Konferencijos tikslas - skatinti verslo socialinę atsakomybę įdarbinant žmones su negalia, dalintis gerąja praktika ir pavyzdžiais, kaip įtraukti šią žmonių grupę į atvirą darbo rinką arba į mini socialinius projektus.
Konferencijos vieta - Vilniaus savivaldybė, Tarybos posėdžių salė, 2 aukštas, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, taip pat transliacija gyvai Online.
Konferencijoje buvo aptariami įvairūs klausimai, susiję su neįgaliųjų užimtumu, įskaitant finansavimo mažinimą ir galimus neigiamus padarinius.
Rengti išsamią diskusiją apie Konvencijos įgyvendinimą kasmet, baigiantis Seimo pavasario sesijai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė pritardamas komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio pasiūlymui, išsakytam susitikime su neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovais 2011 m. kovo 1 d.
Pagrindiniai konferencijos pranešimai ir diskusijos
Konferencijos metu buvo pristatyti šie pranešimai:
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
- 11.45 Pranešimas „Sėkmės recepto paeiškos".
- 12.50 Pranešimas „Savarankiškumo programa".
- 13.30 Pranešimas „Bendroji pastaba Nr.".
- 13.45 Pranešimas „Pasiekimai ir iššūkiai integruojant VU EVAF bendruomenę“, Vilniaus universitetas Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, dekanė Prof.dr.
14.15 - 14.45 vyko panelinė diskusija, kurią moderavo VŠĮ „Sopa“ direktorė Jurgita Kuprytė.
Diskusijoje buvo skaitomi pranešimai neįgaliesiems svarbiausiomis temomis: apie pastatų pritaikymą, susisiekimo gerinimą, švietimo prieinamumą ir užimtumą.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas kvietė teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Konvencijos įgyvendinimo iki 2011 m. birželio 13 d.
Taip pat buvo aptariami šie klausimai:
- 12.10-12.30 Pastatų pritaikymas neįgaliesiems (Konvencijos 9 str.).
- 12.30-12.50 Žmonių su specialiaisiais poreikiais susisiekimo gerinimas: problemos ir galimybės (Konvencijos 9 str.).
- 12.50-13.10 Švietimo sistemos prieinamumo didinimas neįgaliesiems (Konvencijos 24, 8 ir 21 str.).
Konferencijoje įžvalgomis taip pat dalijosi Vilniaus neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo „Draugystė“ prezidentė Janina Povilaitytė ir Lietuvos sporto universiteto rektorė prof. dr.
Taip pat skaitykite: Autizmas Lietuvoje: kur kreiptis?
2024 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai skelbė, kad Gruodžio 16 d., pirmadienį, 11 val. Seime įvyks konferencija „Asmenų su negalia sporto aktualijos, problemos ir plėtros galimybės Lietuvoje“.
Šios konferencijos metu buvo siekiama aptarti asmenų su negalia sporto aktualijas, įvardinti šio sporto problemas, padiskutuoti apie jo plėtros galimybes.
Konferenciją atidarė, sveikinimo žodį tarė bei ją moderavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Renginyje pranešimus skaitė Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas doc. dr. Kęstutis Skučas, Vilniaus neįgaliųjų sporto ir dienos užimtumo klubo "Draugystė" prezidentė Janina Povilaitytė bei Lietuvos sporto universiteto rektorė prof. dr.
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas doc. dr. K. teigė: „Dėl mažesnio finansavimo kažkuriai negalios grupei galimybių netenka konkretūs žmonės. Kaip paaiškinti neįgalaus vaiko tėvams, kodėl jų vaikas negali sportuoti?“
Taip pat skaitykite: Kas naujo vaiko globoje?
K. taip pat pažymėjo: „Žmogus realizuoja save kaip asmenybė. Turime galvoti apie sąlygas, kad jam būtų prieinamos visos galimybės. Klubų situacija yra blogėjanti. Buvo metų, kai klubai išvis negaudavo finansavimo. Nutrūkus finansavimui iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kai kuriuose klubuose situacija nepavydėtina. Visoje šalyje yra tik keli atvejai, kai sporto treneriai gali pasiūlyti neįgaliems vaikams treniruotis. Didelė problema savivaldybėse. Nėra skatinimo mechanizmo, kad treneriams būtų patrauklu tuo užsiimti“.
Finansavimo klausimai ir iššūkiai
S. Kunigonytės teigimu, nebeskyrus pakankamo finansavimo Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, šių metų gruodžio 31 d. darbo netektų 1035 žmonės.
„Tai yra ne tik skaičiai. Tai yra žmonės, jų gyvenimai, jų šeimos“, - sakė pašnekovė.
Pasak jos, situacija regionuose, kuri ir taip nėra lengva, taptų dar sunkesnė, nes ir taip regionuose nėra tokios didelės darbo pasiūlos.
„Kitas svarbus veiksnys - didesnė dalis žmonių yra 50+ amžiaus grupėje, kur net ir neturint negalios yra labai sudėtinga rasti darbą, o žmonėms su negalia tai tampa misija neįmanoma“, - teigė S. Kunigonytė.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė sakė, kad tiems žmonėms netekus darbo, pinigų reikės ieškoti kitai eilutei: kompensacijoms, nedarbo išmokoms, sveikatos draudimui.
P. Kalvelis sakė, kad liūdina, jog užimtumo tema iš dalies yra tabu: „Nes jeigu mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, galime pasakyti kaip sėkmingą pavyzdį nevyriausybinių ir valstybinių įstaigų bendradarbiavimą, t. y. asmens negalios lygio, arba dabar dalyvumo lygio, nustatymas, darbo grupės buvo kuriamos, mes pusę metų karštai diskutuodavome ir dėl klausimyno, ir dėl kitų dalykų. Bet visi dabar sutaria - tiek valstybė, tiek nevyriausybinės organizacijos, kad mes turime labai gerą rezultatą. Lygiai taip pat yra kitų temų - apie šviesoforų įrengimą, kultūros prieinamumą, kur tikrai yra valstybė ir šalia - nevyriausybinės organizacijos. Užimtumas yra ta tema, kur SADM Užimtumo skyrius, deja, neprisileidžia nevyriausybinių organizacijų. Mano supratimu, tai yra viena didžiausių klaidų, nes, kaip ir sakiau, apie negalią be negalios atstovų apskritai negali būti kalbos. Ir matant, kaip dabar dėliojasi biudžetas, man, kaip žmogui, kuris atstovauja žmonėms su negalia, iš tikrųjų skauda širdį. Nes dabar kalbama apie užimtumo priemonių mažinimą ir SADM pristato, kad apskritai užimtumo priemonių finansavimas mažėja 47 mln. eurų, bendrai paėmus, bet mes matome, kad Seimo, Vyriausybės, prezidentūros išlaidos biudžete auga. Šioje vietoje man iš tikrųjų labai liūdna, kad dažniausiai skriaudžiami tie, kuriems apskritai reikia pagalbos, o Seimas, Vyriausybė ir prezidentūra randa sau moralinę teisę šiek tiek atlyginimus ar visą finansavimą, bendrą eilutę didinti.“
S. Kunigonytė teigė, kad pačių svarbiausių - jog atras pinigų subsidijavimui: „Kol kas, ką mes matome visi, šiuo metu darbo užmokesčio subsidija yra efektyviausia priemonė išlaikyti žmones su negalia darbo rinkoje. Mano akimis, neįtikėtina, kad žmonės su negalia buvo pamiršti ir tarsi nebėra jiems pinigų, kur visos nevyriausybinės organizacijos stengiasi, dirba, ieško, šviečia darbdavius, kad kuo labiau įtrauktų žmones su negalia į darbo rinką, o mūsų valdžia nusprendžia kitaip.“
P. Kalvelis sakė, kad dar laukia susitikimas Trišalėje taryboje, tačiau tikisi, jog valstybė tiesiog apsispręs tęsti įsipareigojimą: „Aš apskritai tikiuosi, kad mums po šio pokalbio nieko nereikės daryti, nes, jeigu valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą, ji turėtų ir tęsti, ir šioje vietoje turėtų būti padėtas taškas. Rytoj mes keliaujame į Trišalę tarybą prie Vyriausybės ir kalbamės aukščiausiu lygmeniu tam, kad valdžia prisiimtus įsipareigojimus įvykdytų, nes, kaip ir Simona minėjo, jeigu nutrūksta finansavimas, žmonės su negalia niekur nedingsta, tik valstybei reikia pradėti ieškoti finansavimo iš kitų eilučių. Nes, jeigu dabar žmogus dirba, jis uždirba, moka mokesčius, išleidžia pinigus, socializuojasi, yra visavertis mūsų visuomenės narys. Jeigu žmogus tampa bedarbiu, automatiškai jam turės būti mokama bedarbio pašalpa, paskui gali būti kompensacijos šildymui ir visam kitam, nes vėlgi nepamirškime paprasto dalyko, kad žmonės su negalia ir negalia yra vienas veiksnių, labiausiai turinčių įtakos žmonių skurdui. Norisi tikėti, kad vis dėlto valdžia ras savyje jėgų subalansuoti biudžetą taip, kad nebūtų nuskriausti žmonės su negalia, o, kaip minėjau, Seimas, Vyriausybė ir prezidentūra [galėtų - red. past.] džiaugtis didesniais biudžetais.“
S. Kunigonytė pritarė, kad ši situacija kelia didelį nerimą ir labai liūdina: „Tikrai nesijaučiame gerai, nes tikime ir norime, kad tie žmonės išliktų darbo rinkoje. Labai liūdna, kad mūsų valdžia pamiršta žmones su negalia ir dabar turime kovoti dėl vietos po saule ir realiai bijoti, ar nebus atimtos kėdės iš žmonių ir mes vėl išleisime juos į užribį. Tad nuotaikos tikrai nekokios. Jau kreipėmės į premjerę, Finansų ministeriją, SADM, komitetus, kad ieškotų mums pinigų, nepaliktų mūsų užribyje.“
Paklaustas apie pokytį, laukiantį nuo naujų metų, ir kokius argumentus girdėjo iš valdančiųjų šiuo klausimu, P. Kalvelis laidoje sakė: „Trumpai tariant, pokyčių neturėjo būti, jeigu viskas būtų buvę sklandžiai vykdoma, kaip buvo pristatoma, t. y., kad šiuo metu remiami žmonės su sunkia negalia, jiems rėmimas yra neterminuotas. 2023 m. buvo priimtas įstatymo pakeitimas, kad vidutinei negaliai rėmimas yra treji metai, ir turbūt rugsėjo mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė siūlymą, kad tas darbo vietos subsidijavimas turi būti pratęstas. Tačiau, kai jie pristatė šitą pratęsimą, kuris yra kaip ir logiškas, ir suprantamas, Vyriausybė pasakė, kad nėra pinigų. Šioje vietoje mes esame suglumę, nes nuo turbūt vasaros pabaigos iš SADM visą laiką girdime tą patikinimą, kad nereikia jaudintis, viskas bus tęsiama ir žmonės su negalia, kurie šiuo metu yra dirbantys, gali jaustis ramiai. Bet, ką šiuo metu rodo įvairūs Seimo komitetai, kad vis dėlto sunerimti reikia. Ir esmė tikrai yra.“
L. sakė: „Galiu pasakyti: tie žmonės tikrai yra labai užsispyrę, tikslo siekiantys, nuostabūs žmonės, atsidavę savo darbui ir sportui. Žinome, kad ir tarptautinėje arenoje iškovotas ne vienas medalis. Tai, ką jūs darote, yra labai daug. Didžiulė padėka jums už tai, kad garsinate Lietuvos vardą pasaulyje. Linkiu nesustoti ir toliau daryti tai, ką darote, nes tai labai svarbu visai Lietuvai“.
Už standartų ribų: Mokytojo Domo ir Ugnės pasakojimas apie įtrauktį ir svajones
Svarbiausi konferencijos akcentai
- Būtina užtikrinti tinkamą finansavimą neįgaliųjų užimtumo programoms.
- Svarbu skatinti darbdavių įtraukimą į neįgaliųjų įdarbinimą.
- Reikia gerinti švietimo ir susisiekimo prieinamumą neįgaliesiems.
- Būtina atsižvelgti į neįgaliųjų organizacijų nuomonę priimant sprendimus dėl jų užimtumo.
| Organizacija | Pozicija | Svarbiausi akcentai |
|---|---|---|
| Dirbančių neįgaliųjų asociacija | Vadovė | Būtina rasti pinigų subsidijavimui, nes darbo užmokesčio subsidija yra efektyviausia priemonė išlaikyti žmones su negalia darbo rinkoje. |
| Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija | Prezidentas | Dėl mažesnio finansavimo kažkuriai negalios grupei galimybių netenka konkretūs žmonės. |
| VŠĮ „Sopa“ | Direktorė | Moderavo panelinę diskusiją. |
tags: #seimas #neigaliuju #uzimtumas #konferencija