Šeimos kaip socialinio vieneto samprata ir funkcijos

Šeima yra viena seniausių visuomenės institucijų, atliekanti pagrindinį vaidmenį žmonių visuomenėje. Dėl savo funkcijų, šeima atlieka esminį vaidmenį visuomenės gyvenime. Šeima buvo ir yra valstybės ir valstybingumo pamatas.

Šeimos samprata

Norint tiksliai apibrėžti šeimą, reikia prisiminti, kad šeimą tiria įvairūs mokslai. Literatūroje šeima apibūdinama įvairiai. G. Navaitis apibrėžia šeimą kaip "giminystės grupę, kaip bendriją, susijusią giminystės, priklausomybės ir globos ryšiais". Panašiai santuoką apibūdina ir J. Ąžubalis: "Šeima - tai istoriškai konkreti sutuoktinių, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių visuma, maža socialinė grupė, kurios narius sieja santuokos ir giminystės ryšiai, bendras ūkis ir dorovinė atsakomybė". V. Pruskus teigia, kad "šeima yra giminingumu, santuoka arba įvaikinimu paremtas susivienijimas (socialinė grupė) žmonių, susijusių bendra buitimi ir vienodai atsakingų už vaikų auklėjimą".

Taigi pagal šiuolaikinę, dvasiškai-morališkai orientuotą šeimos sampratą tai nėra baigtinė ir tik atspindi kiekvienos kultūros ir visuomenės tradicijas ir poreikius. Šeima - esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos narių - vyro ir moters, vaikų ir visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos ir valstybės gyvybingumą, dvasingumą ir kūrybingumą.

Šeima yra socialinė nedidelė žmonių grupė, kurioje galima išskirti pagrindines socialinės organizacijos struktūras ir bruožus. Tačiau, kita vertus, šeimos narius jungia turima nuosavybė, bendras likimas, žmogiškieji ryšiai.

Šeimos funkcijos

Šeima tenkina tam tikrus socialinius poreikius. Sociologai išskiria šeimos funkcijas, kurias apibrėžia kaip sutuoktinių ar kitų jos narių (vaikų, senelių) poreikių tenkinimą ir pareigų vieni kitiems atlikimą. Dėl šių funkcijų šeima yra vienas svarbiausių visuomenės, valstybės elementų, jų stabilumo šaltinių.

Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?

Pagrindinės funkcijos

• Giminės tęsimo (reprodukcinė) funkcija: susijusi su vaikų gimdymu ir giminės pratęsimu. Vaikų gimdymas siejamas su noru pratęsti save vaikuose.
• Ūkinė-ekonominė funkcija: apima bendrą namų ūkio tvarkymą, ekonominį aprūpinimą, nuosavybės kaupimą ir paveldėjimą. Šeimos ekonomika apima jos santykius, susijusius su egzistavimo, materialiniu ir kai kurių dvasinių poreikių tenkinimu, namų ir asmeninio ūkio, biudžeto tvarkymu, šeimos valdymu, tarpusavio parama, sveikata, darbu namuose ir įstaigoje. Ši funkcija glaudžiai susijusi su žmonių pragyvenimo lygiu.
• Auklėjamoji (socializacijos) funkcija: šeima yra tobuliausias vaiko auginimo institutas; ji palankiausiai veikia vaiko psichiką, skatina jo protinį ir dorovinį vystymąsi. Šeimoje vaikas nuolat stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines nuostatas. Šeimoje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai.
• Rekreacinė ir laisvalaikio funkcija: rekreacija šeimoje padeda sumažinti įtampą, gerina tarpusavio santykius, leidžia atgauti fizines ir dvasines jėgas, susigrąžinti optimizmą ir kasdienį džiaugsmą.
• Emocinė ir komunikacinė funkcija: šeima suteikia emocinį prieglobstį; emocinis pasitenkinimas reikalauja tėvų ir vaikų tarpusavio prieraišumo, natūralaus, turtingo bendravimo. Emocinis šeimos mikroklimatas priklauso nuo sutuoktinių pastangų kurti šiltą, jaukią aplinką.
• Seksualinė funkcija: seksualiniame gyvenime žmonės ieško laimės ir partnerio artumo; normalus tėvų seksualinis gyvenimas yra vaikų ruošimas seksualiniam gyvenimui, o lytinių santykių harmonija gerina sutuoktinių tarpusavio santykius.
• Etosas, kultūros ir tapatybės funkcija: šeima puoselėja tėvams ir vaikams brangiausias žmogiškąsias vertybes, perduoda tautos kultūrą, tradicijas, gimtąją kalbą ir nacionalinę savimonę.

Funkcijų sąveika ir kaita

Visos šeimos funkcijos tarpusavyje sąveikauja, viena kitą papildo ir stiprina. Bėgant laikui kinta ir funkcijos: kai kurios funkcijos yra būdingos šeimai tik tam tikrame istoriniame raidos etape. Šeimos ekonominėms funkcijoms susilpnėjus arba sustiprus, pakinta ir šeimos vaidmuo vaiko auklėjime, emociniame palaikyme, rekreacijoje. Socialiniai pokyčiai, asmeninių vaidmenų pasiskirstymas bei ekonominės sąlygos lemia šeimos funkcionavimo dinamiką.

Šeimos įtaka vaiko raidai

Šeima yra tobuliausias vaiko auginimo institutas. Ji palankiausiai veikia vaiko psichiką, skatina jo protinį ir dorovinį vystymąsi. Šeimoje vaikas perima vyresniųjų gyvenimo ir auklėjimo patirtį, formuojasi kaip būsimasis sutuoktinis ir tėvas. Auklėjamoji funkcija glaudžiai susijusi su vaikų auginimu šeimoje.

Vaiko asmenybės vystymasis didele dalimi priklauso nuo tėvų: jie turi rodyti savo vaikams besąlyginę meilę ir stiprų prisirišimą. Bendravimas šeimoje augančiam žmogui yra tinkamiausia gyvenimo mokykla; čia mokoma orientacijų, elgesio normų, veiklos ir bendravimo su kitais būdų.

Šeimos tipai ir dinamika

Nagrinėdami šeimos sampratą, susiduriame su jos daugialypiškumu. Mus supa įvairios šeimos: su vaikais ir be vaikų, su vyresnės kartos atstovais ir be jų, teisėtai įregistruotos ir neįteisintos. Branduolinė šeima, sudaryta iš tėvų ir nuo jų priklausomų vaikų, buvo ir yra dominuojantis namų ūkio tipas. Pastaruoju metu vis labiau įprastos tampa kitokios šeimos: tai šeima su vienu iš tėvų ir šeima, kurios sutuoktiniai dėl kokios nors priežasties negyvena kartu.

Šeimos dinamika pereina įvairias stadijas: ikivedybinis bendravimas, jaunos šeimos etapas, brandi šeima, jaunų tėvų ir vaikų tarpusavio santykių kaita, vėliau - viduriniai metai ir pensinis amžius. Šeima nėra statiška - jos santykiai keičiasi priklausomai nuo gyvenimo ciklo, socialinių ir ekonominių pokyčių.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"

Šeima Lietuvos istoriniame kontekste

Lietuvos teritorijoje jau neolite atsirado patriarchalinė šeima; vėliau, 16-6 a. pr. Kr., įsitvirtino patriarchalinė struktūra, giminystė buvo nustatoma pagal tėvo liniją. Klasikinės visuomenės formavimosi laikotarpiu didžioji šeima suskilo į mažąsias (nuklearinę) šeimas. Industrializacijos metu dėl ekonominių funkcijų sumažėjimo šeimos sudėtis keitėsi - dažnai ją sudarė tik sutuoktiniai ir jų vaikai.

Po Antrojo pasaulinio karo Europos šalyse įsivyravo moderni egalitarinė šeima, pagrįsta sutuoktinių lygiateisiškumu. Lietuvos Respublikoje šeimos pagrindus nustatė 1922 m. Konstitucija, o atkūrus nepriklausomybę 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinta pareiga įstatymų leidėjui nustatyti teisinį reguliavimą, stiprinantį šeimą kaip konstitucinę vertybę.

Teisinis reguliavimas ir šeimos apsauga

Šeimos teisinius santykius reglamentuoja šeimos teisė. Priėmus naują Civilinį kodeksą, šeimos santykiai priskirti prie civilinės teisės normų reglamentuojamų santykių. LR CK 1.1 straipsnis skelbia: "Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmens turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius". Konstitucija (38 str.) teigia: "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios."

Šeimos teisinio reguliavimo tikslai - šeimos stiprinimas, šeimos santykių kūrimas meilės ir pagarbos pagrindu, šeimos narių tarpusavio pagalba ir atsakomybė. Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad saugomos ir kitos nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, pvz., nesudariusių santuokos vyro ir moters bendras gyvenimas, grindžiamas nuolatiniais emociniais prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos ir bendro vaikų auklėjimo ryšiais.

Socialinės rizikos šeimos ir socialinių paslaugų poreikis

Kiekviena šeima turi poreikių ir funkcijų. Socialinės rizikos šeimos susiduria su daugybe problemų ir išgyvena krizes, kurios veikia jų funkcionavimą, o dėl to sutrinka šeimos narių tarpusavio santykiai ir poreikių tenkinimas. Socialinių paslaugų šeimoms sistema Lietuvoje yra per mažai ištobulinta. Paprastai ji apsiriboja tik finansine parama ir priežiūra; per mažai dėmesio skiriama socialiniam darbui su socialinės rizikos šeimomis.

Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis

Šeimos vaidmuo visuomeninėje ir kultūrinėje tapatybėje

Šeima puoselėja tėvams ir vaikams brangiausias žmogiškąsias vertybes, perduoda tautos kultūrą, tradicijas ir gimtąją kalbą. Tautos etoso tęstinumo funkcija daugiausia puoselėjama šeimoje. Šeima yra ta vieta, kur žmogus turėtų rasti emocinį prieglobstį; kiekvienas žmogus jaučia poreikį gyventi kartu su jam artimais žmonėmis.

Funkcija	Esminė reikšmė
Giminės tęsimas	Reprodukcija, vaikų gimdymas
Ūkinė-ekonominė	Namų ūkio valdymas, materialinis aprūpinimas
Auklėjamoji	Vaiko socializacija, moralinių vertybių perdavimas
Rekreacinė	Poilsis, emocinės pusiausvyros palaikymas
Emocinė/komunikacinė	Meilė, prieraišumas, tarpusavio bendravimas
Seksualinė	Partnerystė, intymumas, šeimos tęstinumas

Šeimos stiprinimo rekomendacijos

Valstybė, vertindama šeimos svarbą, prisiima įsipareigojimus ją remti. Šeimos stiprinimas turi apimti ne tik finansinę, bet ir socialinę paramą: išplėsti socialinių paslaugų spektrą, skirti daugiau dėmesio socialiniam darbui su rizikos šeimomis, remti auklėjimo programas, stiprinti teisines garantijas vaikų ir šeimos apsaugai. Priimami įstatymai ir jų taikymas turi stiprinti šeimą, padėti šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas bei užtikrinti vaikų ugdymą ir apsaugą.

Visuotinai priimta nuomonė, kad šeima yra pagrindinė ir svarbiausia visuomenės ląstelė, kuriai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šeimos stiprinimas, šeimos santykių kūrimas meilės ir pagarbos vienas kitam pagrindu yra šeimos teisinio reguliavimo tikslai.

tags: #seimos #socialinio #vieneto #samprata