speciali pooperacinė priežiūra, dietologinė priežiūra ir ilgesnė stebėsena. Po operacijos pacientai skatinami anksti keltis, pradėti kvėpavimo ir kojų pratimus lovoje, o po kelių parų pradėti pamažu gerti ir valgyti pagal dietą.
Vaistų prieinamumas ir kompensavimo tvarka Lietuvoje
Deja, Lietuvoje inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumas yra ribotas. Pacientų atstovų ir gydytojų vertinimu, nors naujų vaistų registracija Europos erdvėje vyksta, jų kompensavimas ir prieinamumas Lietuvoje dažnai vėluoja arba trūksta. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovai fiksuoja pacientų istorijas, kai inovatyvūs vaistai, galintys padėti, Lietuvoje nėra prieinami arba nėra kompensuojami.
Iš 46 inovatyvių onkologinių vaistų, 2018-2021 m. registruotų Europos vaistų agentūroje, Lietuvoje turime tik 4. Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą atsilieka tarp ES šalių; pavyzdžiui, Lenkijoje yra 59, Latvijoje - 32, Estijoje - 31 inovatyvūs vaistai. Laukimo laikas iki kompensavimo sprendimo Lietuvoje vidutiniškai yra gerokai ilgesnis nei Vokietijoje ar kai kuriose kitose šalyse.
Kodėl kompensavimas užtrunka?
Vienas pagrindinių veiksnių - sudėtinga vaistų vertinimo sistema. Tam, kad nauja veiklioji medžiaga patektų į kompensavimo sistemą, vaisto registruotojas turi pateikti paraišką VVKT, vyksta sveikatos technologijų vertinimas, vertinama klinikinė ir ekonominė nauda, prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidos. Toliau rekomendacija pateikiama Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai, kuri priima sprendimą.
Procesą stabiliai lėtina biurokratinės kliūtys, specialistų trūkumas ir finansavimo planavimo niuansai. SAM nurodo siekiant gerinti procesą - plečiami ekspertų ratai, optimizuojamas paraiškų vertinimas, diegiamos kainodaros priemonės, nuolat peržiūrimi teisės aktai. VVKT taip pat pabrėžia, kad sprendimus lemia šalies ekonomika, sveikatos sistemų ypatumai, gydymo alternatyvos ir kiti veiksniai.
Pacientų galimybės gauti nekompensuojamą vaistą
- Kreiptis į SAM labai retų ligų komisiją dėl kompensavimo konkrečiam pacientui (sprendimas priimamas per 10 darbo dienų).
- Dalyvauti klinikiniame tyrime (vaistas pacientui skiriamas nemokamai, jei atitinka tyrimo kriterijus).
- Vilties programos (pagal gamintojo iniciatyvą, kai pacientas negali dalyvauti klinikiniame tyrime ir kitų alternatyvų nėra).
- Labai retai - vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus.
Taip pat yra galimybė vykti gydytis į užsienį: planinis gydymas užsienyje gali būti organizuojamas, jei Lietuvoje išnaudotos visos gydymo galimybės ir užsienyje taikomas gydymas efektyviai paveiktų paciento sveikatą. Pacientas turi gauti siuntimą, išsaugoti visus medicininius dokumentus ir per metus kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensavimo.
Finansavimo ir politiniai aspektai
Pagrindinės problemos, kodėl nauji vaistai neprieinami, yra nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas, sudėtingas paraiškų vertinimo mechanizmas ir prioritetų nustatymas. POLA vadovės teigimu, nors viešose ataskaitose nurodoma, jog lėšų vaistams skiriama daugiau, praktiškai naujų pavadinimų skaičius auga pernelyg lėtai.
POLA ir medikų atstovai ragina efektyvinti paraiškų vertinimą, išplėsti ekspertų ratą, geriau planuoti PSDF lėšų naudojimą ir didinti inovatyvių vaistų pateikimą į kompensavimo sąrašus. SAM savo ruožtu nurodo imantis priemonių: optimizuojami vertinimo procesai, peržiūrimi teisės aktai ir sudaryta nuolat veikianti darbo grupė.
Sveikatos priežiūros patarimai pacientams
- Jeigu kurį laiką juntate nemalonius simptomus, tokius kaip rėmens graužimas, pykinimas, pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas, sumažėjęs apetitas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, nedelskite ir užsiregistruokite tyrimams.
- Jeigu gydytojas rekomenduoja tyrimus - atlikite juos laiku: endoskopiją, kraujo tyrimus, echoskopiją, KT ir kt.
- Pasitarkite su gydytoju dėl galimybės atlikti genetinius tyrimus, jei šeimoje yra daug sergančių jauno amžiaus giminaičių.
- Aptarkite su gydančiu gydytoju galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ar vilties programose bei galimybes kreiptis į SAM labai retų ligų komisiją.
Pacientų istorijos ir praktiniai pavyzdžiai
Yra tiek pozityvių, tiek skaudžių pacientų istorijų. Pavyzdžiui, 63-ejų p. Almira prieš porą metų serganti III stadijos skrandžio vėžiu buvo gydoma operacija ir chemoterapija, jai taikyta priešoperacinė reabilitacija, ji laikosi dietos ir lankosi stebėsenoje. Pacientai vertina priešoperacinę reabilitaciją kaip naudingą dalį gydymo.
Kita istorija - jauna moteris, kuriai diagnozuotas 4 stadijos skrandžio vėžys, rėmia, kad inovatyvūs vaistai, kurie galėtų padėti, Lietuvoje nėra prieinami arba nekompensuojami. Tokios situacijos iliustruoja faktą, jog nauji vaistai dažnai registruojami Europos lygiu, bet jų kelias iki paciento Lietuvoje gali būti ilgas ir sudėtingas.
Ateities iššūkiai ir rekomendacijos
Onkologija pereina į personalizuotos medicinos etapą: reikės daugiau biologinių žymenų, pagal kuriuos bus skiriamas konkretus gydymas. Prognozuojama, kad onkologinių ligų atvejų skaičius augs, todėl Lietuvos sveikatos sistema turės pasiruošti didesniam inovatyvių vaistų poreikiui ir greitesniam jų vertinimui bei įtraukimo į kompensavimo sąrašus.
Rekomenduojama: gerinti paraiškų vertinimo efektyvumą, didinti PSDF lėšų planavimo skaidrumą, skatinti klinikinių tyrimų įtraukimą and stiprinti pacientų informuotumą apie galimybes gauti inovatyvų gydymą (klinikiniai tyrimai, vilties programos, SAM retų ligų komisija, gydymas užsienyje).
| Gydymo etapas / stadija | Pagrindiniai gydymo metodai |
|---|---|
| 0-I (ankstyvos stadijos) | Endoskopinis naviko pašalinimas arba dalinė/visiška gastrektomija; kartais be chemoterapijos |
| IB-III | Chirurgija + perioperacinė chemoterapija arba chemoradiacija; limfmazgių šalinimas; reabilitacija |
| IV (išplitęs) | Pagrindinis gydymas medikamentinis: chemoterapija, imunoterapija, taikiniai vaistai, paliatyvios procedūros |
Daugelis gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Tai leidžia išplėsti pacientų galimybes gauti naujus gydymo metodus ir stiprina gydymo centrų kompetencijas.
tags: #skrandzio #vezio #gydymas #vaistu #kompensacija