Psichikos sveikatos priežiūra - specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal LR vyriausybės patvirtintus standartus. Priminė psichikos sveikatos priežiūra organizuojama psichikos sveikatos centruose. Šiuo metu Lietuvoje yra 61 psichikos sveikatos centras.
Psichikos sveikatos centrų uždaviniai:
- vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą;
- teikti socialinę pagalbą psichikos ligoniams.
Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos PSC arba pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichikos sveikatos priežiūros kabinetuose visiems nuolat savivaldybės teritorijoje gyvenantiems (draudžiamiesiems) asmenims.
Pagal PSO rekomendacijas siūlomas ergoterapeutas, kuris rūpintųsi užimtumo veikla individuliai kiekvienam pacientui (lipdymo darbai, keramika ir pan.). Psichikos sveikatos slaugytojas - tai asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantis slaugant psichikos ligonius, mokantis sveikos gyvensenos, įtraukdamas į slaugą šeimos narius, globotojus, turintis valstybės pripažintą dokumentą (slaugos praktikos licenciją), liudijantį apie teisę užsiimti slaugos praktika.
Psichikos sveikatos slaugytoju gali dirbti asmuo, baigęs aukštesniąją ar aukštąją medicinos mokyklą ir gavęs jos baigimo diplomą. Antrinė psichikos sveikatos priežiūra teikiama apskričių psichiatrinėse ligoninėse arba apskričių ligoninių psichiatrijos skyriuose, psichiatrijos ligoninių konsultacinėse poliklinikose ir dieniniuose psichiatrijos stacionaruose.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje
Tretinė psichikos sveikatos priežiūra. Pacientų hospitalizavimo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu. Pacientai, kurie hospitalizuojami savo pačių prašymu, turi teisę bet kada palikti psichiatrijos įstaigą, jeigu nereikia taikyti prievartinio gydymo.
Asmuo sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti priverstinai gydomas tik tada, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalos savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Tokiais atvejais, ligoniai priverstinai hospitalizuojami ir priverstinai gydomi psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip 2 paras be teismo leidimo.
Apie prievartinį gydymą ir hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša ligonio artimiesiems ar atstovui ir kreipiasi į teismą dėl prievartinio hospitalizavimo ir prievartinio gydymo. Teismas turi teisę priimti sprendimą dėl ligonio prievartinio gydymo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei praėjus vienam mėnesiui prievartinį gydymą reikia tęsti, ligoninės administracija vėl kreipiasi į teismą dėl gydymo pratęsimo, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Jei teismas nusprendžia, kad ligonis gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, gydymas, kuriam ligonis nedavė sutikimo, turi būti nutraukiamas ir be jo sutikimo negali būti tęsiamas.
Nacionalinė sveikatos koncepcija, Lietuvos sveikatos programa ir 1995 m. Priėmimas į ligoninę. Ligoninėse yra taisyklės apie bendrus ligoninės veiklos principus ir pacientų teises ir pareigas. Pacientas turi teisę sužinoti apie savo sveikatos būklę, gydymosi galimybes, numatomas gydymo pasekmes, gydymo trukmę ir galimą riziką.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?
Ligoninės skyriuje paciento laisvės neturi būti ribojamos. Tačiau daugelyje ligoninių neleidžiama gerti iš namų atsineštų vaistų, nepasitarus su slaugytoja ar gydytoju. Pacientas gali perdozuoti vaistus ar gerti vienus su kitais nesuderinamus vaistus.
Apkritai ligoninė neturi varžyti paciento laisvės. Tačiau ligoninėje besigydantys pacientai išeidami iš skyriaus ar ligoninės turi pranešti personalui ir grįžti laiku, kaip buvo susitarta. Visi tyrimai turi būti atliekami taip, kad nepažeistų pacientų teisės į anonimiškumą. Pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinine dokumentacija.
Kadangi dažnai medicininės formuluotės yra nelengvai suprantamos, pacientas turi teisę kreiptis į gydytoją ar slaugytoją, kad jie paaiškintų dokumentuose pasitaikančius terminus. Psichiatrijoje - dalinai, nes tai gali kenkti paciento sveikatai.
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tendencijos: psichiatrijos, kaip ir visos sveikatos priežiūros sistemos, reformos pagrindinė kryptis yra viena - stacionarinio gydymo mažinimas, ambulatorinio gydymo svorio didinimas. Ambulatorinės pagalbos decentralizavimas steigiant psichikos sveikatos centrus didžiųjų miestų poliklinikose ir rajonuose įgalina kiek galima priartinti psichiatrijos pagalbą prie gyventojų ir realiai gerinti teikiamų paslaugė kokybę.
Didelė pacientų dalis gyvena globos namuose, pensionatuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 pensionatai. Pagrindinė Valstybinės psichikos ligų profilaktikos programos idėja - psichikos sutrikimų prevencija, ankstyvas išaiškinimas, kokybiškas gydymas ir socialinė reabilitacija. Strateginis programos uždavinys - pirminės, antrinės ir tretinės profilaktikos vykdymas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių konsultanto paslaugų apžvalga Elektrėnuose
Valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa leidžia įgyvendinti PSO programos ,,Sveikata visiems 21 amžiuje” 6 (psichinės sveikatos gerinimas) ir 12 (alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas) siekinius. Įgyvendinant Valstybinę alkoholio kontrolės programą, numatyta ištirti alkoholio žalą žmogaus sveikatai ir šalies ekonomikai, supažindinti su tyrimo rezultatais visuomenę, atliki tyrimus, padedančius nustatyti alkoholio paplitimą, jo priežastis.
Svarbiausias šios programos tikslas - vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir prevencijos programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės programos rekomendacijomis.
Psichikos sveikatos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai. Psichikos sveikatos priežiūra, kaip ir visa sveikatos sistema pertvarkoma. 1991metais spalio 30 d. Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos nacionalinės koncepcijos ir jos įgyvendinimo. Pagal šį nutarimą Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos esmė yra nauja aktyvi sveikatos politika ir strategija, pakeitusi senąją pasyvią, medicinos tarnybą, kovojančią tik su ligų padariniais.
1996 m. kovo 7d. Nr. BP ir kitų specialybių gydytojai, diagnozavę paciento psichikos sutrikimus, aprašo juos medicininėje dokumentacijoje. Jeigu asmuo kreipiasi į gydytoją-psichiatrą dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo savo iniciatyva (ar artimųjų iniciatyva ir asmuo tam neprieštarauja), tai jis turi būti gydytojo-psichiatro apžiūrėtas ir,esant reikalui, jam turi būti suteikta reikalinga psichiatrinė pagalba.
Jeigu dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją-psichiatrą kreipiasi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas- psichiatras priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus. Nepilnamečiai iki 16 metų gydytojo-psichiatro gali būti apžiūrimi tik dalyvaujant jų tėvams ar globėjams (išskyrus neatidėliotinus atvejus). Stacionaruose ar ambulatorijose gydytojai-psichiatrai konsultuoja pacientus gydančiojo gydytojo kvietimu. Medicininėje dokumentacijoje nurodoma konkreti tokio kvietimo priežastis.
Tretinio lygio psichoterapijos seansus teikia gydytojai psichoterapeutai ar psichologai-psichoterapeutai, turintys profesinės kvalifikacijos pažymėjimus, liudijančius apie mokymąsi pagal draugijų (asociacijų) programas. Pacientams psichoterapijos seansus skiria gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu.
Psichologas-psichoterapeutas pacientus į psichoterapijos seansus priima tik po gydytojo psichiatro ar gydytojo psichoterapeuto konsultacijos. Individualios psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus.
Grupinės psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus. Mokėjimo suma skaičiuojama už kiekvieną asmenį, dalyvaujantį grupiniame seanse. Mokama tik už faktiškai įvykusius psichoterapijos seansus.
Dauguma TLK-10 skyriuje F00-F99 išdėstytų sutrikimų yra lėtiniai. Dalis psichikos sutrikimų tęsiasi visą gyvenimą. Aktyviu gydymu laikomas kompleksinis ir intensyvus gydymas stacionare, dieniniame stacionare arba ambulatoriškai, kai derinami įvairūs psichikos sutrikimų gydymo būdai: psichofarmakoterapija, skiriant adekvačias dozes, elektros impulso terapija, psichoterapija ir kiti. Aktyvus gydymas reikalingas, kai pablogėja paciento būsena.
Dienos stacionaras - tai tarpinė grandis tarp stacionarinio ir ambulatorinio gydymo arba dalinė hospitalizacija. Dienos stacionare turi būti darbuotojų kabinetai, procedūrų kabinetas, 5-7 lovų palata (jei taikoma infuzinė terapija ar didelės psichotropinių vaistų dozės). Be minėtų, turėtų būti grupinė psichoterapijos, meno terapijos, muzikos terapijos, darbo terapijos ir kt. patalpos.
Psichofarmakoterapija - tai gydymas psichotropiniais preparatais. Šeimos konsultavimas - tai gydytojo darbas su ligonio šeimos nariais, informavimas apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo-priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus.
Psichiatrinės abilitacijos terminas galėtų būti vartojamas kalbant apie asmenis, turinčius įgimtą protinį atsilikimą. socialinė reabilitacija - tai priemonių, gerinančių socialinį paciento funkcionavimą (darbinių įgūdžių mokymą, finansinę paramą, pagalbą kasdieniniame gyvenime ir t.t.), kompleksas.
Psichoterapija - tai žodiniu ir nežodiniu psichoterapeuto ir paciento bendravimu, mokslinėmis psichologijos teorijomis, psichoterapeuto ir paciento sąveikos psichologinių mechanizmų supratimu pagrįsti gydomojo poveikio metodai. Psichoterapija - psichoterapijos teorijos ir poveikio metodų visuma, apimanti asmenybės struktūros, normalaus asmenybės vystymosi supratimą, asmenybės patologinių pokyčių ir psichoterapinio poveikio aiškinimą ir specifinius šios krypties psichoterapinio poveikio metodus. Psichoterapijos seansas - betarpiškas psichoterapeuto ir paciento bendravimas individualiai ar grupėje, kurio metu žodiniais ir nežodiniais metodais siekiama paciento pasikeitimo.
Vaikų psichikos sveikatos priežiūra - tai psichiatrijos, psichoterapijos, psichologinio konsultavimo ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos vaikams, paaugliams ir jų tėvams (globėjams, paciento atstovams). Gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos metodai taikomi ne tik vaikams. Gydymo tikslai įgyvendinami dirbant specialistų komandos principu.
Aplinkos terapija - tai bazinė vaikų ir paauglių stacionaruose taikoma programa. Konkrečiam vaikui ir vaikų grupei sukurta aplinkos terapija padeda saugiai jaustis, moko suvokti elgesio pasekmes ir sąmoningai rinktis tinkamus elgesio būdus bei įsisavinti įgūdžius, būtinus socialinei kompetencijai atstatyti.
Socialinė kompetencija - tai žmogaus įgūdžiai ir gebėjimai, kurie būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui. Aplinkos terapija galima įtakoti asmenį veikiančius stresorius, patologiją, pareigas, lankstumą, aplinkos apsaugos veiksnius ir įgūdžius bei gebėjimus.
Aplinkos terapiją taiko vaikų priežiūros darbuotojai, vadovaujami vaikų ir paauglių psichiatrų bei medicinos psichologų. Krizių intervencija - ypač intensyvi specialistų komandos pagalba paciento krizių laikotarpiu. Trunka 5-7 dienas, kurių metu, įvertinus būklę ir nustačius diagnozę, pacientas perkeliamas į kitus sveikatos priežiūros skyrius, kitas institucijas arba grąžinamas į šeimą.
Mobilі komanda - tai vaikų-paauglių krizių intervencijos skyriaus struktūrinė dalis. Pagrindinė mobilios komandos funkcija - skubi psichiatrinė - psichologinė pagalba krizinės situacijos vietoje. Vaikų ir paauglių nuo 3 iki 18 metų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos savivaldybių psichikos sveikatos centruose ir psichiatrijos kabinetuose. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandą sudaro vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas.
Pirminės vaikų psichikos sveikatos priežiūros specialistų tikslas - bendradarbiaujant su bendrosios praktikos gydytojais, pediatrijos tarnyba, švietimo, socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos, policijos ir kitomis institucijomis, išaiškinti psichikos ir elgesio sutrikimus, organizuoti ir taikyti efektyvias prevencijos, gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos priemones bei, esant indikacijų, nukreipti į kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Jei psichikos sveikatos centre šiuo metu nedirba vaikų ir paauglių psichiatras, vietoj jo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas laikinai teikia gydytojas psichiatras.
Ambulatorinės terapijos seansas trunka 1 val. Vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos terapijai. Tuo rūpinasi vaikų priežiūros darbuotojai ir psichikos sveikatos slaugytojai, vykdydami nuolatinę individualią ir grupinę hospitalizuotų vaikų priežiūrą, taikydami aplinkos terapiją bei apsaugodami vaikus nuo jų psichiką žeidžiančių veiksnių.
Tinkami personalo ir gydomų stacionare vaikų santykiai yra būtina stacionarinio gydymo efektyvumo sąlyga. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuose teikiama skubi psichiatrinė - psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams, turintiems didelių psichologinių problemų. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriai gali būti prie vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarų skyrių ar prie pediatrijos skyrių. Skyriuje turi būti ne daugiau kaip 8 lovos.
Į skyrių priimami vaikai nuo 3 iki 18 metų. Gydymas trunka iki 7 parų. Darbas skyriuje organizuojamas komandiniu principu. „DĖL PIRMINIO, ANTRINIO IR TRETINIO LYGIŲ PSICHIATRIJOS IR PSICHOTERAPIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO SUAUGUSIEMS REIKALAVIMŲ BEI...
Alkoholizmas Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai ir bendruomenės gerovei. Alkoholizmo problema sena - ji atsirado tuomet, kai žmogus išmoko iš augalų išgauti svaigųjį gėrimą. Pastebėjus neigiamas nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmes, tai buvo laikoma pasileidimu.
Tik 1933 m. Amerikoje ir 1970 m. Europoje alkoholizmas pripažintas liga. Ši liga buvo priskirta prie psichinių ir įrašyta į Psichinių sutrikimų diagnostikos vadovus kaip diagnostinė kategorija. Pagal Amerikos medicinos Asociacijos Alkoholizmo vadovą, alkoholizmas yra ,,...labai sudėtinga liga, kuriai būdingas perdėtas dėmesys ir kontrolės jo suvartojimui praradimas, kai pradėjus gerti, tai baigiasi intoksikacija, chroniškumu, progresavimu ir tendencija atkristi".
Medicinos mokslas nagrinėja genetinius, biocheminius ir somatinius alkoholio sukeltus pakitimus. Psichologai bando aiškinti kokie asmenybės pakitimai lemia šį susirgimą. Taigi, alkoholis daugelyje pasaulio šalis, kaip ir Lietuvoje, kelia didelį susirūpinimą. Jokia kita liga pasaulyje nesuluošina tiek daug žmonių, kaip alkoholizmas ir apskritai alkoholis.
Jau seniai žmonės suprato, kad prieš girtavimą panacėjos nėra. Šiausiomis bausmėmis, nei kategoriausiais draudimais, nei talentingiausiu auklėjimu šio itin sudėtingo socialinio reiškinio ir klastingos ligos, neveiksime. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 000 asmenų, registruotų medicinos įstaigose dėl priklausomybės nuo alkoholio. Esame viena iš labiausiai rizikos grupei Europoje. Kol kas nėra požymių, kad padėtis keistųsi pozityvia prasme.
Alkoholis nesaikingai vartojamas ne tik šeimose, viešose vietose, bet taip pat ir darbo metu, ar net vykdant atsakingas užduotis. ,,Vien pernai Lietuvoje neblaivių vairuotojų padarytų eismo nelaimių padaugėjo 13,8 proc., o žuvusiųjų - 22,1 proc. Apsinuodiję alkoholiu kasmet miršta keli šimtai žmonių; kiekvienais metais vis daugiau.
Siekdami atsakyti į šiuos klausimus ir pradėtas šis darbas. Alkoholizmas yra klastinga, lėtinė, progresuojanti ir potencialiai mirtina liga. Progresuodama ji pakerta fizinę, psichologinę sveikatą, dorovę, visuomeninę padėtį, atima darbą, išardo šeimas, draugystę, nutraukia kitus socialinius ryšius. Ir visiems, kas susijęs su šia problema, viltis reiškia ,,destruktyvios eigos pasukimą konstruktyvumo link". Todėl šiame darbe bus nagrinėjama, su kokiomis problemomis susiduria priklausomi nuo alkoholio žmonės, nusprendę pradėti sveiką gyvenimo būdą.
Pati alkoholizmo problema nėra nauja. Tai dažna įvairių mokslinių diskusijų ir debatų tema. Lietuvoje šią temą daug nagrinėjo A. Šius, L Bulotaitė, J. Šas ir kiti autoriai. Daugumos mokslininkų ir gydytojų dėmesys sutelktas į alkoholizmo reiškinio priežastis, kultūrinius, socialinius ir ekonominius veiksnius.
Atsižvelgiant į darbo tikslą, uždavinius ir hipotezę, buvo sudaryta anketa iš 35 klausimų (priedas Nr. 1) ir pateikti atsakymų variantai. Taip pat respondentai galėjo įrašyti ir savo nuomonę. Kiekvienam apklaustajam buvo suteikta pakankamai laiko apgalvoti atsakymus.
Anketoje buvo nurodyta, kad gauti duomenys bus panaudoti socialinio darbo studento baigiamajame darbe ir pabrėžtas tyrimo anonimiškumas. Duomenys taip pat buvo renkami stebėjimo ir laisvojo interviu būdu. Tyrimas atliktas 2005m. balandžio 5 - gegužės 6 dienomis Panevėžio Priklausomybės ligų ligoninėje ir savitarpio pagalbos grupėse ( AA).
Organizuojant tyrimą, buvo tikslingai siekiama atsakyti į šio darbo iškeltus uždavinius ir pasiekti suformuluotus tikslus. Atliekant apklausą buvo užsibrėžtas uždavinys - visų pirma įgauti respondentų pasitikėjimą, atvirumą ir surinkti kuo išsamesnę informaciją. Duomens apdorojimui ir analizei atlikti buvo naudotas SPSS statistinis programų paketas. Ūotas t-testas, vertinamas reikšmingumo lygmuo. Iš stacionarinėje ligoninėje (priklausomybis ligų centre) ir 82 lankantys AA grupes.
Šią ligą apibūdinantys simptomai ir vystymosi stadijos. Taip pat apžvelgiamos alkoholizmo kilmės teorijos, svaiginimosi motyvai ir priklausoms nuo alkoholio asmens gyvenimo ypatumai. Atskiras skyrius skirtas priklausomybės gydymo būdų apžvalgai.
Aplamai žmogus nežino kito tokio veiksmingo, lengvai pasiekiamo ir tokio mėgstamo bendravimo katalizatoriaus kaip alkoholis. Jo dėka užmezgama begalė meilės romansų. Pradedami vaikai, išlaisvinamas kūrybiškumas, išreiškiami jausmai, pradedamos ir baigiamos derybos, sutvirtinama draugystė, palengvinamas išsiskyrimo kartėlis. Alkoholis atleidžia varžtus, išlaisvina. Atsiranda iliuzinis problems sprendimo ir laisvės pojūtis.
Bendri bet kokios priklausomybės simptomai: tolerancija ir nutraukimo sindromas. Taikliai priklausomybės apibrėžimą suformulavo psichiatras, medicinos mokslų daktaras Gerald G. May savo knygoje ,,Priklausomybė ir malonumas”: ,,& .priklausomybė yra tokia būsena, kai asmens valią ir troškimą pavergia atskira idėja, manija ar rūpestis".
Alkoholis tampa puikia sedatyvine priemone, kurios dėka asmuo gali sumažinti savo negatyvios psichologinės reakcijos intensyvumą į neigiamą situaciją. Tai taip pat laikina galimybė nedalyvauti nemalonioje situacijoje, išvengti atsakomybės, pasiekti tikslus ar tiesiog atkreipti į save dėmesį. Pamažu priklausomi nuo alkoholio asmenys pradeda pasižymėti specifine įsitikinimu sistema, t.y. požiūriu į save, pasaulį ir kitus žmones visuma.
tags: #seksualiniu #priklausomybiu #gydymo #programos