Senėjimas yra neišvengiamas procesas, kurio metu vyksta biologiniai, psichologiniai ir socialiniai pokyčiai. Šiame straipsnyje aptarsime senyvo amžiaus žmonių psichologinius ypatumus, socialinius ryšius, gyvenimo kokybę ir kitus svarbius aspektus, kurie padeda geriau suprasti šios amžiaus grupės poreikius ir iššūkius.
Visuomenės senėjimas ir demografiniai pokyčiai
Visuomenės senėjimas yra globalus reiškinys, turintis didelę įtaką socialinei, ekonominei ir sveikatos apsaugos sistemoms. Demografiniai pokyčiai rodo, kad senyvo amžiaus žmonių skaičius nuolat auga, todėl svarbu suprasti jų psichologinius, socialinius ir fiziologinius ypatumus. Senėjimo procesą lemia du pagrindiniai veiksniai: gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas.
Senėjimo samprata ir veiksniai
Senėjimas yra kompleksinis procesas, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius. Demografai pagyvenusiais laiko 60 metų ir vyresnius asmenis, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija - 65 metų ir vyresnius.
Biologinis senėjimas
Biologinis senėjimas didina organizmo pažeidžiamumą ir mirties tikimybę. Tai apima įvairius fiziologinius pokyčius, tokius kaip:
- Išvaizdos pokyčiai: Suapvalėja kūno formos, atsiranda raukšlių, pražyla plaukai.
- Virškinimo sistemos pokyčiai: Iškrenta dantys, mažėja seilių sekrecija, sunkiau kramtyti maistą.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai: Arterijos tampa mažiau elastingos, didėja kraujospūdis.
- Kvėpavimo sistemos pokyčiai: Mažėja plaučių elastingumas, sunkiau kvėpuoti.
- Inkstų pokyčiai: Mažėja nefronų skaičius, blogėja inkstų funkcija.
- Endokrininės sistemos pokyčiai: Silpnėja lytinių liaukų funkcija, mažėja hormonų koncentracija.
Psichologinis senėjimas
Psichologinis senėjimas apima pažinimo, sugebėjimų, mąstymo, suvokimo, dėmesio ir komunikacijos ypatumus. Kaip žinia, žmogus yra unikali, keturių matmenų būtybė. Viena vertus, jis yra gyvas, biologinis organizmas - turi fizinį matmenį, kita vertus, jis mąsto, reflektuoja, jaučia, vadinasi, turi psichinį matmenį. Žmogus gyvena visuomenėje, atlieka socialinius vaidmenis, įprasmina veiksmus, gestus, simbolius, užima socialinius statusus, kuria, palaiko ir keičia socialinius institutus - taip atsiskleidžia jo socialinis matmuo. Ir galiausiai žmogus siekia įgyvendinti aukščiausio lygio - dvasinius poreikius: kelia egzistencinius klausimus, patiria dvasines kančias, siekia dvasinio tobulėjimo ir pan., tai žmogaus dvasinis matmuo (filosofijos ir religijos sritis).
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams
Socialinis senėjimas ir vaidmenų kaita
Socialinis senėjimas susijęs su žmogaus socialiniais vaidmenimis, statusu ir elgesio stereotipais. Senstant mažėja vaidmenų, jie tampa neapibrėžti, todėl senyvo amžiaus žmonių statusas nuolat menkėja. Jie dažnai išstumiami iš darbo rinkos, nutraukiami ryšiai su suaugusiais vaikais.
Senatvė socialine prasme reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais. Mažėja vaidmenų, jie dažnai neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami. Svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybių produktyviai veikti, kad išlaikytų savigarbą ir pasitikėjimą savimi.
Vaidmenų teorija ir socialinio vaidmens reikšmė
Vaidmenų teorija: Socialiniai vaidmenys yra elgesio modeliai, kuriuos visuomenė priskiria tam tikriems asmenims. Teigiama, jog socialinio vaidmens įsisavinimas yra žmogaus ir aplinkos tarpusavio ryšis rezultatas. Be abejo, vyro ir moters socialinio vaidmens susiformavime didelį vaidmenį vaidina lytinė identifikacija - t. y. kaip suvokiame save esant vienos ar kitos lyties atstovu.
Kaip teigia G. Navaitis (1987), socialinio vaidmens supratimas, gebėjimas jį atlikti suteikia galimybę asmeniui vaidmens apibrėžtose ribose jaustis gerai ir saugiai. Priešingu atveju žmogui tenka susidurti su daugeliu problemų. Vadinasi, laiko bėgyje vieni vaidmenys išnyksta, o jų vietą užima kiti.
Socialiniai ryšiai: teorijos ir reikšmė senatvėje
Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs senyvo amžiaus žmonėms. Jie padeda palaikyti psichologinę gerovę, mažina vienišumą ir suteikia galimybę jaustis visuomenės dalimi. Aktyvus socialinis gyvenimas yra vienas iš pagrindinių žmogaus gerovės ir laimės veiksnių. Jis ne tik praturtina kasdienybę, bet ir teigiamai veikia fizinę bei psichinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Senyvo amžiaus žmonių gerovė
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aktyvus socialinis gyvenimas yra svarbus, yra emocinė parama, kurią gauname iš artimųjų, draugų ir bendruomenės. Jie yra mūsų atsparumo ir įveikimo šaltinis sunkiose gyvenimo situacijose. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius, gyvena ilgiau, rečiau serga širdies ligomis. Jiems yra mažesnė rizika susirgti Alzheimerio liga ir mažesnis depresijos bei aukšto kraujo spaudimo atvejų skaičius.
Aktyvus socialinis gyvenimas skatina mokymąsi ir asmeninį tobulėjimą. Draugai ir bendruomenės nariai gali būti mūsų įkvėpimo šaltiniai, padėti išmokti naujų dalykų, įgyti naujų įgūdžių ar net pakeisti gyvenimo kryptį. Aktyvus dalyvavimas socialiniuose renginiuose, klubuose ar bendruomenės veikloje suteikia priklausomybės ir įtraukties jausmą. Tai padeda jaustis reikalingam, vertinamam ir suprastam.
Bendravimas su įvairiais žmonėmis lavina socialinius įgūdžius, tokius kaip empatija, bendradarbiavimas, konfliktų sprendimas ir komunikacija. Šie įgūdžiai yra svarbūs ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir profesinėje srityje.
Socialinių ryšių teorijos
- Mainų teorija: Žmogus subjektyviai sugretina į veiklą įdėtas pastangas ir iš jos gautą pasitenkinimą. Socialiniai ryšiai tęsiasi, jei gaunamas pastiprinimas viršija nemalonius aspektus.
- Tinklo teorija: Socialinis tinklas yra tarpusavio ryšiais susietų individų, jų grupių ar organizacijų darinys.
- Vaidmenų teorija: Socialiniai vaidmenys yra elgesio modeliai, kuriuos visuomenė priskiria tam tikriems asmenims.
Tinklo teorijoje socialinis santykis egzistavimo pagrindas yra mainais paremta sąveika. Kaip teigia E. Janikšnienė (2007), socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susietų individų, jų grupių ar organizacijų darinys. Kahn ir Antonucci (1980) teigia, kad socialinį tinklą sudaro emociškai artimi žmonės, kurie vadinami palyda. Jie vienas kitam teikia socialinę paramą. Tinkle konkretūs asmenys atlieka įvairius socialinius vaidmenis, tad iaskilus problemai, esama įvairiapusiškos pagalbos.
Gyvenimo kokybė senatvėje
Gyvenimo kokybė yra individo suvokimas apie savo poziciją visuomenėje, atsižvelgiant į tikslus, lūkesčius ir kultūrines vertybes. Fizinės sveikatos problemos: Lėtinės ligos, judėjimo sunkumai, sensoriniai sutrikimai. Psichologinės problemos: Depresija, nerimas, kognityviniai sutrikimai. Socialinės problemos: Vienišumas, socialinė izoliacija, diskriminacija. Ekonominės problemos: Mažos pensijos, skurdas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos
Būtent lėtinės ligos yra svarbiausia pagyvenusių žmonių sveikatos sutrikimo priežastis. Vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai sudaro didėjančią stacionarių pacientų dalį. Tačiau labai svarbus ir kitoks žvilgsnis į šią augančią ir įsikerojančią problemą. Svarbu matyti ne tik ligą, bet ir sveikatą.
Vienišumas ir socialinė izoliacija
Vienišumas ir socialinė izoliacija yra didelės problemos, su kuriomis susiduria senyvo amžiaus žmonės. Vienišumas gali sukelti depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas. Svarbu atskirti vienišumą nuo vienatvės, nes vienatvėje žmogus gali jaustis laimingas, o vienišas žmogus jaučiasi atsiribojęs nuo visuomenės.
Tyrimai atskleidžia, kad senyvo amžiaus žmonės jaučiasi nevisaverčiai, t. y. nebereikalingi kitiems, nenaudingi. Taip yra, nes vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi tarsi praradę socialinę vertę visuomenėje dėl savo ekonomiškai pasyvaus statuso. Dažnas prisiminimas ir lyginimas savęs dabar, seno, su jaunystės tarpsniu, kuomet jautėsi naudingu, verčia jausti atskirtį ir nepadeda priimti esamo, senatvės, tarpsnio. Kitų tyrimų apžvalgos atskleidė, kad kitas ryškus jausmas, kuris atsiranda sulaukus senyvo amžiaus, yra atskirties. Pasitraukus iš darbinio gyvenimo dažnai nebedalyvaujama ir visuomeninėse bei bendruomenės veiklose, dėl ko pasireiškia vienišumo jausmas.
Nepasitikėjimas savimi ir savarankiškumo praradimas
Nepasitikėjimas savimi dažnai susijęs su tuo, kad žmogus nebegali padaryti tų dalykų, kurie anksčiau buvo lengvi, negali pilnai savimi pasirūpinti, bet atsisako pagalbos. Svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų galimybių produktyviai veikti, kad išlaikytų savigarbą ir pasitikėjimą savimi.
Kaip palengvinti bendravimą ir stiprinti socialinę įtrauktį
Sklandžiam bendravimui gali trukdyti išankstinės nuostatos ir net neteisingai išreikštas rūpestis. Siekiant gilesnio supratimo, verta atsižvelgti į kartų ypatumus. Neturėkite išankstinių nusistatymų ir priimkite žmogų tokį, koks jis tą dieną yra. Žiūrėkite į jį kaip į asmenybę. Atsižvelkite į kartų skirtumus. Kalbėkitės abiem suprantama kalba. Prisitaikykite prie žmogaus poreikių. Būkite kantrūs ir stenkitės išklausyti. Dažniau paskatinkite, pagirkite ir skirkite komplimentų. Paskatinkite dalintis prisiminimais.
Praktinės iniciatyvos ir socialinių paslaugų reikšmė
Mieste veikia keletas socialines paslaugas teikiančių įstaigų, tačiau vis dar jaučiamas sociokultūrinių paslaugų trūkumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Vilkaviškio mieste tendencijos tokios pat kaip ir visoje Lietuvoje - daugėja senyvo amžiaus asmenų, jų priežiūrai, užimtumo organizavimui reikia vis daugiau viešųjų lėšų ir esančios vietos valdžios institucijos negali pilnai patenkinti visų senyvo amžiaus žmonių, patiriančių socialinę atskirtį, poreikių.
Šokio studija „Šokantys bateliai“ įgyvendina projektus „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ bei „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, kuriais siekiama didinti Vilkaviškio mieste gyvenančių senjorų socialinę integraciją ir galimybes aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Projekto vykdytojo įkurtame Senjorų užimtumo centre senjorams organizuojami įvairūs aktyvaus judėjimo užsiėmimai bei aktyvaus judėjimo savaitgaliai, senjorų užimtumo veiklos, edukaciniai užsiėmimai, fizinį aktyvumą skatinančios mankštos. Senjorų užimtumo centre, senjorams sudarytos galimybės bendrauti, naudotis kompiuteriu, skaityti knygas, žiūrėti filmus, žaisti stalo žaidimus, užsiimti rankdarbiais ir panašiomis veiklomis.
Suorganizuota 10 edukacinių užsiėmimų: „Advento vainikas“, „Stilizuota kalėdinė eglutė“, „Velykinė stalo dekoracija“, „Margučių marginimas“ ir kt. Projektų veiklose dalyvauja 134 tikslinės grupės asmenys. Projekto metu dalyvaujant veiklose dalyviai supažindinami su organizacijos veiklomis ir motyvuojami įsitraukti į jas savanoriaujant.
Fizinio aktyvumo ir sveikatos skatinimas
Kitas, papildantis projektas, skatina senjorų fizinį aktyvumą. Mieste veikia keletas socialines paslaugas teikiančių įstaigų, tačiau vis dar jaučiamas sociokultūrinių paslaugų trūkumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Didelė problema, jog senyvo amžiaus asmenys neturi galimybių aktyviai judėti nuosekliu grafiku. Kažką pradėję, palankę, po kurio laiko apleidžia fizinio aktyvumo veiklas dėl finansinių problemų arba dėl to, kad vieni ar kiti užsiėmimai pasibaigia ir nebūna ilgalaikiai. Todėl šiuo projektu būtų sprendžiama aktyvaus judėjimo užsiėmimų trūkumo socialinę atskirtį patiriantiems senyvo amžiaus asmenims problema, suteikiant galimybę ne tik užsiimti nuolatinėmis treniruotėmis, susipažinti su įvairiais aktyvaus judėjimo būdais, bet juos ir išbandyti bei sudalyvauti įvairiuose renginiuose, kurių dėka prasiplėstų žmonių akiratis, atsirastų galimybė susipažinti su įvairiais žmonėmis.
Iš aktyvaus judėjimo užsiėmimų patraukliausi keturi. Nirvana fitness - kvėpavimo mankšta su muzika, kuri natūraliai pašalina stresą, nerimą, lėtinį skausmą ir depresiją, detoksikuoja kūną. Jogos užsiėmimai- tai sąmoninga jogos pozų, kvėpavimo ir atsipalaidavimo vieta, kurioje pakeliamas savo energijos lygis. Užsiėmimuose mokoma koncentruotis į savo pojūčius, būti čia ir dabar, bent akimirkai stabtelėti. Išmokstama įtempiant ir atpalaiduojant fizinį kūną, atpalaiduoti mintis, jausmus, emocijas ir protą. Kangoo jumps intervalinės fitneso ir aerobikos pamokos vyksta mūvint specialius „Kangoo Jumps“ batus. Saugo sąnarius ir nugarą, sudegina iki 1000 kalorijų per vieną valandą, greičiau atsikrato celiulito, stiprinamos širdies ir kraujagyslių sistemos, gerinama laikysena ir koordinacija.
Mokymai socialiniams darbuotojams ir institucijų vaidmuo
Mokymai ir seminarai socialiniams darbuotojams: Siekiant gerinti senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, organizuojami mokymai socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams ir socialinio darbo organizatoriams. Šių mokymų metu dalyviai pagilina žinias apie psichologinius ir socialinius senatvės aspektus, sužino pagyvenusių ir senų žmonių konsultavimo ypatumus.
Senstanti visuomenė viešajam sektoriui kelia vis daugiau iššūkių ypatingai socialinėje srityje. Reikia pastebėti, kad pagyvenę ir seni žmonės susiduria su tokiomis problemomis, kaip didėjantis sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų poreikis, kintantys socialiniai ryšiai.
Tapsmo savimi procesas senyvame amžiuje
Senyvo amžiaus žmonių tapsmo savimi procesas skleidžiasi per mokymąsi save priimti ir pamilti, ir išryškėja kaip platus ir įvairiapusiškas fenomenas, kurio metu patiriama vidinė laisvė bei atsiribojimas nuo vidinių ir išorinių suvaržymų. Veiksniai, susiję su tapsmo savimi procesu: kertiniai gyvenimo įvykiai, mėgstamas darbas ir veiklos, santykiai su kitais žmonėmis, pasiryžimas ir atkaklumas, gebėjimas prisitaikyti prie išorinių aplinkybių, supratimas, kad savęs atradimas gali užtrukti ilgai.
Akcentai iš literatūros ir tyrimų
Kaip teigia S. Mikulionienė (2011) vyresnio amžiaus žmonių sąvoka pranašesnė tuo, kad yra neutralesnė ir užkerta kelią galimam etikečių klijavimui: senyvo amžiaus žmonės dažnam asocijuojasi su žilomis, raukšlėtomis, ligotomis bei skurstančiomis būtybėmis, o senatvės pensininkams taip pat dažnai tenka suprasti, kad jie yra našta visuomenei, dirbančių žmonių išlaikytiniai ir panašiai.
Matonytė, I., Kazlauskaitė, R., & Poškutė, V. (2019) bei Rapolienė, G., Mikulionienė, S., Gedvilaitė-Kordušienė, M., & Jurkevits, A. (2018) atkreipė dėmesį į socialinės įtraukties ir atskirties problematiką. Kaip atskleidžia statistika, Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje.
Praktiniai žingsniai gerinant senyvo amžiaus žmonių socialinį gyvenimą
- Skatinti nuolatinę socialinę veiklą ir užimtumą per bendruomeninius centrus ir projektus.
- Užtikrinti ilgalaikes ir finansuotai stabilias fizinio aktyvumo programas.
- Mokyti socialinius darbuotojus apie senatvės psichologiją ir socialinius ryšius.
- Formuoti visuomenės požiūrį, mažinant stereotipus apie senatvę ir skatinant pagarbą vyresniajai kartai.
- Teikti emocinę paramą ir pagalbą tiems, kurie patiria socialinę izoliaciją.
Aktyvus socialinis gyvenimas yra neatsiejama laimingos ir pilnavertės asmenybės dalis. Jis teikia emocinę paramą, gerina fizinę sveikatą, skatina asmeninį augimą, suteikia priklausomybės jausmą ir padeda plėtoti socialinius įgūdžius.
tags: #senyvo #amziaus #zmoniu #socialinis #gyvenimas