Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet ir savo pačių namuose, rašoma Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informaciniame pranešime.
Slaugos paslaugų sistema ir finansavimas
Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją.
Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus.
Slaugos paslaugos namuose: ką apima?
Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą
Paliatyvioji pagalba - visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan.
Paliatyviosios pagalbos tikslas yra užtikrinti sklandų paciento kelią, atliepiant svarbiausius paciento ir jo artimųjų poreikius bei lūkesčius. Ypatingą dėmesį skiriama simptomų terapijai ir problemų, kurias sukelia pati liga arba jos gydymas, sprendimui.
Slaugos ligoninės ir slaugos laikotarpis
Pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas.
Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas.
Ambulatorinė slauga ir slaugytojų specializacijos
Norėtųsi atkreipti dėmesį į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas slaugytojų diabetologų teikiamas ambulatorines paslaugas. Juk kasmet vis daugiau žmonių suserga cukriniu diabetu. Padedant slaugytojams šie pacientai gali ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti šios ligos komplikacijų.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti depresija sergantį žmogų
Pirmą kartą nustačius cukrinį diabetą, slaugytojas diabetologas individualiai pacientą konsultuoja mitybos, sveikos gyvensenos, gydymo insulinu ir cukraus kiekio reguliavimo klausimais. Be to, diabetologė pacientą moko kaip sekti gliukozės kiekį kraujyje namuose, gliukomačiu matuotis cukraus kiekį. Vėliau, teikiamos tęstinės paslaugos, kad būtų išvengta cukrinio diabeto komplikacijų.
Medicininė reabilitacija
Įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos ir (ar) gydymo, pacientui gali būti skiriama medicininė reabilitacija. Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar gydantis stacionaro gydytojas (atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas).
Siunčiantis gydytojas nustato reabilitacijos trukmę ir sprendžia, reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai ar stacionare.
Psichologinė pagalba ir emocinė parama
Vėžiu sergančių žmonių psichikos sveikata jautri, jie nerimauja dėl savęs, artimųjų, juos kamuoja įvairios baimės. Susirgęs onkologine liga žmogus išgyvena baimę, nerimą dėl ateities, šoką, neigimą, pykčio ir liūdesio jausmus. Ir visi šie jausmai yra normali reakcija į vėžio ligos diagnozę.
Tuo metu žmonėms ypač svarbi psichologo pagalba, kuri padėtų įveikti ligos sukeltą stresą. Psichologo kabinete, psichologiškai palaikančioje aplinkoje ir užmezgus pasitikėjimo ryšį su psichologu, pacientas gali aptarti jam aktualius klausimus, susijusius su gydymu, kaip pačiam išbūti su ligos sukeltais išgyvenimais ir kaip pranešti šeimos nariams.
Taip pat skaitykite: Metodika onkologijoje
Pasak medicinos psichologės, kartais iškyla egzistenciniai klausimai, pacientai pasidalija savižudybės mintimis, kurios yra išsprendžiamos terapinėje erdvėje. Apie 40-60 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų pasireiškia depresijos požymiai, nerimą jaučia daugiau nei 50 proc. pacientų.
Kaip pacientas gali sau padėti psichologiškai
- Pažinti savo baimes, pasikalbėti apie jas su gydytojais, aptarti su psichologais ir artimaisiais ar žmonėmis, kurie praėjo tokį gydymą.
- Užrašyti klausimus prieš konsultaciją ir gydytojo atsakymus vizito metu, kad sumažėtų pasimetimas.
- Naudotis atsipalaidavimo pratimais, kvėpavimo technikomis, malonia veikla ar fizine veikla (pvz., vaikščiojimu) streso mažinimui.
- Dalintis patirtimi psichologinės savitarpio pagalbos grupėse - tai sumažina distresą, vidinę įtampą ir socialinę izoliaciją.
Mityba, fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdo korekcijos
Sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas, žoliniai preparatai (švelnesnio nei chemoterapija poveikio) padeda normalizuoti vidaus organų darbą, atgauti jėgas. Kuo atsigavimo periodas trumpesnis, tuo geriau.
Jeigu gyvenai nuolat apimtas streso, reikės kažko gyvenime atsisakyti, išmokti nuraminti mintis ir kūną, gyventi taikoje su savimi ir pasauliu. Jei kūnas buvo aptingęs, paburkęs, nutukęs, didink fizinį aktyvumą, kad viskas kūne cirkuliuotų, valytųsi.
Kone didžiausia baimė yra atkrytis, o geras imuninės sistemos darbas svarbus siekiant sunaikinti likusias ar naujai atsirandančias piktybines ląsteles. Po gydymo turime padėti organizmui pačiam įjungti savireguliacijos ir atsinaujinimo mechanizmus.
Medicininio gydymo informavimas ir saugumas
Onkologijoje sklando daug mitų, tačiau nevienodi žmonės, ligų agresyvumas, išplitimas, todėl ir ligos eiga kiekvienu atveju yra skirtinga. Kai sumažėja psichologinė įtampa, ligoniai daugiau įsimena, ką sako gydytojai, atranda informuotų draugų tarp pacientų.
Chemoterapeutai išmano savo sritį, informuoja pacientus apie galimus dažniausius nepageidaujamus poveikius. Prieš gydymą visada rekomenduojama atidžiai perskaityti vaisto informacinį lapelį, stebėti save, žymėti nepageidaujamus poveikius ir informuoti gydytoją - tuomet gali būti koreguojama vaisto dozė, skiriama daugiau vaistų nuo pykinimo, kraujui normalizuoti arba vaistas gali būti keičiamas.
Mūsų tikslas - išlaikyti balansą tarp gydymo efektyvumo ir paciento gyvenimo kokybės. Žinodami vaistų veikimo mechanizmus, gydytojai profilaktiškai atlieka kraujo, širdies, inkstų, kepenų tyrimus. Nuskausminimo galimybės taip pat didelės.
Klauskite gydytojo: kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
Prevencija, ankstyva diagnostika ir prieiga prie tyrimų
Kokybiška vėžio prevencija: prevencija ne tik sulaukus tam tikro amžiaus. Jei jau gydytojas mato kažkokį derinį ir nors jam atrodo, kad jis gerybinis, o pacientas reikalauja išsamesnių tyrimų ir patvirtinimo, tai jam ir skirti KT, biopsiją, o ne tik pagal programą, kai jam sueis kažkiek metų ar kai jau bus plika akimi matoma, kad tai vėžys.
Pabaigus gydymą patikros - turėtume būtinai kviečiami tam tikrą dieną ir valandą, nes dabar tampame kaip loterijų lošėjai. Pavyks prisiskambinti ar ne. Sistemos kaip Anglijoje ir kitose pažangiose Europos valstybėse: gydymo įstaiga, kurioje esi registruotas, siunčia į namus priminimus, kvietimus pagal vėžio prevencines programas. Žmones gauna lankstinukus, knygutes, kurie nurodo, kaip elgtis, kas jiems yra prieinama ir kas būtina daryti susirgus tam tikra vėžio forma.
Informacinės priemonės ir švietimas
Vėžio diagnozė kiekvieno žmogaus ir jo artimųjų gyvenime yra lydima sunkių išgyvenimų, iškyla iššūkių įveikiant stresą, baimę, neviltį, planų žlugimo situaciją. Bendraudamas su gydytoju pacientas dažnai ne viską supranta, ką gydytojas pasakė, užmiršta paklausti svarbų klausimą, o gal net ir nežino, ko gydytojo klausti.
Vykdant projektus, kaip Nacionalinio vėžio instituto inicijuotas, kuriamas informacines platformas (pvz., PsichoOnkologija.lt), vedami praktiniai užsiėmimai apie sveiką mitybą, fizinio aktyvumo svarbą, streso poveikį ir psichologinio atsparumo ugdymą - tai pagerina pacientų ir jų šeimų informuotumą ir savijautą.
Socialinė ir finansinė parama
Onkologinė liga - tai ne tik didžiulis fizinis ir emocinis iššūkis, bet ir finansinė našta, reikalaujanti papildomos pagalbos. Lietuvoje onkologiniams ligoniams priklauso įvairios socialinės paslaugos, finansinė parama ir medicininė pagalba, kurios tikslas - palengvinti jų kasdienį gyvenimą ir užtikrinti orias gydymo sąlygas.
Finansinė parama ir išmokos
- Negalios pensija - skiriama žmonėms, kurie dėl ligos neteko dalies ar viso darbingumo ir turi pakankamą socialinio draudimo stažą.
- Šalpos neįgalumo pensija - jei pacientas neturi būtino socialinio draudimo stažo, tačiau jo darbingumas yra sumažėjęs.
- Ligos išmoka - gali būti mokama iki 90 dienų, jei asmuo dėl onkologinės ligos negali dirbti.
- Slaugos išmoka - skiriama, jei onkologinis pacientas yra sunkios būklės ir jam reikalinga ilgalaikė priežiūra.
Kad gautų finansinę paramą, pacientai pirmiausia turi kreiptis į gydytoją, kuris parengs siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). Ši tarnyba įvertina paciento būklę ir nustato jo darbingumo lygį, kuris lemia išmokų dydį ir jų trukmę.
Socialinės paslaugos
Sunkiai sergantiems onkologiniams pacientams gali būti suteikiamos socialinės paslaugos, kurios padeda prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos: socialinių darbuotojų konsultacijos, pagalba namuose, lengvatos transportui. Norint pasinaudoti šiomis paslaugomis, reikia kreiptis į savo savivaldybę ar seniūniją, kur socialiniai darbuotojai padės su dokumentų pateikimu.
Nevyriausybinių organizacijų parama
Be valstybės teikiamos pagalbos, Lietuvoje veikia nevyriausybinės organizacijos, kurios padeda onkologiniams pacientams tiek finansiškai, tiek emociškai. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) - teikia pacientų informavimą, emocinę paramą, organizuoja susitikimus, mokymus ir siūlo nuolaidų programą su POLA kortele. Vėžio informacijos centrai - siūlo psichologinę pagalbą tiek pacientams, tiek jų artimiesiems. Rožinis gyvenimas - organizacija, skirta krūties vėžiu sergančioms moterims, teikianti informaciją ir pagalbą po gydymo.
Praktiniai pageidavimai ir sistemos tobulinimo siūlymai
Iš pacientų ir specialistų išsakytų pastebėjimų matyti keletas svarbių prioritetų: mažiau biurokratijos, mažiau popierinių siuntimų, aiškesnės ir patikimesnės patikros po gydymo, greitesnė prieiga prie diagnostikos (KT, biopsijos), vieninga onkologinių pacientų duomenų bazė ir prieiga prie visų reikalingų specialistų vienoje įstaigoje. Pacientai taip pat pageidauja, kad gydytojas turėtų padėjėjus, kurie pildytų ligos istorijas, o ne gydytojas pats viską suvedinėtų į kompiuterius ar rašytų į korteles, kad gydytojas galėtų skirti daugiau laiko paciento ligos įsigilinimui.
Taip pat prašoma sutvarkyti neįgalumo išmokėjimo sistemą, aiškesnę, proporcingą pagal stažą ir pajamas, kad onkologinis ligonis nebūtų prilyginamas asocialiam asmeniui. Reikalinga būtina parama iš savivaldybių, aiškios vienkartinės išmokos susirgus, nedarbingumo pratęsimas kas kelis mėnesius, o ne kas savaitę, bei didesnis valstybės dėmesys medikų motyvacijai ir infrastruktūros aprūpinimui.
Bendradarbiavimas ir tęstinė priežiūra
Nacionalinio vėžio centro iniciatyvos teikti specializuotas skausmo valdymo paslaugas pacientų namuose ir daugiadalykės paliatyviosios pagalbos komandos įtraukimas rodo siekį užtikrinti, kad priežiūra būtų tęstinė, o pacientai jaustųsi lydimi ir palaikomi visame gydymo kelyje - taip pat, kaip ir būnant ligoninėje.
Komandos darbas grindžiamas holistiniu požiūriu, kai dėmesys skiriamas ne tik ligos simptomams, bet ir pacientų bei jų artimųjų poreikiams, fizinei ir emocinei gerovei. Dažnai pacientui grįžus iš stacionaro prasideda vienas sudėtingiausių etapų - pereinamasis laikotarpis; būtent tuo metu pacientams ir jų artimiesiems kyla daugiausia klausimų, nerimo ir praktinių iššūkių.
Paciento teisės ir informuotumas
Pacientai apie viską informuojami, jokių paslapčių nuo jų nėra. Jei pacientai į konsultaciją ateitų pasiruošę, t.y. surašę klausimus, o vizito metu užsirašytų ir gydytojo atsakymus, būtų mažiau pasimetimo ir klaidų.
Kai pavyksta sąmoningai įsitraukti į gydymą, tuo geriau - atsiranda kontrolės jausmas, mažėja baimės ir pagerėja gydymo toleravimas bei gyvenimo kokybė.
| Paslaugos sritis | Pagrindinės galimybės / priemonės |
|---|---|
| Slauga namuose | Vaistų injekcijos, lašinės sistemos priežiūra, žaizdų ir stomų priežiūra, enterinis maitinimas |
| Paliatyvioji pagalba | Skausmo kontrolė, simptomų terapija, psichologinė parama, tęstinė priežiūra |
| Psichologinė pagalba | Individualios konsultacijos, grupinė terapija, egzistencinio nerimo mažinimas |
| Socialinė/finansinė pagalba | Išmokos, pensijos, vienkartinės pašalpos, POLA kortelė, savivaldybių parama |
| Reabilitacija | Kineziterapija, dietologo konsultacijos, ambulatorinė ar stacionarinė reabilitacija |
Kaip gauti pagalbą ir kur kreiptis
Pacientai pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba onkologą, kurie įvertins būklę ir išrašys siuntimą atitinkamoms paslaugoms. Norint pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, reikia kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, o dėl išmokų - į NDNT pagal gydytojo parengtą siuntimą.
Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip POLA, Vėžio informacijos centrai, „Rožinis gyvenimas“ ir kitos, teikia papildomą informacinę, emocinę ir praktinę pagalbą - verta kreiptis tiesiogiai arba per jų interneto svetaines.
tags: #serganciu #veziniais #susirgimais #slauga #pagalba