Ergoterapija yra svarbi gydymo sritis, padedanti vaikams su protine negalia integruotis į kasdienį gyvenimą. Anot specialistų, nors pasaulyje ergoterapeuto profesija egzistuoja jau apie šimtą metų, Lietuvoje ji vis dar pakankamai nauja ir mažai kam žinoma, kaip ir galimybė studijuoti ergoterapijos studijų programą.
Vilniaus kolegijos (VIKO) alumnė, Ignalinos ligoninėje, Geriatrijos dienos centre, dirbanti ergoterapeutė Gabrielė Čirikaitė teigia, kad specialistų trūkumas jaučiamas ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Be to, specialistų stygius jaučiamas ne tik valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, trūksta ir dirbančiųjų individualiai.
Ir nors visuomenėje dar vis neretai girdimas įsitikinimas, jog ergoterapija gali būti taikoma tik senjorams, didelę ergoterapeutų paklausą Lietuvoje lemia ne tik senstanti visuomenė, patiriamos traumos, bet ir augantis vaikų, kuriems nustatomi įvairūs raidos, intelekto sutrikimai, skaičius.
Vilniaus kolegijos alumnė, Respublikinės Panevėžio ligoninės, Geriatrijos skyriaus ergoterapeutė Austėja Minkevičiūtė teigia: „Ši tikslinga gydymo veikla taikoma ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams, paaugliams, turintiems specialiųjų poreikių, fizinę ar protinę negalią. Todėl vis daugiau tėvų domisi šios terapijos taikymo galimybėmis ir naudomis“.
Kuo Ergoterapija Naudinga Vaikams?
Pagrindinis ergoterapijos tikslas - padėti pacientams atkurti ar palaikyti gebėjimus, reikalingus visiškai įsitraukti į mokymosi ir laisvalaikio veiklas bei būti kuo savarankiškesniems visose gyvenimo srityse.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės: protinis neįgalumas
A. Minkevičiūtė sako: „Dalyvavimas grupinėje ergoterapijoje ne tik senjorams, bet ir mažamečiams bei vyresnio amžiaus jaunuoliams suteikia galimybę dalintis savo patirtimi, gauti emocinę paramą, įgyti naujų gebėjimų. Visa tai prisideda prie geros savijautos stiprinimo, gyvenimo kokybės gerinimo. Tiek grupiniai, tiek individualūs užsiėmimai padeda ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, stiprinti savivertę bei pasitikėjimą savo jėgomis. Ergoterapijos specialistų, padedančių vaikams integruotis į kasdienį gyvenimą, galima rasti reabilitacijos centruose, specializuotose mokyklose, darželiuose, sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse, poliklinikose), socialinių paslaugų centruose“.
Pagrindinės ergoterapeutų taikomos gydymo priemonės, kuriomis yra atkuriami bei lavinami vaikų ir paauglių gebėjimai, yra įvairūs stalo žaidimai, menų ir amatų užsiėmimai, kasdienio gyvenimo užduočių atlikimo mokymas bei laisvalaikio užimtumo skatinimas. G. Čirikaitė teigia, kad ergoterapeutai taip pat gali atvykti pas pacientą į namus ir jį pakonsultuoti namų pritaikymo klausimais: parinkti priemones, kurios palengvintų žmogaus kasdienines, profesines ir laisvalaikio veiklas.
RAŠYMO APŠILIMAS l Rankų ir pirštų pratimai Teleterapija l Ergoterapija vaikams Rašymas
Ergoterapija po Insulto
Ergoterapija yra taikoma ir po insulto - svarbiausia nuosekli ir tikslinga gydymo eiga. Ergoterapeutė G. Čirikaitė pasakoja: „Neseniai dirbau su paciente, kuriai po insulto buvo sudėtinga atlikti smulkiosios motorikos užduotis. Todėl kiekvieną dieną lavinome jos judesius su visiškai paprastais pratimais: paimti kaštoną, pupelę ir dėti juos į buteliuką, segti įvairius segtukus ir pan.“.
Ergoterapija ir Protinis Atsilikimas
Viena dažniausių diagnozių - protinis atsilikimas. Šiuo terminu medicinoje įvardijama ženkli intelekto ir gyvenimo įgūdžių stoka. Iki 50 proc. atvejų protinio atsilikimo priežastys lieka nežinomos, kitais atvejais protinis atsilikimas susijęs su įvairiomis genetinėmis ligomis (pvz. Dauno sindromu), galvos smegenų apsigimimais, epilepsija, įvairia nėštumo bei gimdymo patologija.
Dažnam vaikui nustatomos kelios ligos ar raidos sutrikimai, pvz. kartu su protiniu atsilikimu gali būti autizmas, cerebrinis paralyžius, elgesio sutrikimai. Būklę dažnai apsunkina ir gretutinės ligos bei komplikacijos - regėjimo, klausos, miego, valgymo sutrikimai, ortopedinės deformacijos, skausmas.
Taip pat skaitykite: Metodai dirbant su žmonėmis, turinčiais protinę negalią
Šiems vaikams turi būti taikoma ankstyvoji reabilitacija (AR), kruopščiai įvertinama jų raida, nustatoma tiksli raidos sutrikimų diagnozė, taikomi įvairūs vystymąsi stimuliuojantys metodai (pvz. ergoterapija, kineziterapija, logoterapija), apmokomi tėvai. Tarnybose tėvai turi gauti visą informaciją apie vaiko sutrikimą ir galimus pagalbos metodus, psichologinę pagalbą. Bendrijos „Vilniaus Viltis“, vienijančios ir atstovaujančios sutrikusį intelektą turinčius asmenis ir jų šeimos narius, tarybos narys Mantas Narkevičius teigia, kad Lietuvoje ankstyvosios reabilitacijos (AR) sistema yra neefektyvi ir vaikams nėra suteikiama net būtiniausia pagalba.
Pasak M. Narkevičiaus, esant tokiai situacijai, tiek vaikams su negalia, tiek jų šeimoms ribojamos galimybės gyventi visavertį gyvenimą.
Ankstyvoji Reabilitacija (AR)
LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vaikų neurologė Indrė Bakanienė teigia, kad AR yra svarbiausias aspektas, kalbant apie neįgalių vaikų perspektyvas. Kai vaikas turi įgimtą galvos smegenų pažeidimą, taikant AR, smegenys yra stimuliuojamos ir taip galima sumažinti ar net atstatyti smegenų pažeidimą, pagerinti vaiko būklę.
Gydytoja teigia, kad svarbu ne tik laiku ir kokybiškai suteikti vaikui visą reikiamą reabilitacinę pagalbą, bet ir užtikrinti jo integraciją į visuomenę bei visavertį dalyvavimą (įsitraukimą į veiklas šeimoje, visuomenėje, mokykloje).
I. Bakanienė sako: „Neįgaliam vaikui dalyvumas reiškia tą patį, ką ir kiekvienam iš mūsų - be jo gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas. Deja, negalią turintys vaikai Lietuvoje dažniausiai yra izoliuojami: vieni gyvena neišeidami iš namų, be veiklos ir fizinio krūvio, kiti segreguojami specialiuose darželiuose, mokyklose, internatuose. Dėl to nukenčia fizinė, psichologinė ir socialinė jų raida, blogėja gyvenimo kokybė, visuomenėje formuojamas požiūris „tokių asmenų nėra“ ar „jais pasirūpins kažkas kitas“. Tokie „ligoniai“ gydomi medikamentais, jiems skiriamos psichiatro konsultacijos, guldomi į ligoninę. Taigi, dėl apriboto dalyvumo atsiradusios problemos yra sprendžiamos brangiai, neefektyviai, pažeidžiant žmogaus teises ir orumą. Tik visavertis vaiko įtraukimas į jo amžių atitinkančias veiklas, ar tai būtų specialių pamokų, darželio, ar mokyklos lankymas, gali realiai padėti spręsti šias problemas“.
Taip pat skaitykite: Tvarka ir išmokos: kelionės kompensacija
Pagalba Tėvams
Kitas itin svarbus AR aspektas - psichosocialinės pagalbos šeimai užtikrinimas ir tinkamas tėvų paruošimas. Būtina padėti vaiko tėvams suprasti, kas atsitiko, realiai vertinti vaiko silpnąsias ir stipriąsias puses, įvertinti, ką galima pakeisti, o su kuo reikia susitaikyti.
Kai tėvai nesuvokia ar nepriima vaiko sutrikimo, jie stengiasi jį „pagydyti“: parūpinti jam kuo daugiau reabilitacijos paslaugų, vaistų, ieško alternatyvios medicinos priemonių, įvairių „stebuklingų“ gydymo metodų. Dėl to dažnai susiklosto kontraversiškos situacijos, kai, pavyzdžiui, siekiant išmokyti vaiką vaikščioti (nors tai neįmanoma), jis nėra išmokomas savarankiškai pavalgyti ar bendrauti, nors tai būtų galėjęs išmokti.
M. Narkevičius pastebi, kad psichologinė pagalba tėvams, susidūrus su sudėtinga diagnoze, yra ypatingai svarbi. Turi būti kalbama apie tai, kas laukia šeimos, kaip pasiruošti sunkumams ir kaip išsaugoti santuoką.
M. Narkevičius teigia: „Esant dabartinei situacijai, visa neįgalaus vaiko ugdymo ir priežiūros našta krenta tik ant tėvų pečių - šeimai, sulaukusiai neįgalaus vaikelio, jo auginimas neretai tampa vieninteliu ir pagrindiniu darbu ir veikla, kadangi nėra jokios pagalbos iš šalies. Vaikai su proto negalia ir jų šeimos eilę metų diskriminuojami, nesudarant jiems tinkamų sąlygų gauti reikalingos pagalbos ugdymo sistemoje ir lygiateisiškai dalyvauti bendraamžių veiklose. Todėl tokie vaikai, o kartu ir jų šeimos nariai, natūraliai izoliuojami. Bendrija „Vilniaus Viltis“ kviečia tėvus prisijungti ir kalbėti apie šias problemas vieningai, nes tik taip vaikams gali būti suteikiama reikalinga pagalba, turinti didžiulę įtaką jų vystymuisi ir savarankiškumui. Čia taip pat tarpusavyje dalijamės gerąja patirtimi, svarbia informacija ir mokomės, kaip auginti vaikus su negalia“.
Kineziterapijos ir Ergoterapijos Skirtumai
Pacientai neretai painioja ergoterapiją ir kineziterapiją, mat šios abi terapijos priklauso bendrai reabilitacijos sričiai. A. Minkevičiūtė teigia: „Esminis skirtumas yra tas, kad kineziterapeutai siekia gerinti paciento gebėjimą judėti. Jų pagrindinis tikslas yra raumenų jėgos, lankstumo, judrumo ir kūno mechanikos atkūrimas ar gerinimas. O ergoterapeutai siekia atkurti ar palaikyti paciento gebėjimą atlikti kasdienes, darbines ir laisvalaikio veiklas“.
Ekspertė aiškina, kokiais atvejais ergoterapijos prireikia vyresnio amžiaus žmonėms. VIKO ergoterapijos studijų programą baigusi ergoterapeutė A. Minkevičiūtė sako: „Senjorai, kenčiantys nuo pažinimo funkcijų sutrikimų, dažnai susiduria su sunkumais atliekant kasdienes veiklas. Tuomet jiems tampa reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba. Tad ergoterapeutas nuo pat ligos ar sutrikimo pradžios siekia, kad pacientas kasdieninėje ir darbinėje veikloje būtų kiek įmanoma mažiau priklausomas nuo kitų asmenų, įgytų savarankiškumą ir įsitrauktų į bendruomenines visuomenės veiklas“.
Būtini Žingsniai
Nors su AR sritimi susijusi įstatyminė bazė Lietuvoje yra pakankamai išvystyta ir net lenkia kai kurias Skandinavijos šalis, įstatymai nėra realiai įgyvendinami, nėra plano ir strategijos, kaip spręsti proto ir fizinės negalios žmonių bei jų šeimos narių problemas, organizuoti reikalingas pagalbos priemones. Dabartinė AR pagalbos sistema - brangi, fragmentinė, tačiau neefektyvi, o dėl to nukenčia visi: vaikas, šeima ir visuomenė.
Tam, kad situacija Lietuvoje pradėtų judėti teigiama linkme, pasak I. Bakanienės, pirmiausia reikalinga gydymo sistemos pertvarka. Turėtų būti mažinamos stacionarių paslaugų apimtys, stiprinama ambulatorinė (medicinos pagalbos teikimas ateinantiems ar namie esantiems ligoniams) grandis.
Pasak gydytojos, šiuo atžvilgiu Lietuva dar sukasi tarybinės reabilitacijos sistemos labirintuose, užuot perėmusi patirtį iš išsivysčiusių Vakarų šalių. Be to, būtina stiprinti paslaugas regionuose, užtikrinti, kad ten būtų bent po vieną kiekvienos srities profesionalą: logopedą, kineziterapeutą, maitinimo ir alternatyvios komunikacijos specialistą, raidos sutrikimų ir reabilitacijos srityje besispecializuojantį vaikų ligų gydytoją. Turi būti keliama specialistų kvalifikacija, įvedamas realaus AR tarnybų darbo vertinimas, švietimo sistema pritaikoma sutrikusio intelekto vaikų ugdymui.
Galų gale, turi keistis visų prie AR sistemos formavimo prisidedančių institucijų specialistų ir visuomenės požiūris, kad proto negalią turinčių vaikų ir jų šeimų problemos - neišsprendžiamos ir mažiau svarbios nei kitos ligos. Daugybė gyvenimiškų pavyzdžių iš viso pasaulio rodo, kad protiškai neįgalūs žmonės, kuriems nuo pat ankstyvos vaikystės suteikiama reikalinga sveikatos priežiūra bei parama, užtikrinama tinkama aplinka, gali gyventi visavertį gyvenimą su tam tikra būtinąja pagalba.
tags: #protine #negalia #serganciu #asmenu #kasdienes #veiklos