Ambulatorinės paslaugos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę Lietuvoje. Šios paslaugos apima platų spektrą medicininių intervencijų, kurios teikiamos pacientams, nereikalaujant hospitalizacijos. Tai leidžia pacientams gauti reikiamą pagalbą patogioje ir pažįstamoje aplinkoje, išvengiant stacionarinio gydymo nepatogumų.
Paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros paslaugos
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus.
Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių. Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje, spauskite nuorodą. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje, spauskite nuorodą. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Ambulatorinė paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
Taip pat skaitykite: Chirurgijos paslaugų patvirtinimas
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.).
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje, spauskite nuorodą. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba (dienos stacionare suaugusiųjų) ir savivaldybę.
Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio. Daugiau informacijos paspaudus nuorodą. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa.
Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: „Mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau. Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos.
Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“. Labai dažnai artimieji į gydymo procesą įsitraukia tik tada, kai būklė stipriai pablogėja. Iki tol pacientai dažnai nesiskundžia, slepia savo savijautą, nenori „apkrauti“ šeimos.
Taip pat skaitykite: Kas yra ambulatorinės paslaugos LSMU ligoninėje?
Tai labai asmeninis klausimas. Tačiau verta suprasti, kad kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.
Paliatyvioji pagalba yra medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga. Joje svarbiausia ne vien gyvenimo trukmė, o gyvenimo kokybė, orumas ir kančios mažinimas. Svarbu žinoti, kad paliatyvioji pagalba nėra tik gyvenimo pabaigai. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu.
Kančia gali prasidėti įvairiais ligos etapais ir būti ne tik fizinė (skausmas, dusulys, pykinimas), bet ir psichologinė, socialinė, dvasinė. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui. Tačiau rezultatams reikia laiko: reikšminga nauda dažniausiai matoma, kai paliatyviosios priežiūros paslaugos teikiamos ne paskutinėmis savaitėmis, o kelis mėnesius.
Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais. Pirminė paliatyvioji pagalba (bazinis lygis) dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos, vis daugiau paslaugų teikiama ir namuose. Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuose, padėti su simptomų kontrole ir planu, ką daryti toliau.
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir emociškai: tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais. Ji taip pat padeda priimti geresnius gydymo sprendimus. Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia.
Tyrimai rodo, kad ankstyva paliatyvioji priežiūra sumažina simptomų „krizes“, rečiau prireikia skubios pagalbos ar intensyviosios terapijos, rečiau taikomas agresyvus gydymas paskutinėmis gyvenimo savaitėmis. Nauda juntama ir artimiesiems. Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Tyrimai rodo, kad artimieji, kurių šeimos nariams buvo taikoma ankstyva paliatyvioji priežiūra, rečiau patiria komplikuotą gedėjimą, labiau pasitiki sveikatos sistema ir jaučiasi labiau įtraukti į sprendimus.
Prof. Centeno pabrėžia, kad paliatyvioji pagalba - tai lygia greta su aktyviu gydymu galinti ir turinti eiti medicina, skirta sergantiems. Ji neturėtų būti priešpastatoma aktyviajam gydymui. Paliatyvioji pagalba turi būti teikiama pagal poreikį ir nereiškia, kad pacientui būtinai turi būti nebetaikomas aktyvus gydymas. Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais.
Profesorius kalba apie pagarbaus bendravimo, empatijos, įsiklausymo ir išklausymo tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų svarbą.
LSMU Kauno ligoninėje teikiamos pirminio, antrinio ir tretinio lygių ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos. Ligoninės poliklinikose ikipandeminiu laikotarpiu (2019 m.) ambulatorinių apsilankymų skaičius siekė daugiau nei 623 000 (iš jų - 403 000 buvo konsultacijos).
Ambulatorinė chirurgija - tai planinė medicininė paslauga, kai operacija ar gydomoji procedūra pacientui yra atliekama taikant vietinę ar regioninę nejautrą.
DIENOS CHIRURGIJA - tai galimybė suteikti chirurgijos paslaugas, naudojant šiuolaikines technologijas ir tik minimaliai atitraukiant pacientą nuo jam įprasto gyvenimo ritmo ir socialinės aplinkos.
LSMU Kauno ligoninės ambulatorinės paslaugos:
- Akušerijos ginekologijos skyrius (Josvainių g.
- Ambulatorinės paslaugos Naujagimių skyriuje (Josvainių g.
- Akušerijos ir ginekologijos klinikos „Krikščioniškieji gimdymo namai“ (Miško g.
- Filialo P. Mažylio gimdymo namai (V. Putvinskio g. P.
- Konsultacijų poliklinika (Hipodromo g.
- Konsultacijų poliklinika (Josvainių g.
- Odos ir venerinių ligų poliklinika (Josvainių g.
- Vaikų konsultacinė poliklinika (Baltijos g.
- Konsultacijų poliklinikos padalinys Garliavoje (Vytauto g.
- Psichiatrijos klinikoje veikiančiame Dienos stacionare
- Krizių intervencijos centras (S. Dariaus ir S. El. p.
- Hemodializės skyriuje (Baltijos g.
- Vaikų reabilitacijos skyriuje „Žibutė“ (J. Zikaro g.
- Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriuje (Josvainių g.
- Reabilitacijos klinikos Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje (Hipodromo g.
- Odos ir venerinių ligų skyriuje (Josvainių g.
- LSMU Kauno ligoninės Terapijos dienos stacionare
- LSMU Kauno ligoninės V. Tumėnienės vardo Vaikų ankstyvosios raidos centre (Kiaunių g.
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN)
ASPN paslaugas namuose teikia gydymo įstaigos - poliklinikos arba šeimos klinikos, pasirašiusios sutartis su ligonių kasomis. Į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi kelios ASPN paslaugas teikiančios gydymo įstaigos ir nurodė, kad, pagal naująjį sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymą, diskriminuojami socialinės globos namuose gyvenantys pacientai.
Gydymo įstaigų atstovų teigimu, nuo liepos 1 d. „Sveikatos apsaugos srityje toliau nesiskaitoma nei su pacientais, nei su paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Šį kartą užsimota prieš jautriausią socialinę grupę - senjorus, turinčius specialiųjų poreikių, ir negalią turinčius asmenis. Specialistai aiškino, kad ambulatorinė slauga būdavo taikoma tiek namuose, tiek globos įstaigoje gyvenantiems pacientams, tačiau dabar ją galima teikti tik namuose.
Medikai įsitikinę, kad dabar socialinės globos namų gyventojai negauna dalies jiems priklausančių paslaugų. Kitaip tariant, pasak pašnekovų, dabar, jei globos namų gyventojas prisirašęs pas norimą šeimos gydytoją, pagal naują tvarką, turi pats atvykti į gydymo įstaigą ir čia jam bus paimtas kraujas, suteiktos kineziterapijos paslaugos, padaryta kardiograma ar atliktos kitos procedūros, kurias ASPN komanda galėjo suteikti paciento gyvenamojoje vietoje.
„Pagal naują ministro įsaką, ambulatorinių slaugos paslaugų, jų paskyrimo ir atlikimo, kai kuriais atvejais iš lovos nepakylantys žmonės siunčiami bendra tvarka į polikliniką. Jie dienraščiui aiškino, kad socialinės globos namuose dirba bendrosios praktikos slaugytojai, kurie rūpinasi tokioje įstaigoje gyvenančio žmogaus gyvenimo kokybe, o ASPN komanda labiau rūpinasi žmogaus sveikata. Jų teigimu, šių dviejų slaugos rūšių negalima sulyginti, nes jų funkcijos - skirtingos.
Mat ambulatorinės slaugos namuose idėja ir yra ta, kad į namus, nesvarbu, ar nuosavus, ar globos, atvyksta specialiai parenta medikų komanda, kuri turi priėjimą prie paciento e.sveikatos duomenų, slaugo jį pagal šeimos gydytojo sudarytą gydymo programą. „Globos įstaigos dabar laukia, galbūt bijo patikrinimų, kurių metu gali paaiškėti, kad jie neužtikrina sveikatos priežiūros. ASPN paslaugas socialinės globos namuose gaudavo apie 1 000 pacientų, tai jie visi dabar palikti likimo valiai. Kuo skiriasi žmogus, gyvenantis savo nuosavame name, ir tas, kuris gyvena socialinės globos namuose?
Ministerijos koridoriuose sklando viena versijų, kodėl buvo priimtos tokios pataisos. Tai esą leis sutaupyti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšų. „Ši paslauga nėra ta, kurią nusprendžia teikti globos įstaiga. Ji priklauso pacientui kaip paslauga, kurią nemokamai užtikrina valstybė, ji apmokama iš PSD fondo. Kitaip tariant, tai yra numatyta sveikatos sistemos įstatymuose ir nepriklausoma nuo žmogaus socialinės padėties. Nesvarbu, kur žmogus gyvena, jis turi teisę gauti nemokamą gydymą.
Mes prisiimame atsakomybę už pacientus, kurie yra prisirašę prie mūsų šeimos gydytojų, tačiau dabar negalime užtikrinti dalies jiems gydyti būtinų paslaugų. Ministerija bando taupyti iš fondo, kurio ji nevaldo. T.y. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigas stebina ir priimti sprendimo ir įsakymo įsigaliojimo terminai. A.Dulkys įsakymą pasirašė birželio 29 d., o jis įsigaliojo vos po kelių dienų - liepos 1-ąją.
„Šis teisės aktas sukurtas nesilaikant jokių teisėkūros principų. Įsigaliojimo terminas turi būti mažiausiai trys mėnesiai, kad socialinės globos įstaigos ir slaugos paslaugų teikėjai, t.y. Mes savo ASPN darbuotojus išleidome į prastovas, dalis jų išėjo, tad praradome dalį komandos. Nuo liepos 1 d. sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bendrąją slaugą prilygino ASPN paslaugoms.
„ASPN paslaugos nebeteikiamos asmenims, kurie gyvena socialinės globos įstaigose, turinčiose bendrosios praktikos slaugos licenciją. Svarbu! ASPN paslaugos šiose įstaigose nutraukiamos nuo 2022 m. „Pabrėžtina, kad ASPN nebebus teikiama tų socialinės globos įstaigų, kurios turi bendrosios praktikos slaugos licenciją, t.y. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu yra įpareigotos užtikrinti slaugos paslaugas, gyventojams.
Dienraščiui „Kauno diena“ pateiktame komentare ministerija labiausiai akcentavo tas slaugos įstaigas, kurios neturi bendrosios praktikos slaugos licencijos. Socialinės globos įstaigos taip pat yra laikomos paciento namais ir jose gyvenantys asmenys gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Jis atkreipė dėmesį, kad tiek socialinės globos įstaigose, tiek savo būstuose gyvenantys asmenys yra prirašyti prie šeimos gydytojo, dirbančio pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
„Bet kuri įstaiga, siekianti teikti pacientams ASPN, privalo turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją teikti ASPN, bet ne bendrosios praktikos slaugos licenciją. Siekiant didesnio aiškumo dėl ASPN paslaugų socialinės globos namuose, „Kauno diena“ kreipėsi ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) ir socialinės globos įstaigas jungiančią asociaciją.
„Pacientams, kurie gyvena socialinės globos įstaigose, turinčiose bendrosios praktikos slaugos licenciją, teisės aktų pakeitimai neaktualūs. Įstaigose, kuriose teikiama ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa, gyventojai gauna visumą paslaugų: kompleksinę, nuolatinę specialistų priežiūros pagalbą, kurios sudėtyje, be kitų paslaugų, yra ir sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimas ar teikimas. Ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą teikiančiose įstaigose, kuriose gavėjų skaičius 25 ir didesnis, yra įsteigtos slaugytojų pareigybės.
„Socialinės globos namų gyventojai yra aprūpinami medikamentais, slaugos ir kitos pagalbos priemonėmis, pagal poreikius vežami į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas. Manome, kad globos namų gyventojams suteikiamos ar organizuojamos visos reikalingos paslaugos. „Globos namų gyventojai dažnu atveju būna prisirašę prie kitos įstaigos šeimos gydytojo, su kuriuo globos namų medicinos personalas bendradarbiauja.
Manau, šiuo SAM pakeitimu nuo liepos 1 d.
Svarbu! Nuolatinis skausmas stipriai pablogina žmonių gyvenimo kokybę ar net lemia neįgalumą. Kenčiantiesiems ilgai trunkantį stiprų skausmą sunku atlikti net paprasčiausius darbus, judėti, juos kankina nemiga, blogėja santykiai šeimoje ar net susergama depresija.
Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas su nustatyta diagnoze pas skausmo gydymo specialistą. Atvykęs į konsultaciją pacientas užpildo klausimyną apie savo sveikatos būklę, skausmo pobūdį, gretutines ligas ir kt. Įvertinus skausmo tipą, paciento pagrindinę ir gretutines ligas sudaromas ir su pacientu aptariamas skausmo gydymo planas: apibrėžiama, kokį gydymą gaus pacientas, kaip prie gydymo turės prisidėti jis pats. Gydymo planas, atsižvelgiant į rezultatus, gali būti koreguojamas.
LSMU Kauno ligoninės V. Tumėnienės vardo Vaikų ankstyvosios raidos centre (Kiaunių g. 2, Kaunas) teikiamos vaikų raidos sutrikimų diagnostikos ir ankstyvosios reabilitacijos Dienos stacionaro paslaugos bei logopedo konsultacijos vaikams iki 7 m. amžiaus. Centre konsultuoja vaikų neurologas, psichologas, logoterapeutas, kineziterapeutas, ergoterapeutas bei socialinis darbuotojas. Specialistų komanda, ištyrusi vaiką ir nustačiusi vaiko ir šeimos poreikius, sudaro gydymo, reabilitacijos bei pagalbos šeimai planą. Dažniausiai tėveliai atveda vaikus dėl atraminio aparato sutrikimų, judesio patologijų, raumenų silpnumo ar padidėjusio tonuso, ankstyvojo amžiaus elgesio sutrikimų. Didelę grupę sudaro ir kalbos sutrikimai. Džiugina, kad vis daugiau tėvelių kreipiasi labai anksti, kai vaikui yra 2-3 metai, nes kuo anksčiau kreipiamasi į logopedą, tuo pagalba veiksmingesnė. Jaunesnio darželinio amžiaus vaikams teikiame kompleksinę kalbos lavinimo pagalbą, kai įsitraukia ne tik logopedas, bet ir kineziterapeutas, ergoterapeutas bei psichologas.
Mūsų Dienos centre dirbama ne tik su vaikais, bet ir su jų tėveliais. Čia didžiausias krūvis tenka psichologei ir socialinei darbuotojai. Reabilitacijos pradžioje vyksta konsultacija ir šeimos ištyrimas, įvertinama vaiko gyvenimo kokybė, tėvų ir vaikų santykiai.
tags: #ambulatorines #paslaugos #reiksme