Sugadinti automobilį pakliuvus į eismo įvykį, nėra itin maloni patirtis. Laimei, jei nukenčia tik turtas, nuo finansinių nuostolių įprastai gelbsti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Aptarkime, kaip vyksta žalos apskaičiavimas ir kokie niuansai gali iškilti.
Draudimo išmokos - svarbus finansinis aspektas įvykus autoįvykiui. Man teko susidurti su draudimo išmokomis. Skamba kažkaip taip: neapmokestinamos draudimo išmokų sumos neviršijančios prarasto turto vertės.
Frančizė ir Naujų Detalių Nusidėvėjimas: Ar Tai Leidžiami Atskaitymai?
Turime draudiminį įvykį su įmonės automobiliu. Draudimas atminusavo frančizę (žinau, kad dabar tai leidžiami). Kur pelno mokesčio požiūriu turėtų turėtų būti priskiriamos frančizės (400,00) ir naujų detalių nusidėvėjimo (292,88) sumos? Frančizė ir naujų detalių nusidevėjimo suma yra aktualiausia draudimo kompanijai, juk ji apskaičiuoja išmoka. Draudimas atminusavo frančizę, bet dar atminusavo "Naujų detalių nusidėvėjimo sumą". Ar tai leidžiami atskaitymai?
Jei draudimas atlygina žalą pagal pateiktus dokumentus remonto, detalių tai tomis išlaidomis negalima mažinti apmokestinamoji pelno. O jei įtraukei į sanaudas, tai tada reikia ir draudimo išmoka apmokestinti.
Prekinės Vertės Sumažėjimas: Pamirštas Žalos Aspektas
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Eimanto Čepo, žalos dydis automobiliui eismo įvykio metu dažniausiai suprantamas kaip remontui reikalingos išlaidos. „Tačiau įsigyjant ar parduodant automobilį didelis dėmesys kreipiamas į tai, ar automobilis praeityje buvo papuolęs į eismo įvykį bei ar buvo tvarkytas ar ne, o jei autoįvykio faktas pasitvirtina - siekiama nusiderėti dėl automobilio kainos“, - atkreipia dėmesį teisininkas.
Taip pat skaitykite: Automobilio išlaidų kompensacija
Todėl, anot Eimanto Čepo, nereiktų pamiršti, kad egzistuoja ir kita patirtos žalos forma - dėl eismo įvykio metu patirtų sugadinimų sumažėjusi automobilio prekinė vertė. „Ir tai yra ne tik automobilio pardavėjo ar pirkėjo derybinė pozicija, bet aiškiai pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus nustatoma suma“, - pabrėžia advokatas.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, prekinės vertės sumažėjimas apibrėžiamas kaip transporto priemonės negrįžtamas vertės sumažėjimas dėl remonto, dažymo ar nepašalintų pažeidimų (kai transporto priemonės dalys technologiškai suremontuojamos atkuriant jų funkcines savybes, kai remonto technologinis procesas gali turėti įtakos elemento fizinei, cheminei, estetinei būklei ar tarnavimo laikui), įskaitant transporto priemonės istorijos pasikeitimą dėl įvykio fakto, palyginti su transporto priemonės verte iki apgadinimo.
Prekinės vertės sumažėjimą, kaip ir įprastą žalą, privalo atlyginti kaltininko civilinės atsakomybės draudimas. „Deja, egzistuojančiame teisiniame reglamentavime nėra aiškių nuorodų, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti iš draudiko ir minėto prekinės vertės sumažėjimo“, - pastebi AVOCAD advokatas.
Pasak jo, naudojantis informavimo stoka, tikrai ne visos draudimo kompanijos nukentėjusiam asmeniui prie įprastos žalos atlyginimo pasiūlo kompensuoti ir dėl automobilio remonto darbų sumažėjusią automobilio prekinę vertę.
„Jei ir pasiūloma kompensuoti minėtos vertės sumažėjimą, pasiūlyta suma ne visada apskaičiuojama objektyviai. Todėl net ir gavus draudiko pasiūlymą, vertėtų pasirūpinti nepriklausomo vertintojo išvada, kadangi prekinės vertės sumažėjimą kompensuojanti suma gali būti pakankamai reikšminga ir skaičiuojama tūkstančiais eurų“, - pažymi E. Čepas.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti neįgaliojo parkavimo kortelę?
Tiesa, anot advokato, reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekinės vertės netekimas apskaičiuojamas ne senesnėms kaip 5 metai nuo pirmos registracijos transporto priemonėms. „Kadangi ši kompensacija skaičiuojama gana naujiems automobiliams, o tai reiškia ir atitinkamai didesnės vertės automobiliams, kompensacijos suma dažnu atveju gali būti pakankamai reikšminga“, - pastebi teisininkas.
Nelaimingų atsitikimų draudimas visai šeimai.
Žalos Dydžio Nustatymas: Teisinis Reglamentavimas
Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, eismo įvykio metu turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais.
Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu. Iškilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio tarp asmens, reikalaujančio išmokėti draudimo išmoką, ir draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo išmokos dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodinėjamas.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Apskaitos Aspektai
Panagrinėkime keletą pavyzdžių, kaip draudimo išmokos atsispindi įmonės apskaitoje:
Taip pat skaitykite: Mažiau teršiantys automobiliai
Pavyzdys 1: 2005-08-15 įvyko autoavarija, kurios metu buvo apgadintas apdraustas įmonės automobilis. Suremontavusi įmonė išrašė sąskaitą 4001,43Lt. (su PVM). Remonto metu automobilio savininkas nusprendė keisti apgadinta detalę nauja, nors buvo galimybė įsigyti seną arba remontuoti apgadintą.
Apskaita:
- Remontuojant automobilį, remonto išlaidos dedamos į sąnaudas. Pavyzdžiui, remontas kainavo 3000 Lt + PVM 540 Lt.
- Draudimo kompanija kompensuoja patirtą nuostolį (žalą) sumoje 5000 Lt be PVM.
Pavyzdys 2: UAB X 2002 m. kovo 1 d. įsigijo 205 000 Lt kainavusį naują krovininį automobilį ir, apdraudusi jį nuo nelaimingų atsitikimų (avarijų), tą patį mėnesį pradėjo jį naudoti. 2002 m. rugsėjo mėnesį dėl įvykusios avarijos automobilis visai sudaužomas ir neremontuotinas. Tarkim, kad automobilio likutinė vertė, apskaičiuota iš automobilio įsigijimo kainos atėmus leidžiamiems atskaitymams priskirtas nusidėvėjimo sumas, sudarė 102 500 Lt. UAB X dėl draudiminio įvykio finansinėje atskaitomybėje užfiksavo 102 500 Lt nuostolį (nurašė automobilio likutinę vertę). Nors draudimo išmoka viršijo finansinėje atskaitomybėje fiksuotus nuostolius, tačiau tokia išmoka neapmokestinama, nes ji neviršija žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmonė UAB X kompensavo dėl automobilio praradimo patirtus nuostolius, todėl automobilio nurašymo nuostoliai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriami neleidžiamiems atskaitymams.
Automobilių vagysčių statistika ir kompensacijos
Lietuvos Policijos duomenimis, automobilių ir jų dalių vagysčių sistemingai mažėja. Praeitais, 2023-iais metais, užfiksuoti 288 tokie įvykiai. O štai vienais metais anksčiau, 2022-aisiais, buvo net 331 atvejis. Tačiau nereikėtų susidaryti klaidingų išvadų - mažėjantys skaičiai nereiškia, kad žala taip pat padaroma mažesnė. Draudikai tikina, kad per metus kompensacijos ne sumažėjo, o gerokai padidėjo. Jei anksčiau vidutinės kompensacijos suma buvo apie 8 tūkst., tai dabar ji siekia 13,5 tūkst. Specialistai tikina, kad vienas veiksnių, lemiančių tokį ryškų žalų pokytį - lietuviai vairuoja vis naujesnius ir brangesnius automobilius.
Dažniausiai savininkai pasigenda galinio vaizdo veidrodėlių. Taip pat vis dar populiaru vogti multimedijos ar navigacijos įrenginius. Populiarumo nepraranda ir priekiniai žibintai, vairuotojo oro pagalvės, prietaisų skydeliai. Nuo vagišių nukentėję vieningai sutaria, kad žalos suma dvigubėja dėl skubotai „atliekamo darbo“.
Pačių vagysčių skaičius mažėja dėl keleto veiksnių. Pirmas jų - automobilių gamintojai į savo gaminius integruoja vis daugiau apsaugos priemonių.
| Metai | Užfiksuoti įvykiai | Vidutinė kompensacijos suma |
|---|---|---|
| 2022 | 331 | ~8 tūkst. EUR |
| 2023 | 288 | ~13,5 tūkst. EUR |
Kasko draudimas.
tags: #automobiliu #draudimas #kompensacijos #suma