Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas. Prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadaliai (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys. Ši demografinė tendencija didina socialinių paslaugų poreikį bei atveria naujus iššūkius socialinės globos sistemai.
Demografiniai pokyčiai ir socialinės globos poreikis
Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje, išryškėjo visuomenės senėjimo problema, kai ypač daugėja 65 metų ir vyresnių, o ypač - labai senų asmenų (80 metų ir daugiau). Ši tendencija veikia daugelį kasdienio gyvenimo aspektų ir kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse. Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. 2007 m. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 101-oje senyvo amžiaus asmens globos įstaigoje, jomis pasinaudojo per 4,9 tūkst. asmenų.
Socialinės globos poreikis auga dėl to, kad daugelis senyvo amžiaus asmenų savarankiškai negali atlikti daugelio kasdienių užduočių. Todėl šiai gyventojų grupei reikalinga ilgalaikė priežiūra ir specializuotos socialinės paslaugos. Nors pastebima, kad institucinė socialinė globa vis labiau nebeatitinka visuomenės poreikių ir būtina vystyti alternatyvias, mažiau izoliuotas socialinės globos formas, socialinė globa globos įstaigose ir ateityje išliks svarbiu socialinių paslaugų segmentu.
Socialinės paslaugos ir jų skirstymas
Socialinės paslaugos Lietuvoje reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. sausio 19 d. įstatymu Nr. X-493. Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios paslaugos teikiamos asmenims, kurių gebėjimai savarankiškai rūpintis savo gyvenimu gali būti ugdomi ar kompensuojami be nuolatinės specialistų pagalbos. Tarp jų - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, sociokultūrinės, transporto ir maitinimo organizavimo paslaugos, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
Kai bendrosios paslaugos nepakankamos, teikiamos specialiosios socialinės paslaugos, kurios skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą:
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams
- Socialinė priežiūra - tai kompleksinė pagalba asmenims, kuriems nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
- Socialinė globa - specialiosios paslaugos dalis, reikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa gali būti:
- Dienos socialinė globa - kompleksinė, nuolatinės priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
- Trumpalaikė globa - paslaugos, suteikiamos laikino neįgalumo atveju, pvz., šeimos nariams ar globėjams negalint prižiūrėti asmens.
- Ilgalaikė globa - nepertraukiama kompleksinė pagalba visiškai nesavarankiškiems asmenims, dažniausiai teikiama stacionariose globos įstaigose.
Socialinės globos įstaigos - tipai ir funkcijos
Socialinės globos įstaigos Lietuvoje skirstomos pagal globos formą ir trukmę į dienos globos, laikino apgyvendinimo ir stacionarios globos įstaigas. Siekiama specializuoti paslaugas pagal klientų grupes, kurių poreikiai ir socialinės problemos panašios.
- Stacionarios globos įstaigos - skirtos žmonėms, negalintiems savarankiškai pasirūpinti savimi, reikalauja ilgalaikės globa ir slaugos, dažniausiai apgyvendinant nuolat.
- Dienos globos įstaigos - skirtos asmenims, kuriems reikalinga pagalba tik dienos metu, leidžiančios gyventi savarankiškai.
- Laikino apgyvendinimo įstaigos - teikia globą laikinai, pvz., atokvėpio paslaugos šeimos nariams.
- Grupinio gyvenimo namai - socialinės globos įstaigos, apgyvendinančios ne daugiau kaip 10 asmenų, teikiančios trumpalaikę ar ilgalaikę globą.
Be to, metodiniai kompleksinių paslaugų šeimai centrai teikia metodinę pagalbą gerinant socialinių paslaugų kokybę bei dalijasi gerąja praktika.
Lietuvoje socialinės globos įstaigos prie vienuolynų ir bažnyčių pradėjo veikti jau XVI amžiuje, daugiausia skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems. Ši tradicija palaipsniui išsiplėtė ir įgavo šiuolaikinį pavidalą - šiandien veikia per 100 socialinės globos įstaigų, kurios skirtos vaikams, neįgaliesiems ir senyvo amžiaus asmenims.
Socialinės globos įstaigų veiklos organizavimas ir tobulinimo galimybės
Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos tikslas yra užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, gerbiant jų teises ir orumą. Tačiau šiuo metu daugelio globos įstaigų veikla dar neatitinka modernaus socialinės globos požiūrio, o taip pat yra pastebimi šie trūkumai:
Taip pat skaitykite: Senyvo amžiaus žmonių gerovė
- Personalų sudėtis ir kvalifikacijos neatitiktis reikalavimams;
- Darbo organizavimo problemos;
- Fizinės paslaugų teikimo aplinkos trūkumai;
- Nevisiškas socialinių globos paslaugų reglamentavimas.
Siekiant didinti socialinės globos įstaigų efektyvumą, 1998 m. Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Šie nuostatai skatina stacionarių globos įstaigų decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie žmogaus įprastos gyvenamosios vietos ir siekiant kuo ilgiau išlaikyti asmenį bendruomenėje.
Taip pat 2002 m. Lietuvoje patvirtinta Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kuri numatė socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetus ir tolesnes kryptis. Lietuvos socialinės politikos tikslas - suteikti senyvo amžiaus asmenims kokybiškas, prieinamas ir laiku teikiamas socialines paslaugas, kurios padėtų išsaugoti orumą ir integruotis į visuomenę.
Teisinė bazė ir tarptautiniai įsipareigojimai
Lietuvos socialinės globos sistema yra grindžiama ne tik nacionaline teise, bet ir tarptautiniais dokumentais. Jungtinių Tautų principuose vyresniems asmenims skiriama didelis dėmesys dėl pagarbos jų orumui, laisvei rinktis ir teisių užtikrinimo teikiant socialines paslaugas.
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 straipsnis) akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi tinkamose globos įstaigose, gerbiant jų asmeninį gyvenimą. 2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane nurodyta, kad vyriausybės turi užtikrinti prieigą prie socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, apimančių ilgalaikę priežiūrą ir apgyvendinimą globos įstaigose.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina naujai pažvelgti į senėjimo problemą - integruoti senyvo amžiaus žmones į visuomenę ir suvokti jų globą kaip bendrą visuomenės uždavinį. Regionų komitetas pabrėžia būtinybę užtikrinti kokybišką paslaugų infrastruktūrą ir integruotus veiksmų planus.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos
Socialinės paslaugos teikimo tvarka Lietuvoje
Socialinius paslaugų standartus ir vystymo gaires kuria Valstybinės institucijos, įskaitant ministerijas ir apskričių valdžias. Paslaugų teikimo mokestis nustatomas pagal įstaigos steigėjo patvirtintus kainoraščius, o pagalbos į namus paslaugoms taikomos individualios kainos, atsižvelgiant į asmens ar šeimos finansines galimybes.
Klaipėdos rajono pavyzdys iliustruoja, kaip vietos valdžia nustato kainas už socialinės priežiūros ir pagalbos į namus paslaugas, kad jos būtų prieinamos ir pritaikytos skirtingoms socialinėms grupėms, įskaitant asmenis su negalia, seniems žmonėms ir šeimoms socialinės rizikos sąlygomis.
Pokyčių poreikis ir rekomendacijos
Atliekami tyrimai su socialinės globos įstaigų vadovais iš valstybinių, savivaldybinių, parapijinių ir nevyriausybinių organizacijų atskleidžia, kad būtini tobulinimai veiklos organizavimo srityje. Tai apima personalo mokymus, darbo organizavimo gerinimą bei aplinkos pritaikymą senyvo amžiaus asmenų poreikiams.
Socialinė globa išlieka esmine socialinių paslaugų sistemos dalimi, kuria siekiama užtikrinti pilnavertį ir orų gyvenimą vyresnio amžiaus žmonėms, nepaisant demografinių iššūkių. Šiuolaikinė socialinė politika turi remtis tarptautiniais principais ir vietos poreikiais, kad būtų užtikrintas paslaugų prieinamumas, kokybė bei efektyvumas.
| Socialinių paslaugų rūšis | Aprašas | Teikimo vieta | Skirtumas |
|---|---|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | Informavimas, konsultavimas, sociokultūrinės paslaugos, aprūpinimas | Namų aplinka, bendruomenės | Nereikia nuolatinės specialistų priežiūros |
| Socialinė priežiūra | Kompleksinė pagalba, nereikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros | Namai, globos centrai | Trūksta nuolatinės priežiūros |
| Socialinė globa (dienos) | Nuolatinė pagalba dienos metu | Dienos globos įstaigos | Reikalauja nuolatinės specialistų priežiūros |
| Socialinė globa (trumpalaikė) | Laikinoji nuolatinė priežiūra, atokvėpio paslaugos | Laikino apgyvendinimo įstaigos | Laikinoji pagalba šeimai |
| Socialinė globa (ilgalaikė) | Kompleksinė nuolatinė priežiūra, skirta visiškai nesavarankiškiems | Stacionarios globos įstaigos | Ilgalaikė globa |
tags: #senyvo #amziaus #asmenu #socialiniu #paslaugu