Darbo laiko normos, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip reglamentuojamas slaugytojų darbo laikas Lietuvoje, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas ir kitus teisės aktus.
Darbo laiko norma ir režimas
Darbo laiko norma, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje ir ji gali būti nurodyta darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kt. apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant Darbo kodekso ar kt. darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų.
Darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Darbo laiko režimas lemia, kaip šios valandos paskirstomos per darbo dieną, darbo savaitę, kalendorinį mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį.
Darbo dienos (pamainos) grafikai sudaromi savaitei, mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, juose nurodoma, kiek valandų, kokioje pamainoje ir kokią dieną darbuotojas dirbs (darbo dienos pradžia ir darbo dienos pabaiga).
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad dirbant bet kuriuo iš Darbo kodekse nurodytų darbo laiko režimų, negali būti pažeidžiami maksimaliojo darbo laiko (su viršvalandžiais per dieną galima dirbti ne ilgiau kaip 12 val., o per savaitę - vidutiniškai 48 val.) ir minimaliojo poilsio laiko (kasdienio nepertraukiamo poilsio trukmė tarp darbo dienų ar pamainų negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui privalo būti suteiktas bent 35 val.).
Lankstūs, suminiai ir individualūs darbo režimai
Darbdavys darbuotojui gali nustatyti nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą, jei darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius nekinta ir darbo laiko norma įvykdoma per savaitę, pvz., dirbant nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val.
Jeigu darbo dienos (pamainos) trukmė ir (arba) darbo dienų per savaitę skaičius kinta ir darbuotojo darbo laiko režimas viršija įprastą darbo laiko trukmę (pvz., darbuotojas per savaitę dirba ilgiau kaip 40 val.), darbdavys įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti suminės darbo laiko apskaitos režimą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį (pvz., tris mėnesius).
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Tiesa, įvedus suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojas maksimaliai gali dirbti iki 52 val. per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, tačiau vidutinis darbo laikas per šį laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 val., o kai viršvalandžių nėra, darbo laikas turi atitikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą, t. y. 40 val.
Sutrumpintos darbo laiko normos taikomos tam tikroms darbuotojų grupėms: Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinas normas.
Darbo kodekse taip pat numatyta sutrumpinta 32 val. per savaitę darbo laiko norma biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį jiems paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukanka treji metai.
Darbo grafiko sudarymas, keitimas ir informavimas
Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo.
Keisti darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Nustačius lankstų darbo grafiką visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms, darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą nustato pats darbuotojas, laikydamasis Darbo kodekso 116 str. 2 d. nurodytų taisyklių, t. y. darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje.
Lankstus darbo grafikas paprastai itin patogus darbuotojui, mat leidžia darbą organizuoti taip, kad jam nebūtų nustatyta konkreti darbo pradžia ir pabaiga - šiuo atveju nustatomas tik fiksuotas laikas, kuriuo darbuotojas turi būti darbovietėje ar kitoje šalių sulygtoje vietoje, o likusi darbuotojo darbo dienos (pamainos) valandų dalis pasirenkama paties darbuotojo, laikantis Darbo kodekse nustatytų taisyklių.
Darbo grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga.
Poilsio laikas ir pertraukos
„Poilsio laikas“ Darbo kodekse apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas.
Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas.
Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 val., bet ne daugiau kaip 24 val., nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 val.
Jeigu budėjimas trunka 24 val., poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 val.
Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką.
Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę mokama priemoka per mėnesį.
Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Iš darbdavio pareigų - užtikrinti, kad būtų laikomasi minimaliojo poilsio laiko reikalavimų; maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko nesilaikymas yra darbo įstatymų pažeidimas.
Š. Orlavičius pabrėžia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.
Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę. Pertraukos trukmę, jos pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainos) grafikai.
Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku ir šis laikas įskaitomas į darbo laiko trukmę.
Viršvalandžiai ir jų apmokėjimas
Kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, nustatomi viršvalandžiai, kuriuos darbdavys gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir kt.; kai būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; arba kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Maksimali viršvalandžių trukmė - 8 val. per savaitę, darbuotojui sutikus - 12 val. per savaitę. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 val.
Per kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Apskaičiuojant per apskaitinį laikotarpį, maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Viršvalandinis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš Darbo kodekso straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
Kasmetinės ir papildomos atostogos
Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas Darbo kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Darbuotojams, auginantiems vaikus, išlieka papildomos atostogos.
Darbo užmokestis ir mokėjimo tvarka
Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą.
Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.
Darbo užmokestis mokamas ne daugiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Pasibaigus darbo santykiams, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
Sveikatos priežiūros sektoriui taikomi specifiniai reikalavimai
Priėmus Vyriausybės nutarimus Nr. 694 ir Nr. 695 visiems sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, darbo laikas buvo nustatytas 38 val.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą, kuris įpareigojo koreguoti sveikatos priežiūros specialistų sutrumpinto savaitės darbo laiko bei kasmetinių pailgintų atostogų trukmės diferencijavimo, priklausomai nuo tam tikrų kategorijų sveikatos priežiūros specialistų darbe patiriamos protinės ir emocinės įtampos, reglamentavimą, Vyriausybė 2013 m. liepos 24 d priėmė nutarimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos specialistai pagal kompetenciją pateikė nuomonę, jog darbo laiko trukmė laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-08-01 turėtų būti nustatyta pagal Darbo kodekso 9 straipsnio nuostatas, nustatant 36 val.
Kasmetinių atostogų trukmė laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-08-01 turėtų (-ėjo) būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. priimtą nutarimą Nr. 695, taikant palankiausias nuostatas darbuotojams, t. y. sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis.
Minėtos Vyriausybės nutarimų punktų nuostatos taikytinos tik sveikatos priežiūros specialistams, kurių veiklai yra privalomos licencijos, ir kurių pagrindinė funkcija pagal pareigybės aprašymus yra „chirurginių operacijų atlikimas“.
Priėmus Vyriausybės nutarimus, tam tikroms pareigybėms ir skyriams (pvz., Priėmimo ir skubiosios medicinos pagalbos, Anesteziologijos ir reanimatologijos, Intensyviosios terapijos skyriuose dirbantiems gydytojams ir slaugytojams bei kai kuriems greitosios medicinos pagalbos slaugytojams) taikomos konkrečios darbo laiko normos ir garantijos.
Rekomendacijos dėl slaugytojų darbo krūvio
Lietuvos slaugytojai džiaugiasi, kad jiems sudaryta galimybė savo šalyje slaugyti kiekvienam ne daugiau nei po 11 pacientų vienu metu. Tiesa, tik darbo dienomis. Ir, svarbiausia, tai nustatyta tik rekomendacinio pobūdžio sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Ministro įstatymu didžiausias maksimalus 11 pacientų skaičius vienam slaugytojui dirbant darbo dienomis be slaugytojo padėjėjo stacionare rekomenduojamas psichiatrijos ir dermatovenerologijos skyriuose, ne daugiau kaip 9 pacientai vienam slaugytojui rekomenduojama oftalmologijos, otorinolaringologijos, vidaus ligų, toksikologijos, suaugusiųjų kardiologijos, infektologijos, pulmonologijos, reumatologijos bei medicininės reabilitacijos II skyriuose.
Praktiškai visais vaikų slaugos atvejais, išskyrus jau paminėtus atvejus, vienam slaugytojui rekomenduojama turėti ne daugiau nei 6 mažuosius pacientus. Ne daugiau ir suaugusių pacientų vienas slaugytojas turėtų slaugyti krūtinės ir širdies chirurgijos, neurochirurgijos atvejais, taip pat - palaikomojo gydymo ir slaugos, geriatrijos ir neurologijos atvejais.
tags: #kiek #valandu #reikia #susirinkti #operacines #slaugytojai