Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje, o tai kelia rimtų iššūkių ne tik senatvės pensijų sistemai, bet ir visai socialinės apsaugos sąrangai, ekonomikos tvarumui. Dėl ypač reikšmingų gyventojų amžiaus struktūros pokyčių, kuriuos daugiausia sukelia didelis emigracijos mastas, senėjančios visuomenės ir didesnio su ja susijusių senyvo amžiaus asmenų globos poreikio Lietuvoje jokiu būdu negalima įvardyti kaip „sėkmės istorijos“. Šiame kontekste akivaizdu, kad esamos ilgalaikės senyvo amžiaus asmenų globos ir slaugos (toliau IGS) sistemos tobulinimas yra ypač aktuali tema tiek akademiniu, tiek politiniu ir praktiniu požiūriais.
Šio straipsnio tikslas - aptarti pagrindines gerovės kultūros ir viešųjų vertybių vadybos sampratų tezes ir jomis remiantis išanalizuoti ir įvertinti IGS situaciją Lietuvoje. Straipsnyje koncentruojamasi į valstybei, verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms bei šeimai ir artimiesiems priskiriamą (tenkančią) atsakomybę IGS srityje.
Teorinės prieigos: gerovės kultūra ir viešųjų vertybių vadyba
Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad visuomenės požiūrius ir lūkesčius socialinės politikos atžvilgiu (tam tikrose socialinės politikos srityse) veikia ne tik ideologiniai ir vertybiniai veiksniai, bet ir situacinės aplinkybės, atspindinčios tiek asmens situaciją aptariamos socialinės politikos atžvilgiu, tiek ir aptariamos socialinės politikos srities būklę šalyje. Socialinės politikos tyrėjai pabrėžia, kad atskirose visuomenėse galima atpažinti savitą „gerovės kultūrą“, apimančią reikšmingas žinias, vertybes ir idėjas, kuriomis vadovaujasi socialiniai veikėjai ir yra grindžiamos gerovės valstybės institucijos ir konkrečios socialinės politikos priemonės.
Socialinėje realybėje (kasdienybėje) analitiškai skiriami trys gerovės kultūros sluoksniai (pirmą sudaro žinios ir bendras supratimas apie realiai veikiančias socialinės politikos institucijas ir programas, antrąjį - su socialine politika susijusios ideologijos ir kultūrinės vertybės, o trečiąjį - žmonių lūkesčiai ir idėjos apie socialinės politikos ateitį ir galimybes) gali būti logiškai nenuoseklūs ir jų tarpusavio dermė priklauso nuo socialinio, ekonominio, politinio ir pan. kontekstų nacionaliniu ir tarptautiniu bei regioniniu lygmeniu. Atitinkamai kultūrinės nuostatos, kurios „galioja“ gerovės kultūroje, gali reikšmingai atskirti tam tikrų socialinės politikos priemonių spektrą, sumažinti jų patrauklumą ir veiksmingumą.
Akivaizdu, kad, žvelgiant į susistemintą gerovės politiką sudarančių kintamųjų sąrangą, galima prognozuoti, kad IGS politika remiasi ypač konfliktiška gerovės kultūra ir sudaro pagrindą reikšmingoms kultūrinių nuostatų, susijusių su IGS, neatitiktims. Pavyzdžiui, kultūrinės nuostatos apie tai, ar IGS atsakomybė ir pareiga pirmiausia tenka valstybei, šeimai, bendruomenei, nevyriausybiniam sektoriui ar verslui, gali iš dalies priklausyti nuo konkrečių socialinių individo patirčių ir praktikų, kurios susijusios su daugialypėmis socialinėmis struktūromis, iš kurių IGS atveju svarbi yra darbo pasidalijimo skirtis: paslaugos teikėjų gerovės kultūros nuostatos ir supratimas gali reikšmingai skirtis nuo bendrojo visuomenės požiūrio ir atskirų amžiaus grupių vertinimų.
Taip pat skaitykite: Globos namų gyventojų gyvenimo kokybės analizė
Ilgainiui buvo išgryninta viešųjų vertybių vadybos paradigma (toliau VVV), viešosios politikos sprendimus nuosekliau ir giliau susiejanti su vertybinėmis orientacijomis, kultūriniu ir organizaciniu kontekstais. Pagal VVV viešųjų paslaugų teikėjai (pirmiausia valstybės tarnautojai) turėtų visais lygiais įtraukti piliečius ir siekti kuo geriau atliepti jų lūkesčius. VVV remiasi demokratiniu pilietiškumu, bendruomeniškumu bei pilietine visuomene ir piliečius laiko valdysenos sistemos centre. Šiuo požiūriu viešųjų paslaugų formuotojų ir teikėjų atsakomybė apima daugiau negu rinkos poreikių tenkinimą, viešųjų paslaugų teikimo modalumai turi atliepti ir bendruomenės vertybes, politines normas, profesinius standartus ir piliečių interesus.
IGS aktualumas Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir politikos kritika
2015 m. atliktos Lietuvos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad senstanti visuomenė suvokiama kaip didžiausią neigiamą poveikio mastą per ateinančius 10 metų turinti grėsmė šalies gerovei. Kita vertus, Lietuvoje veikianti gerovės valstybės sąranga ir tam tikros šalyje vykdomos socialinės politikos reformos sulaukia kritiškų ir netgi neigiamų tyrėjų ir ekspertų vertinimų. Tačiau ilgainiui Lietuvoje socialinę politiką tiriantys specialistai šią optimistinę nuostatą radikaliai peržiūrėjo ir ėmė teigti, kad „pastarojo dvidešimtmečio reformos gerovės valstybės kūrimo idėją pavertė labiau mitu nei realybe. Ar tolimesnis gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje taps tikrove, priklausys nuo bendrų valdančiojo, ekonominio, politinio elito bei Lietuvos gyventojų norų, prioritetų bei pastangų“.
Šio straipsnio tikslas - aptarti pagrindines gerovės kultūros ir viešųjų vertybių vadybos sampratų tezes ir jomis remiantis išanalizuoti ir įvertinti IGS situaciją Lietuvoje. Tikslui pasiekti atlikta teorijų apžvalga ir sintezė, mokslinio įdirbio IGS tematika Lietuvoje ir užsienyje apžvalga, antrinių ir pirminių (IGS paslaugų teikėjų Lietuvoje apklausos, straipsnio autorių atliktos 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėn.) duomenų analizė.
Neformalios globos šeimoje priežastys ir vaidmenys
Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį. Apsisprendimas imtis globėjo vaidmens ir tęsti globą šeimoje: neformalių globėjų perspektyva. Paslaugos teikėjų gerovės kultūros nuostatos ir supratimas gali reikšmingai skirtis nuo bendrojo visuomenės požiūrio ir atskirų amžiaus grupių vertinimų.
Vietoj statinių ir iš viršaus į apačią orientuotų vadybos modelių, reikalaujančių susitelkti į kompleksinį veiklos valdymą, VVV nereiškia naujosios viešosios vadybos atmetimo, bet reikia labiau apibendrintos atsakomybės, tenkančios viešąsias paslaugas teikiančioms organizacijoms vis-a-vis jų aptarnaujamiems piliečiams, klientams, paslaugų gavėjams, vartotojams ar politikams. VVV perspektyvoje būtent IGS teikėjų vaidmuo tiek problemą apibrėžiant, tiek priimant sprendimus turėtų būti didelis.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti griuvimų slaugant senyvus žmones
Institucinis ir kultūrinis kontekstas
Galiausiai gerovės kultūros autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdant socialinės politikos reformas, dar ilgai išlieka institucinio ir kultūrinio kontekstų paveldas. Reikia pažymėti, kad pokomunistinė transformacija daugiausia sutapo su viešosios politikos srityje įsigalėjusia naujosios viešosios vadybos samprata, labai išplėtusia viešosios politikos veikėjų ir jų naudojamų priemonių arsenalą. Lietuvos akademinėje bendruomenėje ypač buvo sureikšminti teigiamo naujosios viešosios vadybos poveikio lūkesčiai dėl socialinės atskirties mažinimo, pilietinės visuomenės plėtros ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimo.
Mūsų teigimu, viešųjų vertybių vadybos samprata skatina išskirti ne tiek viešojo administravimo atstovų per se vaidmenį, kiek gilintis į paslaugų teikėjų ir visuomenės nuostatų (ne)atitiktis, ypač tada, kai yra veikiama mažai politizuotų, bet didelių socialinių problemų srityje (čia IGS atveju). Pagal VVV, joks viešosios politikos sektorius neturi viešųjų paslaugų etikos monopolio, o suinteresuotųjų šalių santykių pagrindą sudaro bendri įsitikinimai ir vertybės.
Empirinė dalis: neformalių globėjų patirtis Lietuvoje
Nepagydoma liga sergančius senus žmones globojančių artimųjų patirčiai atskleisti buvo atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas. Tyrime dalyvavo penki seno amžiaus nepagydoma liga sergantį žmogų globojantys artimieji - keturios moterys ir vienas vyras. Tyrimas atskleidė seno amžiaus nepagydoma liga sergančio žmogaus globos namuose proceso pradžia, globėjų požiūriu, siejama su akivaizdžiais negrįžtamais artimojo sveikatos būklės pakitimais, kurie įvardijami konkrečia diagnoze.
Qualitative research of informal caregivers’ personal experiences caring for older adults with dementia in Lithuania. Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį. Apsisprendimas imtis globėjo vaidmens ir tęsti globą šeimoje: neformalių globėjų perspektyva.
| Aspektas | Empirinio tyrimo išvada |
|---|---|
| Proceso pradžia | Siejama su akivaizdžiais negrįžtamais sveikatos pakitimais ir konkrečia diagnoze |
| Globėjų sudėtis | Keturių moterų ir vieno vyro artimųjų patirtys |
| Globos kontekstas | Nepagydoma liga sergančių senų žmonių globa namuose |
Šeimos revoliucija?: iššūkiai šeimos politikai. Straipsnyje koncentruojamasi į valstybei, verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms bei šeimai ir artimiesiems priskiriamą (tenkančią) atsakomybę IGS srityje. Pirmiausia apžvelgiama šioms tradiciškai gerovės režimuose išskiriamoms institucijoms Lietuvoje objektyviai tenkanti, t. y. atsispindinti de facto būklę, IGS srities atsakomybių našta.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės vyresniame amžiuje
Viešoji nuomonė ir suinteresuotų šalių lūkesčiai
Straipsnio indėlis politikos formavimo požiūriu: viešosios nuomonės ir paslaugų teikėjų vertybinių nuostatų IGS srityje aprašymas, palyginimas ir interpretavimas; viešosios nuomonės apskritai ir suinteresuotųjų šalių paramos viešųjų finansų, skiriamų socialinei apsaugai, didinimui potencialo identifikavimas ir paramos IGS politikos reformoms numatymas. Kitose empiriniais duomenimis pagrįstose straipsnio dalyse susitelkiama į Lietuvos plačiosios visuomenės ir atskirai 50-65 m. asmenų, t. y. dabartinių IGS (neformalių) teikėjų ir eventualių IGS gavėjų, bei IGS srities paslaugų teikėjų Lietuvoje nuostatų analizę.
Ankstesnių užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbų analizė atskleidžia, kad IGS srities problematika yra plati ir reikia kompleksinių tyrimų. Akademinių tyrimų, kuriuose būtų gilinamasi į elito ir gyventojų norų, prioritetų ir pastangų bendrystę, vis dar stokojama, ypač IGS srityje. Dar didesnė Lietuvos akademinės tradicijos spraga yra tai, kad joje skiriama mažai dėmesio viešųjų vertybių vadybos sampratai, teigiančiai, kad viešųjų paslaugų teikimas turi remtis ne tik politiniais sprendimais ir biurokratinėmis taisyklėmis, bet ir suinteresuotųjų šalių vertybėmis, motyvacija, pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.
Politikos, praktikos ir kultūrinių nuostatų sąveika
Gerovės kultūros teorija taip pat pabrėžia, kad, pirma, socialinėje politikoje esama daug politinio veiksmo. Kitur labiau gilinamasi į pavienių socialinių veikėjų politinės darbotvarkės nustatymo potencialą pabrėžiant, kad nepopuliarios politinės priemonės gali tapti priimtinos, jei sprendimų priėmėjai atpažįsta ir naudojasi konfliktiškomis vertybių sampratomis ir siekia pakeisti visuomenėje paplitusias nuostatas. Pagal VVV viešųjų paslaugų teikėjai turėtų visais lygiais įtraukti piliečius ir siekti kuo geriau atliepti jų lūkesčius.
Straipsnio kontribucijos mokslui: tarpdisciplininės prieigos, IGS tematikoje susiejančios gerovės kultūros studijas ir viešosios politikos analizę, pagrindimas; akademinių įžvalgų, interpretuojančių IGS srityje išskiriamas visuomenės apskritai, suinteresuotųjų šalių ir paslaugų teikėjų nuostatas, susijusias su valstybės, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir šeimos atsakomybėmis, pateikimas; akademinių įžvalgų, atpažįstančių, viena vertus, ideologinių ir vertybinių veiksnių bei, kita vertus, konkrečios politinės ir socialinės konjunktūros (realios būklės) sąsajas, išgryninimas.
Šiame poskyryje pristatomos dvi, gerovės kultūros ir viešųjų vertybių valdymo, teorijos bei išryškinami probleminiai aspektai, reikšmingi analizuojant IGS. Pirmoji ir svarbiausia veiksnių grupė - plačiai suprantama kultūrinė sistema, apimanti įvairiausias visuomenėje cirkuliuojančias žinias, idealus ir vertybes, iš kurių išskiriamos „gerovės kultūrai“ būdingos nuostatos, susijusios su gerovės valstybe ir įtvirtinančios ir(ar) įteisinančios jos vykdomą politiką.
IGS atsakomybės našta: valstybė, rinka, NVO, šeima
Pirmiausia apžvelgiama šioms tradiciškai gerovės režimuose išskiriamoms institucijoms Lietuvoje objektyviai tenkanti, t. y. atsispindinti de facto būklę, IGS srities atsakomybių našta. Atitinkamai buvo ypač sureikšminti teigiamo naujosios viešosios vadybos poveikio lūkesčiai dėl socialinės atskirties mažinimo, pilietinės visuomenės plėtros ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimo. Vis dėlto VVV jokiu būdu nereiškia siekio, kad paslaugų gavėjai nuolat ir tiesiogiai dalyvautų priimant sprendimus, ar kad viešųjų paslaugų teikimas vyktų siekiant patekinti pačius įvairiausius jų vartotojų pageidavimus ir užgaidas.
Valstybės tarnautojai ir politikai bei kitos suinteresuotosios šalys VVV perspektyvoje įgyja aiškų vaidmenį aktyviai formuoti preferencijas. Atpažinti visuomenės preferencijas yra sunku, nes publika dažnai nebūna pakankamai informuota ir įsigilinusi į svarstomus klausimus. VVV nereiškia naujosios viešosios vadybos atmetimo, bet reikia labiau apibendrintos atsakomybės, tenkančios viešąsias paslaugas teikiančioms organizacijoms vis-a-vis jų aptarnaujamiems piliečiams, klientams, paslaugų gavėjams, vartotojams ar politikams.
Metodologija ir duomenų šaltiniai
Tikslui pasiekti atlikta teorijų apžvalga ir sintezė, mokslinio įdirbio IGS tematika Lietuvoje ir užsienyje apžvalga, antrinių ir pirminių (IGS paslaugų teikėjų Lietuvoje apklausos, straipsnio autorių atliktos 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėn.) duomenų analizė. Qualitative research of informal caregivers’ personal experiences caring for older adults with dementia in Lithuania.
Šiame kontekste akivaizdu, kad esamos ilgalaikės senyvo amžiaus asmenų globos ir slaugos sistemos tobulinimas reiškia būtinybę sukurti ne tik ekonominiu požiūriu efektyvią, bet ir paslaugų kokybę bei prieinamumą garantuojančią sistemą, derančią su bendraisiais visuomenės lūkesčiais, suinteresuotųjų šalių ir paslaugų teikėjų požiūriais. Taigi gerovės kultūros prieiga atmeta nacionalinės kultūrinės vienybės ir integracijos mitą ir pripažįsta, kad toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti skirtingos ar net tarpusavyje prieštaringos vertybinės orientacijos ir lūkesčiai.
Socialinės politikos tyrėjai, rašantys apie kultūrinių nuostatų reikšmę gerovės politikai (ir vice versa), remiasi vadinamąja gerovės kultūros prieiga, kurioje sureikšminami ne tiek atskirų gerovės valstybės institucijų profiliai ir socialinių veikėjų konfigūracijos, kiek gerovės valstybės politikos sąsajos su šalyje dominuojančiomis kultūrinėmis nuostatomis, kas, ką, kaip ir kodėl turėtų garantuoti socialiai mažiau apsaugotoms grupėms ir asmenims.
Praktiniai akcentai šeimos globai namuose
Nepagydoma liga sergančius senus žmones globojančių artimųjų patirčiai atskleisti buvo atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimas atskleidė seno amžiaus nepagydoma liga sergančio žmogaus globos namuose proceso pradžia, globėjų požiūriu, siejama su akivaizdžiais negrįžtamais artimojo sveikatos būklės pakitimais, kurie įvardijami konkrečia diagnoze. Apsisprendimas imtis globėjo vaidmens ir tęsti globą šeimoje: neformalių globėjų perspektyva.
Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį. Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje, o tai kelia rimtų iššūkių ne tik senatvės pensijų sistemai, bet ir visai socialinės apsaugos sąrangai, ekonomikos tvarumui. 2015 m. atliktos Lietuvos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad senstanti visuomenė suvokiama kaip didžiausią neigiamą poveikio mastą per ateinančius 10 metų turinti grėsmė šalies gerovei.
Mokslinio įdirbio gairės ir tarpdisciplininė prieiga
Ankstesnių užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbų analizė atskleidžia, kad IGS srities problematika yra plati ir reikia kompleksinių tyrimų. Straipsnio kontribucijos mokslui: tarpdisciplininės prieigos, IGS tematikoje susiejančios gerovės kultūros studijas ir viešosios politikos analizę, pagrindimas; akademinių įžvalgų, interpretuojančių IGS srityje išskiriamas visuomenės apskritai, suinteresuotųjų šalių ir paslaugų teikėjų nuostatas, susijusias su valstybės, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir šeimos atsakomybėmis, pateikimas; akademinių įžvalgų, atpažįstančių, viena vertus, ideologinių ir vertybinių veiksnių bei, kita vertus, konkrečios politinės ir socialinės konjunktūros (realios būklės) sąsajas, išgryninimas.
Straipsnio indėlis politikos formavimo požiūriu: viešosios nuomonės ir paslaugų teikėjų vertybinių nuostatų IGS srityje aprašymas, palyginimas ir interpretavimas; viešosios nuomonės apskritai ir suinteresuotųjų šalių paramos viešųjų finansų, skiriamų socialinei apsaugai, didinimui potencialo identifikavimas ir paramos IGS politikos reformoms numatymas. Šiame kontekste akivaizdu, kad esamos ilgalaikės senyvo amžiaus asmenų globos ir slaugos sistemos tobulinimas yra ypač aktuali tema tiek akademiniu, tiek politiniu ir praktiniu požiūriais.
Nuorodos į aptariamus šaltinius
- Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2018, 17, 7-20.
- Apsisprendimas imtis globėjo vaidmens ir tęsti globą šeimoje: neformalių globėjų perspektyva. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2022, 25, 60-61.
- Qualitative research of informal caregivers’ personal experiences caring for older adults with dementia in Lithuania. International journal of mental health systems 2021, 15, 12.
- Šeimos revoliucija?: iššūkiai šeimos politikai. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2003.
tags: #senu #zmoniu #globa #seimoje #moksliniai