Specialistai sutaria, kad savižudybių skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau šie skaičiai vis tiek išlieka vieni didžiausių Europoje. Praėjusiais metais Lietuvoje registruoti 607 nusižudę žmonės. Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ surengė konferenciją „Užmegztas pokalbis gali padėti“. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, vien sostinėje per 2019 m. nusižudė 69 asmenys, daugiausia jų buvo vyrai (82 proc.), o pernai šis skaičius dar šiek tiek šoktelėjo - iki 72 žmonių. Pasak Gretos Klidziūtės, statistika rodo, kad pandemija ypač paveikė jaunus žmones. Pernai „Planet Youth“ tyrimas parodė, kad apie 40 proc. Vilniaus miesto dešimtos klasės mokinių apklaustųjų svarsto apie savižudybę, o apie 20 proc. turi konkrečių minčių.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras nuo 2017 m. organizuoja savižudybių prevencijos mokymus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. žmonių, - jie gali atpažinti riziką ir suteikti pirmąją emocinę pagalbą. Tokiu būdu bendruomenė gali saugoti nuo savižudybių. Su savižudybės rizika susidūrę asmenys ir jų artimieji gali gauti tinkamą ir greitą pagalbą. Naujai patvirtinta pareigybė - savižudybių prevencijos algoritmų valdymo koordinatoriaus - jau dirba Vilniaus visuomenės sveikatos biure.
< tagimg>Infografika: Savižudybių prevencijos veiksmai ir paslaugosAnot G. Koriznienės, kiekviename didesniame Mieste veikia visuomenės sveikatos biurai, teikiant psyhologinę pagalbą - gyventojams galima suteikti iki 5 nemokamų individualių konsultacijų, taip pat kreiptis dėl grupinių užsiėmimų. Konferencijoje dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė pabrėžė, kad skubi pagalba rizikos grupėje atsidūrusiam asmeniui ir bendruomenės darbas po įvykio yra labai svarbūs, tačiau būtina imtis prevencinių priemonių, kurios padėtų atpažinti riziką anksčiau ir laiku padėti.
Gydytojai pabrėžia, kad pandemija paveikė visuomenę - didesnė rizika švietimo amžiaus grupei, o regionuose įvairovė tik didesnė. Prof. Dainius Pūras teigia, kad svarbu kalbėti apie pagarbą vienas kitam, emocinį raštingumą ir bendravimą - tai viena iš pagrindinių gydymo priemonių, o gydymas turi būti subalansuotas ir kultūriniu kontekstu atsižvelgiantis.
Remiantis Nacionaliniu savižudybių prevencijos planu (2020-2024 m.), padaryta daug pokyčių: mobiliųjų krizių komandų tęstinumas, 1815 nemokamas konsultacijų telefonas, įtrauktas emocinis raštingumas į Gyvenimo įgūdžių programą. Taip pat didintas psichologų skaičius psichikos sveikatos centruose, bet vistiek vien dalykų neužtenka - reikia toliau plėtoti prevencines priemones.
Taip pat skaitykite: Komisijos pirmininko funkcijos
Psichikos ligos atlieka svarbų vaidmenį savižudybių rizikoje. Pasak O. Davidonienės, psichikos ligos pasaulyje yra didelis reiškinys, o Lietuvoje sergantieji sunkia depresija ar šizofrenija turi 46 proc. didesnę riziką mirti anksčiau dėl fizinių ligų. Depresija - viena iš pagrindinių savižudybių priežasčių; pernai Lietuvoje depresiją diagnozavo 65 879 žmonėms. Eurostat duomenimis, chroniška depresija Lietuvoje yra panaši į ES vidurkį.
Vilniaus universiteto gydytojai vykdo tyrimus kraujyje ieškant bioženiminų, kurie padėtų identifikuoti žmones, linkusius į savižudybę, suteikiant laiku reikiamą pagalbą. Tyrimai skirsto į tris grupes: bandžiusių nusižudyti, sergančių depresija bet nebandžiusių ir kontrolinę grupę be psichikos ligų. AKTH hormono kiekis kraujyje gali būti susijęs su mažesniu suicidinių minčių lygiu, nepriklausomai nuo depresijos sunkumo. Taip pat analizuojami kiti rizikos veiksniai: skurdas, regioninis skirtumas, socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Regionų skirtumai Lietuvoje nuolat egzistuoja: Varėnoje, Zarasuose, Kupiškyje ir Kelmėje nusižudymų skaičius viršija didmiesčių rodiklius kelis kartus. Prevencinės programos turi būti taikomos šeimose, mokyklose, darbovietėse ir laisvalaikio įstaigose. Lietuvoje veikia apie 40 psichikos dienos stacionarų, teikiančių įvairias paslaugas - nuo meno terapijos iki psichoterapijos. Tačiau kai kuriose įstaigose paslaugos yra nepakankamos, todėl būtina užtikrinti, kad visos grandys veiktų sinchroniškai, o resursai - tinkamai paskirstyti.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo taip pat svarbus - dokumentų rodikliai rodo, kad iniciatyvos, tokios kaip amerikiečių dokumentinis filmas apie tylą savižudybių klausimu, gali didinti visuomenės informuotumą ir paramą. Mitai apie savižudybes dažnai trukdo anksti atpažinti riziką; svarbu suprasti, kad kalbant apie savižudybę, svarbu atsargiai ir atsakingai kalbėti apie rizikas ir pagalbą, nes vienas pokalbis gali išgelbėti gyvybę.
Onkologinių ligonių savižudybių rizika taip pat didelė - apie 30 proc. pacientų patiria didelį psichologinį smūgį diagnozės pradžioje. NVI teikia psichologinę pagalbą onkologiniams pacientams, o Distreso termometras padeda įvertinti jų psichinę būklę per hospitalizaciją. Psichikos sveikata yra sudėtinė kiekvieno iš mūsų sveikatos dalis, o jos gerinimas turi didžiulę įtaką bendram paslaugų prieinamumui ir visuomenės gerovei.
Taip pat skaitykite: Seimo komisija analizuos mobingą darbo vietose
2013-2023 m. laikotarpyje Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik per pusę (nuo 1085 iki 562), tačiau Lietuva vis dar turi vienus iš didžiausių rodiklių Europoje. Statistika rodo vyrų nusižudymo dažnį 4-5 kartus didesnį už moterų, didelis skurdas ir kaimiškos teritorijos prisideda prie rizikos. Tarp regionų matyti didesnė rizika kaimiškose vietovėse ir vyresnių amžių grupėse. Daugiau dėmesio reikalauja prevencijos planavimas, koordinavimas tarp institucijų ir optimalios paslaugų prieigos.
| Rizikos veiksniai | Prevencijos priemonės | Regionai |
|---|---|---|
| Psichikos ligos (depresija, šizofrenija) | Subalansuotas gydymas, psichosocialiniai paslaugos, mobiliosios komandos | Didmiesčiai vs. kaimas |
| Ekonominės krizės, skurdas | Prevencinės programos šeimoms, mokykloms, darbo vietoms | Regioniniai skirtumai |
| Stigma, kalbos poveikis | Švietimas, informacijos sklaida, medijų atsakingumas | Visoje šalyje |
| Valgymo sutrikimai | Integruotos sveikatos priežiūros, socialinis darbas, biožymenų tyrimai | Pažymėta Lietuvoje |
Taigi, nors savižudybių skaičiai Lietuvoje nuosekliai mažėja, kita kryptimi reikia sutelkti dėmesį į rizikos grupes, ypač tarp sergančiųjų psichikos ligomis ir asmenų regioniniu pasiskirstymu. Reikia tolesnių investicijų į prevencines programas, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, paslaugų prieinamumą ir visuomenės švietimą, siekiant užtikrinti, kad pagalba pasiektų kiekvieną, kuriam jos reikia laiku.
Taip pat skaitykite: senėjimo iššūkiai ir savižudybių prevencija
tags: #savizudybiu #statistika #tarp #serganciuju #psichikos #ligomis