Žmonių su negalia yra visame pasaulyje ir visuose visuomenės sluoksniuose. Jie turi visas teises į pilnavertį gyvenimą. Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos standartai reikalauja sudaryti visiems žmonėms vienodas sąlygas naudotis visais pastatais.
Nuo viešosios organizacijos gebėjimo planuoti, efektyviai parengti ir priimti sprendimus, koordinuoti įgyvendinimą, telkiant išteklius ir galimybes, priklauso visuomenės ekonominė situacija, plėtros galimybės, valstybės pajėgumas ir įvaizdis integracijos procesuose, galimybė naudotis pasaulio politinių ir finansinių institucijų parama.
Pastaruoju metu vis intensyviau diegiamas viešajame sektoriuje atlyginimas už rezultatyvią veiklą (ARV). ARV gali būti priemonė mažinant atotrūkį tarp privataus ir viešojo sektoriaus, kada viešasis sektorius yra laikomas savotiška saugia zona, kur žmonės turi darbą visam gyvenimui, kaip ir automatišką atlyginimo didėjimą. ARV yra papildoma priemonė siekiant išgryninti tiek organizacijos, tiek darbuotojų veiklos uždavinius, suaktyvinti darbo procesą, orientuojant į išeigą, į tarnybinės veiklos rezultatus.
Apibendrinant galime daryti išvadą, kad iš esmės, tipiškas NVV reformų modelis neegzistuoja - tai daugiau bendro pobūdžio terminas. Šalia vienas populiariausias NVV modelis, pripažintas D. Osborne'o ir T. Gaeblerio. Tačiau galima identifikuoti kelis pagrindinius NVV struktūrinius elementus, dėl kurių sutaria didesnė dalis viešojo administravimo tyrinėtojų: menedžerizmas, marketizavimas, decentralizacija, dalyvavimas, privatizavimas.
Viešojo sektoriaus orientacija į vadybos metodų taikymą suponuoja verslo kultūros elementų perėmimą. Ypač pabrėžiama viešojo sektoriaus kultūros keitimo būtinybė - viešajame sektoriuje turi daugėti verslo elementų ir mažėti biurokratinių. Kultūrinės teorijos nurodo įsitikinimų, vertybių, nuostatų bei normų svarbą analizuojant organizacijos funkcionavimo aspektus. Šiuo koncepcijų požiūriu, kaitos objektas yra ne tiek viešojo sektoriaus struktūros, kiek prielaidos ir nuostatos, kuriomis tos struktūros grindžiamos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė apsauga
Vienas iš veiklos efektyvumo ir veiksmingumo gerinimo mechanizmų yra viešojo administravimo sistemos autoreferentinio proceso sistema - stebėsena ir vertinimas. Stebėsenos ir vertinimo sistema teikia visokeriopą informaciją apie viešojo administravimo sistemos veiklą, kas užtikrina, jog valdžios institucijose daugiau dėmesio bus skiriama veiklos rezultatams nustatyti ir vertinti, biudžetas sudaromas pagal institucijos veiklos prioritetus, pagal numatomą viešųjų programų ir projektų rezultatyvumą.
Inovacinė tarnybinės veiklos vadyba / įmanoma tik ten, kur nemažą dalį įgaliojimų žmogiškųjų išteklių valdymo srityje turi tiesioginiai (linijiniai) vadovai. Griežtose hierarchinėse struktūrose žmogiškųjų išteklių valdymo bei atsakomybės perdavimas žemesnio lygio linijiniams vadovams yra labai sudėtingas procesas, todėl tam, kad jis vyktų sėkmingai ir sklandžiai, pirmiausia linijiniai vadovai turi būti mokomi, ugdomi jų gebėjimai, žinios, kompetencija.
Pagrindiniai NVV struktūriniai elementai:
- Menedžerizmas
- Marketizavimas
- Decentralizacija
- Dalyvavimas
- Privatizavimas
Valdžios institucijos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos:
- Katalitinė valdžia: vairavimas, o ne irklavimas.
- Bendruomenės valdžia: įgaliojimas, o ne tarnavimas.
- Konkurencinė valdžia: sukuriamos konkurencinės paslaugų teikimo sąlygos.
- Valdžia, kuri vadovaujasi misija, o ne taisyklėmis: valdžios institucijų veiklos orientyrais tampa efektyvumas ir veiksmingumas.
- Valdžia, besiorientuojanti į rezultatus: siekiama finansuoti rezultatus, o ne sąnaudas.
- Valdžia, besiorientuojanti į klientus: siekiama tenkinti kliento, o ne biurokratijos poreikius.
- Valdžia, veikianti kaip įmonė: uždirbanti, o ne išleidžianti.
- Prevencinė valdžia: užuot taisius padėtį, siekiama užkirsti kelią problemoms atsirasti.
- Decentralizuota valdžia: pereinama nuo hierarchijos prie dalyvavimo ir komandinio darbo.
- Į rinką besiorientuojanti valdžia: kaita reguliuojama rinkos svertais.
ARV diegimo gylį viešajame sektoriuje lemia valstybės atlyginimų politikos centralizacija ar decentralizacija. Plintanti praktika yra ne tiek taikyti ARV individams, bet ir ARV komandoms.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Turime sukaupę didelę darbinę patirtį todėl galime drąsiai teigti, kad esame savo srities profesionalai. Įmonėje dirba kvalifikuoti specialistai, kurie nuolat tobulina savo žinias seminaruose ir mokymuose.
Atlyginimas už rezultatyvią tarnybinę veiklą gali būti dviejų pagrindinių formų:
- Premijinė išmoka (bonusas)
- Inkrementinis bazinio atlyginimo priedas
Laikoma, kad premijinė išmoka (bonusas) labiau išreiškia su gera, rezultatyvia tarnybine veikla susijusio atlyginimo pobūdį.
Apibendrinant, žmonės su negalia turi visas teises įsidarbinti ir sėkmingai integruotis į darbo rinką. Svarbu, kad darbdaviai užtikrintų tinkamas darbo sąlygas ir galimybes tobulėti, o valstybė remtų šias iniciatyvas.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinka - geroji praktika
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
tags: #siulomi #darbai #lietuvoje #invalidams