Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyviosios pagalbos principai remiasi įrodymais ir dėmesiu visiems paciento poreikiams: fiziniams, psichologiniams, socialiniams ir dvasiniams. Svarbu suprasti, kad paliatyvioji pagalba nėra vien vaistai; čia taip pat svarbūs pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis, o kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų.
Kas yra skausmo malšinimas paliatyviojoje pagalboje?
Skausmas yra vienas iš pagrindinių paliatyviosios pagalbos simptomų. Jo malšinimas turi būti pagrįstas holistiniu, daugiadalykiu požiūriu, nes skausmas gali būti susijęs su fiziniais, psichologiniais, socialiniais ir dvasiniais veiksniais. Pagrindinė skausmo malšinimo sąlyga - tikslaus ir nuodugnaus kiekvieno skausmo įvertinimo, įvairių skausmo tipų žinojimo ir diferencijuoto požiūrio į lėtinio skausmo valdymą. Taip pat svarbu žinoti analgetikų farmacinius ypatumus, galimą nepageidaujamą poveikį bei diagnozuoti ir gydyti kitus sutrikimus, kurie gali stiprinti skausmą.
Albertas Šveiceris teigė, kad skausmas yra žmonijai daug baisesnis negu pati mirtis. Dėmesys paciento poreikiams, skausmo malšinimas ir palengvinimas lemia kokybiškesnį gyvenimą net ir sunkiomis ligomis. Pagrindinė sąlyga - skausmo kontrolė turi būti siejama su visapusiška paciento priežiūra, jos koordinavimu su kitais gydymo aspektais.
Kaip skausmas veikia pacientą ir jo artimuosius
Skausmas ne tik fiziškai kankina, bet ir gali sukelti nerimą, baimę, pyktį, sutrikdyti miegą bei pabloginti bendrą gyvenimo kokybę. Tyrimai rodo, kad ankstyva paliatyvioji priežiūra gali sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti informacijos apie ligą įsisavinimą ir paskatinti pacientus bei jų artimuosius aktyviau dalyvauti gydymo sprendimų priėmimo procese. Artimieji, turėdami ankstesnę patirtį su paliatyviąja priežiūra, dažnai mažiau išgyvena gedėjimo sunkumus ir jaučiasi labiau įtraukti į sprendimus.
Paliatyviosios pagalbos lygiai ir jų taikymas
Paliatyvioji pagalba Lietuvoje teikiama keliais lygiais, o pasirinkimą lemia gydytojo įvertinimas bei ligos pobūdis:
Taip pat skaitykite: Slaugos veiksmai esant silpnumui
- Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos - teikiamos suaugusiems pacientams, kai būtina intensyvi simptomų kontrolė ar kitos specializuotos intervencijos; siuntimą išrašo gydantis gydytojas pagal teisės aktuose numatytus kriterijus. Pilnas išrašymas vyksta kai aktyvus gydymas nebegalimas arba jo rezultatai yra riboti.
- Ambulatorinė paliatyvioji pagalba - teikiama poliklinikose ar šeimos klinikose, kur komanda susideda iš gydytojo, slaugytojo, socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, kineziterapeuto ir kt. Paslaugos teikiamos asmeniškai šeimoje ar ambulatoriškai, dažnai ne vėliau nei kitą dieną po plano sudarymo.
- Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba - skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau kurie gali grįžti namo vakare. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, į kurį įtraukiami įvairūs specialistai (psichologas, kineziterapeutas ir kt.).
PSD apdraustiems žmonėms paslaugos dažnai finansuojamos iš Ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas išrašydamas siuntimą turi nurodyti bent 3 įstaigas, kuriose galima gauti paliatyviąją pagalbą. Jei reikia, įstaigas galima rasti Lietuvos ligonių kasų svetainėje pagal miestą ir paslaugos pavadinimą.
Ambulatorinė ir stacionarinė paliatyvioji pagalba namuose
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia parengta specialistų komanda, kuri užtikrina paciento slaugos poreikių įvertinimą, asmens higienos, pragulų profilaktikos ir kitų poreikių įgyvendinimą. Kai kurie pacientai gali gauti ambulatorinės pagalbos namuose paslaugas, kai nėra namuose teikiamos slaugos paslaugos. Taip pat, kai reikia, gali būti siuntimas į ASPĮ (asmens sveikatos priežiūros įstaigas) su reikiamomis intervencijomis.
Stacionarinės pagalbos atveju, kol pacientui teikiama paliatyvioji pagalba stacionare, tam tikros medicinos priemonės gali būti ribojamai išrašomos, todėl svarbu susitarti su gydytoju dėl priemonių poreikio ir galimybių.
Kada pradėti ir kaip įvertinti paliatyviąją priežiūrą?
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvą paliatyviosios priežiūros pradžią - ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastazinė liga, ir persidengti su aktyviu gydymu. Ankstyva priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją bei pagerinti gydytojų komunikaciją. Tačiau nauda dažniausiai matoma kai paslaugos teikiamos kelis mėnesius, o ne tik paskutinėmis savaitėmis.
Pagrindinis tikslas - pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti skausmą ir kitus simptomus bei suteikti visapusišką paramą pacientui ir šeimai. Paliatyvioji priežiūra reikalinga ne tik gyvenimo pabaigoje, o bet kuriuo sunkaus susirgimo etape.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos po laparoskopinės miomektomijos
Praktiniai patarimai gydytojams ir šeimoms
Kai gydymo nutraukimas tampa realybe, svarbu atkreipti dėmesį į paciento pageidavimus ir orumą. Aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos - svarbiausia yra paciento norai ir jo sprendimo laikymasis. Kartais gydymo nutraukimas reiškia perėjimą prie palaikomosios priežiūros, kurios tikslas - kančios mažinimas ir kokybiško gyvenimo palaikymas. Informacija parengta atsižvelgiant į ekspertų nuomonę ir patirtį paliatyviosios medicinos srityje.
Aprašymas ir įtvirtinti principai
Paliatyvioji pagalba - medicinos kryptis, skirta padėti žmogui gyventi kuo kokybiškiau, koncentruojantis į simptomų kontrolę, emocinę ir dvasinę pagalbą, ir įsiklausymą į paciento bei jo šeimos poreikius. Tai komandinės priežiūros modelis, į kurį įtraukiami gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, kineziterapeutai ir kiti specialistai. Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama namuose, ligoninėse ar stacionarinėse įstaigose, priklausomai nuo paciento poreikių ir įstaigos galimybių.
Skausmo valdymas yra vienas iš kertinių paliatyviosios pagalbos uždavinių. Ūmiu atveju skausmo malšinimas turi būti greitai pasiekiamas ir atitikrintas individualiai pagal paciento ligos istoriją ir kitų simptomų raidos kontekstą. Siekiama sumažinti kančias, pagerinti miegą, emocinę būklę ir bendrą gyvenimo kokybę.
Baigiamoji dalis
Jei atsiranda poreikis, gydytojas užpildo formą dėl siuntimo konsultacijai, tyrimams ir gydymui. Taip pat svarbu prisiminti, kad šeimos nariai ir artimieji dažnai išgyvena visą ligos kelią kartu su pacientu - todėl palaikymo paslaugos šeimai yra taip pat svarbios.
Taip pat skaitykite: Psichosocialiniai veiksniai ir slaugytojų skausmas
tags: #skausmas #paliatyvioje #pagalboje