Šiame straipsnyje nagrinėjama dabartinė Lietuvos kultūros situacija, meno kūrėjų, vartotojų ir institucijų būklė, analizuojamos sąveikos tarp meno kūrybos, švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos sričių, ir siūlomi ateities kultūros modeliai bei plėtros galimybės. Darbas remiasi moksliniais ir meniniais tyrimais, kuriuose išryškinamas kultūros švietimo socialinis ir sveikatos sektorių sinergijos potencialas bei projekto „Menas žmogaus gerovei“ patirtys kaip bandomasis modelis Lietuvoje. Pabrėžiama tarptautinio bendradarbiavimo reikšmė, regioninės ir tarptautinės partnerystės galimybių įgalinimas, siekiant didinti kultūros prieinamumą visoje šalyje ir stiprinti socialinę įtrauktį.
Kultūros švietimo plėtotės kontekstas Lietuvoje
2020 m. Kultūros politika apibrėžė tikslą „Menas žmogaus gerovei“ ir įtraukti kūrybinę partnerystę tarp meno, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų sričių. Projekto tikslas - didinti kultūros prieinamumą visoje šalyje, įtraukti smulkiasios įstaigas ir mažesnius subjektus, plėtojant mokyklinį ugdymą, suaugusiųjų švietimą, profesinį rengimą ir jaunimo veiklas. Į projektą turėjo būti įtraukti bent trys bendradarbiavimo partnerystės organizacijos ir bent dvi nedidelio masto partnerystės iš skirtingų šalių, o veikla turėjo būti lanksti, įtraukiant tiek tradicines, tiek kūrybiškas priemones.
Partnerystės tikslas - suteikti tarptautinę bendradarbiavimo patirtį, stiprinti organizacijų gebėjimus ir pasiekti kokybiškus, novatoriškus rezultatus. Apie partnerystės tipus kalbama išsamiau: bendradarbiavimo partnerystė ir nedidelio masto partnerystė, kurioms paskiriamos skirtingos veiklos formos ir laiko rėmai. Per projekto įgyvendinimą organizacijos gali vykdyti platų veiklų spektrą - nuo projekto valdymo iki dalijimosi ir sklaidos veikla, siekiant politinių prioritetų ir ES tikslų įgyvendinimo.
Partnerystės tipai ir jų tikslai
- Bendradarbiavimo partnerystė: skirta didesnėms ir tarptautinėms aljanso formoms, apima tinklaveiką, mobilumo plėtrą, įtraukių partnerystės priemonių kūrimą, inovacijų diegimą ir bendrų tikslių rezultatų siekimą. Pagrindinis dėmesys - užtikrinti tinkamą projektų planavimą, įgyvendinimą ir susijusią veiklą su partneriais, įtraukti įgyvendinimo etapuose dalyvaujančias organizacijas iš skirtingų šalių, ir sutelkti dėmesį į ėjimą į europos Prioritetų kontekstą.
- Nedidelio masto partnerystė: orientuota į mažesnes organizacijas, kurios gali augti ir stiprinti gebėjimus per tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant papildomas veiklas, kaip mokymų programos, mentorystė ir viešosios įtampos mažinimas per kultūrinę veiklą.
Per projektus vykdomos veiklos gali būti įvairiausios: projektų valdymas, įgyvendinimas, dalijimosi ir sklaidos veikla. Šias veiklas liudija kai kurios esminės užduotys - užtikrinti tinkamą projekto planavimą, virtualius susitikimus, rengti komunikacijos medžiagą, parengti dalyvių pasirengimą, organizuoti tinklaveikos renginius, susitikimus, darbo posėdžius, bei skatinti dalijimąsi rezultatais. Tokiu būdu siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos prioritetų įgyvendinimo, įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis ir skatinti įtrauktį, ypač Ukrainos pabėgėlius ir kariamai pažeidžiamas grupes, taip pat skatinti žaliąją transformaciją ir skaitmeninę edukaciją.
Prioritetai ir sektorių integracija
ES Erasmus+ programos prioritetai apima keturias bendras kryptis: įtrauktį ir įvairovę, aplinkos apsaugą ir klimato kaitos kovą, skaitmeninę transformaciją, bei bendras vertybes, pilietinį aktyvumą ir dalyvavimą. Šie prioritetai taikomi visose švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Konkretūs sektorių prioritetai: aukštojo mokslo srityje skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, įtrauktį, mobilumą, skaitmeninimą, vidaus kokybės užtikrinimą ir pažangą į dvimatinę pažymėjimų ekosistemą; STEAM skaitmeninių įgūdžių skatinimas ir moterų įtraukimas į STEM studijas; įtraukties plėtra mobilumo ir bendradarbiavimo veiklose; skaitmeninės transformacijos planų kūrimas skaitmeniniuose ugdymo kontekstuose; tyrimai ir pilotavimo projektai žiniatinklio ir dirbtinio intelekto srityse; taip pat reiškimai dėl kultūrinio identiteto, pilietinės visuomenės, paveldo ir tarptautinio bendradarbiavimo.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie socialinio aktyvumo skatinimą.
Taikant šiuos prioritetus, projektai turi aiškiai nurodyti poveikį ir sieti savo veiklą su horizontiniais prioritetais, įtrauktimi, klimato kaita, skaitmenine transformacija ir kitomis prioritetinėmis sritimis. Be to, svarbu išnagrinėti ankstesnių finansuotų projektų rezultatus, vengiant veiklos dubliavimo ir siekiant papildyti bei plėtoti jau turimus pasiekimus partnerystės kontekste.
Aukštojo mokslo, kūrybos ir žmogiškojo kapitalo plėtra
Naujosios programos prioritetai aukštojo mokslo srityje siekia sustiprinti tarpusavio ryšius tarp institucijų, skatinti inovacijas, įtrauktį, skaitmeninimą ir mokymosi visą gyvenimą. Taip pat skiriamas dėmesys moterų įtraukimui į STEAM studijas, STEAM metodų plėtrai, tarptautiniam mobilumui, kokybės užtikrinimo mechanizmams, bei automatinio pripažinimo skaitmeninių pažymėjimų plėtrai. Tai įtraukia ir skaitmeninių įgūdžių plėtrą, žaliąją kompetencijų ugdymą, bei integruotą požiūrį į darbo rinkos poreikius ir inovacijų ekosistemas.
Be to, aukštojo mokslo institucijų įtrauktis ugdoma per mobilumo skatinimą, įtraukiant skaitmenines platformas, bendradarbiavimo modelius ir vertinimo sistemas. Taip pat planuojama skatinti studentų pabėgėlių ir kitų mažiau atstovaujamų grupių įtraukimą į universitetinį gyvenimą, užtikrinant psichikos sveikatos paramą ir lyčių lygybę vadovavimo lygiuose. Tai sudaro pagrindą kurti socialiai įtraukią, tvarią ir atsparią aukštojo mokslo bendruomenę.
Skaitmeninė transformacija, dirbtinis intelektas ir kultūros ateities sklaida
Kultūros ir kūrybos sektoriuose planuojama naudoti pažangias technologijas: dirbtinį intelektą, AR/VR, big data analizę ir kitas inovacijas, siekiant kurti įtraukius, etiškai pagrįstus sprendimus. Numatomi projektai numato scenarijų analizę, autorių teisių apsaugą, kilmės įrankius ir autorių atlyginimų paskirstymo mechanizmus, kad DI vystomas kūrybai būtų teigiamai naudingi kūrėjams ir plataus auditorijos poreikiams. Taip pat numatoma skaitmeninės įvairovės ir įtraukties užtikrinimas, kad DI veikla skatintų kultūrinę įvairovę ir prieinamumą pažeidžiamose situacijose esantiems asmenims.
Praktiniai pavyzdžiai ir kitos iniciatyvos
- Kvietimai teikti paraiškas skirti Ukrainos kultūros paveldui, kultūros ryšių su ES stiprinimui, mentorystei ir ukrainiečių meno profesionalų karjeros plėtrai, su prioritetais skaitmeninei transformacijai, įtraukties ir tvarumo skatinimui.
- Kvietimai finansuoti tyrimus retų amatų išsaugojimui ir tvarumui bei palaikyti kūrybinius specialistus ir erdvinės architektūros tyrimus, įtraukiant rezidencijas ir mentorystę.
- Iniciatyvos, skirtos kultūros paveldo ir inovacijų sklaidos skatinimui, sąveikaujančios su MVĮ, bendradarbiavimo tinklais ir tarptautiniais partneriais.
- Specifinės galimybės teatroms eksperimentuoti su skaitmeniniais įrankiais, dalintis profesionaliomis įžvalgomis ir skatinti žmogui orientuotą skaitmeninę transformaciją.
- Europos universiteto integracija į praktikas - valdymo, technologijų ir bendradarbiavimo modelių kūrimas, smart įgūdžių ugdymas, ir atskaitos mechanizmų diegimas.
Apibendrinimas: link įtraukaus kultūros ekosistemos kūrimą
Tarp kultūros švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos sričių lilijos partnerystė Lietuvoje turi potencialą sukurti gilią, įtraukią, ž faster transformuojančią kultūros sistemą. Svarbiausia yra aiškiai suformuluoti projektų tikslus, integruoti skaitmenines ir žaliąsias kompetencijas, užtikrinti lyčių lygybę, įtraukti socialiai pažeidžiamas grupes ir skatinti pilietiškumą. Tokia sinergija gali paskatinti inovacijas kultūros, švietimo ir sveikatos srityse, kurti naujus darbo modelius, stiprinti bendruomeninį gyvenimą ir skatinti tvarią plėtrą visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Moksliniai tyrimai apie smurtinius žaidimus
Taip pat skaitykite: Priemonės socialiniam aktyvumui didinti
tags: #skatina #kulturos #svietimo #socialines #ir #sveikatos